Glazgo klimato konferencijos išvakarėse – spaudimas dėl JT ataskaitos
Anot BBC, skelbiančios apie turimą „didžiulį kiekį nutekintų dokumentų“, šalys prašo JT sumažinti spaudimą kuo greičiau atsisakyti iškastinio kuro.
VŽ rašė, kad trečiadienį paskelbta JT užsakymu atlikta studija rodo, jog pasaulio šalių vyriausybės tebeketina išgauti iškastinio kuro (naftos, dujų ir anglies) gerokai daugiau negu leidžia planai siekiant įgyvendinti tikslą, kad pasaulio klimatas šiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Nutekintieji dokumentai rodo, kad kai kurios turtingos šalys abejoja, ar mokėti daugiau skurdesnėms valstybėms, kad jos pereitų prie ekologiškesnių technologijų, rašo BBC ir pastebi, kad toks „lobizmas“ kelia abejonių ar įmanoma susitarti dėl šalių įsipareigojimų lapkričio pradžioje Glazge vyksiančiame COP26 JT klimato konferencijoje – aukščiausio lygio susitikime.
Nutekintieji dokumentai yra daugiau nei 32.000 vyriausybių, bendrovių ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikti pranešimai mokslininkų komandai, rengiančiai JT ataskaitą pagrįstą moksliniais įrodymais, kaip kovoti su klimato kaita.
Vyriausybės turės vadovautis šia ataskaita, kad nuspręstų, kokių veiksmų reikia imtis kovojant su klimato kaita – tai turėtų būti esminis indėlis Glazgo konferencijos tikslas.
Iš dokumentų matyti daugybė šalių ir organizacijų tikina, kad pasauliui nereikia sumažinti iškastinio kuro naudojimo taip greitai, kaip rekomenduojama dabartiniame ataskaitos projekte.
Saudo Arabijos naftos ministerijos patarėjas reikalauja iš ataskaitos pašalinti frazes apie būtinybę imtis skubių priemonių, o Australijos vyriausybės atstovas neigia būtinybę nedelsiant uždaryti anglimi kūrenamas elektrines.
Saudo Arabija yra viena iš didžiausių naftos gavėjų pasaulyje, o Australija — pagrindinė anglies eksportuotoja.
Vyresnysis mokslininkas iš Indijos centrinio kasybos ir kuro tyrimų instituto, perspėja, kad anglis dar dešimtmečius gali išlikti pagrindiniu energijos gamybos šaltiniu, nes be jos šalys susidurtų su „milžiniškais iššūkiais“ gaminant palyginti nebrangią elektros energiją. Indija jau yra antra pagal dydį pasaulyje anglies vartotoja.
Kai kurios šalys pasisako už naujas ir šiuo metu brangias technologijas, skirtas anglies dvideginiui surinkti ir kaupti jį požeminėse saugyklose (tai vadinamoji CCS – carbon capture and storage technologija). Tarp jų yra Saudo Arabija, Kinija, Australija ir Japonija — didieji iškastinio kuro gamintojai ar vartotojai, taip pat naftą gaminančių šalių organizacija OPEC.
Teigiama, kad CCS panaudojimas smarkiai sumažintų iškastinio kuro išlakas iš elektrinių ir kai kurių pramonės sektorių.
Norvegija tvirtina, kad JT mokslininkai turėtų pripažinti CCS kaip potencialią priemonę sumažinti anglies dvideginio išmetimą dėl iškastinio kuro naudojimo.
JT Pranešimo projekte pripažįstama, kad CCS ateityje galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, tačiau teigiama, kad yra neaiškumų dėl jo įgyvendinamumo. Jame teigiama, kad „yra daug neaiškumų, kiek iškastinis kuras su CCS būtų suderinamas su vadinamaisiais 2 laipsnių Celsijaus ir 1,5 laipsnio Celsijaus tikslais, kurie buvo iškelti Paryžiaus susitarime.
2016 m. lapkričio 4 d. įsigaliojęs Paryžiaus susitarimas įpareigojo 194 jį pasirašiusias valstybes imtis veiksmų, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, bei stengtis, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, kad būtų išvengta katastrofinių klimato kaitos padarinių.
