JT: iškastinio kuro gavybos planai nežada palankių permainų klimatui

JT Aplinkos programos (JTAP) paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad vyriausybės yra pateikusios ambicingų pažadų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakas, tačiau jos tebeplanuoja 2030 m. išgauti dvigubai daugiau iškastinio kuro negu leidžia planai, kuriais siekiama įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus klimato sutarties uždavinį – kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Esami kuro gavybos planai tai pat neleistų pasiekti ir mažiau ambicingo tikslo – kad iki šio šimtmečio pabaigos klimatas atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais, nurodė studijos autoriai.

Pasak klimato ekspertų, pasaulis iki 2050 m. privalo liautis didinti atmosferoje susikaupusių ŠESD. Tai gali būti pasiekta tik drastiškai sumažinus iškastinio kuro deginimą visuose sektoriuose, kur tai įmanoma.

Ataskaitoje, paskelbtoje prieš spalio 31-ąją Glazge prasidėsiančią JT klimato konferenciją, nurodoma, kad didžiosios naftos ir dujų įmonės, taip pat kai kurios šalys iš didžiųjų anglių gavėjų – planuoja didinti gavybą iki pat 2030 metų ar dar ilgiau.

Taip pat daroma išvada, kad nuo 2020 m. pradžios Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys į naujus iškastinio kuro projektus investavo daugiau negu į švarią energiją.

Atotrūkis tarp klimato uždavinių ir iškastinio kuro gavybos planų, pramintas „gamybos praraja“, didės mažiausiai iki 2040 m., teigia ataskaitos autoriai.

Taigi, kad būtų įvykdyti Paryžiaus sutarties tikslai dėl ŠESD išlakų, reikėtų skubiai imtis drastiškų priemonių, pažymėjo JTAP.

„Dar yra laiko apriboti ilgalaikį atšilimą 1,5 °C,?bet šis galimybių langas sparčiai užsidaro“, – sakė JTEP vykdomo vykdomoji direktorė Inger Andersen ir pridūrė, kad vyriausybės per Glazgo klimato konferenciją turėtų įsipareigoti panaikinti atotrūkį.

Ataskaitoje, kurią rengianti prisidėjo daugiau kaip 40 tyrėjų, nagrinėjama padėtis 15-oje daugiausiai iškastinio kuro išgaunančių šalių.

Pasak tyrėjų, vyriausybių prognozės rodo, kad Jungtinėse Valstijose naftos gavyba iki 2030 m. padidės 17%, o dujų – 12%, palyginus su padėtimi 2019 metais. Didžioji dalis šio kuro būtų eksportuojama, todėl jį deginant susidarančios išlakos neatsispindėtų JAV balanse, nors prisidėtų prie bendro išmetamų ŠESD kiekio.

Tačiau per ateinantį dešimtmetį anglių gavyba Jungtinėse Valstijose, kaip prognozuojama, turėtų sumažėti 30%, palyginti su 2019 m. lygiu.