Mirė prof. Irena Veisaitė

Publikuota: 2020-12-11
Prof. Irena Veisaitė (1928-2020). Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Prof. Irena Veisaitė (1928-2020). Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Eidama 93-iuosius metus mirė intelektualė, literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė.

Yra žmonių, kurių vardas tarsi prekės ženklas: jie ryškūs, energingi, charizmatiški, jie daro įtaką žmonėms ir organizacijoms, tarsi patys to nepastebėdami. Tokia buvo prof. Irena Veisaitė – literatūrologė, teatrologė, įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų valdybų ir komitetų narė, Atviros Lietuvos fondo (ALF) steigėja. Ir pirmiausia – intelektualė, be galo šiltas, skaidrus, šviesus žmogus.

Pasak Mindaugo Kvietkausko, buvusio kultūros ministro, Lietuva neteko asmenybės, kuri įkūnijo „europietiškos demokratijos, tolerancijos ir dialogo dvasią pačia savimi, savo principine laikysena“.

„Per visus Nepriklausomybės metus Irena Veisaitė buvo Lietuvos kultūros vakarietiškos raidos strategė, vadovavusi Atviros Lietuvos fondui. Jos dėka įvyko daugybė esminių mūsų kultūros, o svarbiausia – sąmoningumo pokyčių. Jos dėka iš naujo kūrėsi dialogas tarp lietuvių ir žydų kultūrų, atvira ir objektyvi diskusija apie pačios Irenos išgyventą Holokausto tragediją. Visiems Lietuvos kultūros žmonėms kaip testamentas lieka Irenos Veisaitės pokalbių knygos pavadinimo ištarmė – „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“, – sako M. Kvietkauskas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Biografija trumpai

I. Veisaitė gimė 1928 m. Kaune. Lankė jidiš pradžios mokyklą, nuo 1934 m. iki 1941 m. mokėsi Šolom Aleichemo gimnazijoje.

Pačioje Antrojo pasaulinio karo pradžioje su šeima pateko į getą ir vos po mėnesio neteko mamos.

1944-ųjų pavasarį Stefanija Ladigienė, viena pirmųjų į Lietuvos Seimą išrinktų moterų, pati smarkiai rizikuodama, išgelbėjo mergaitę, priglaudė ir paslėpė savo namuose. Toje šeimoje J. Veisaitė gyveno iki 1946 m. kovo 14 d., kol sovietai S. Ladigienę ištrėmė į Gulagą.

1947 m. J. Veisaitė baigė Vilniaus S. Nėries gimnaziją.

1953 m. Maskvos universitete baigė germanistikos studijas, 1963 m. Leningrado universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją.

Nuo 1953 m. iki 1997 m. Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė Vakarų Europos literatūrą, vokiečių literatūrą, XX a. teatro istoriją. Nuo 1965 m. – docentė, nuo 1999 m. – VPU garbės profesorė.

Kaip teatro kritikė prof. I. Veisaitė paskelbė per 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, sudarė keliolika knygų, buvo vadovėlių bendraautorė.

1990 m. kartu su prof. Česlovu Kudaba įkūrė Atviros Lietuvos Fondą (ALF), iki 1993 m. buvo jo valdybos vicepirmininkė, 1993–2000 m. pirmininkė.

Vadovai reiškia užuojautą

Užuojautas dėl Irenos Veisaitės mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak G. Nausėdos, šalį apėmusi pandemija nusinešė nepalaužiamos dvasios, išminties, santaikos ir tolerancijos žmogaus ir iškilios kultūros pasaulio asmenybės gyvybę.

„Visas šviesaus atminimo profesorės gyvenimas, akademinė, socialinė, visuomeninė veikla – lyg paminklas humanistinėms vertybėms, išgryninantis pagarbos vienas kitam idėjas, suartinantis tautas ir žmones“, – sakė G. Nausėda.

Holokausto metu praradusi didelę savo šeimos dalį, išgelbėta lietuvių moters, kuri pati paskui atsidūrė Gulage, vaikystėje patyrusi visą totalitarinių režimų siaubą, kaip intelektualė brendusi brutalioje, suvaržytoje sovietų Lietuvoje, ji niekada neužsidarė kaltinimų ir nuoskaudų nelaisvėje.

Vietoj to I. Veisaitė visad skleidė meilę ir toleranciją, sugebėdama kiekviename mūsų visų pirma įžvelgti žmogų, o tik paskui tautybę, religiją ar ideologiją, kviesdama išgirsti vieniems kitus ir būti kartu bendram mylimo krašto labui.

Premjerė I. Šimonytė literatūrologės mirtį pavadino didele netektimi.

„Norėčiau išreikšti kuo nuoširdžiausią užuojautą. Visos netektys visą laiką būna ne laiku, bet dabar, kai turime tokią situaciją su koronavirusu, be abejonės, taip ir pamatome, kaip statistika virsta labai konkrečiais žmonėmis, kurie mums arba asmeniškai labai brangūs, arba labai svarbūs visai Lietuvos visuomenei“, – sakė premjerė.

„Netekome ryškios visuomenės veikėjos, savo gyvenimo veiklą nuoširdžiai grindusios humanistinėmis vertybėmis ir tolerancija“, – užuojautą pareiškė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Prof. I. Veisaitė buvo OSI ombudsmenė ir „Meno ir kultūros valdybos“ narė, Jungtinių pasaulio koledžų Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo narė, UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto narė, LR kultūros ministerijos Meno tarybos, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarybos narė.

Prof. I. Veisaitė įvertinta daugybe apdovanojimų: Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimu – Metų tolerancijos žmogaus, Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklu. W. Goethes institutas ją apdovanojo W. Goethes medaliu už viso gyvenimo veiklą, kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 5

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku