Kauno modernizmo architektūra: dar vienas žingsnis UNESCO sąrašo link

Publikuota: 2020-11-17

Kultūros ministerija pranešė gavusi UNESCO Pasaulio paveldo centro patvirtinimą, kad Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus. Tai reiškia, jog atsiveria kelias tobulinti galutinę paraiškos versiją ir iki 2021 m. vasario 1 d. pateikti ją tarptautinių ekspertų ir UNESCO Pasaulio paveldo komiteto vertinimui, siekiant Kauno modernizmo architektūrai suteikti UNESCO Pasaulio paveldo statusą.

Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūros įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 m. Nominacinės bylos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modern Kaunas: Architecture of Optimism) projektas parengtas Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.

Šiame projekte nustatyta ir apibrėžta Kauno modernizmo architektūros išskirtinė visuotinė vertė, atlikta lyginamoji analizė, parengtas vietovės valdymo plano projektas.

Kauno nominacinės paraiškos pirminis variantas UNESCO Pasaulio paveldo centrui buvo įteiktas spalį. Jį parengė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus sudaryta ekspertų darbo grupė (vadovė – Vilniaus universiteto prof. Marija Drėmaitė; specialistai Sigita Bugenienė, dr. Vaidas Petrulis, Raimonda Rickevičienė, Saulius Rimas, Žilvinas Rinkšelis, Živilė Šimkutė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Kitąmet dokumento laukia išsamios vertinimo procedūros, tarptautinių ekspertų vizitai. Sprendimo dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą tikimasi 2022-ųjų vasarą.

Kauno proveržis

Pasak specialistų, Kauno modernizmo architektūra yra vienas iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje. Planuojama nominuoti teritorija apima didžiąją Kauno Naujamiesčio dalį.

Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, XX a. I pusėje būdingą naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. miestui tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, jo transformacija prilygo stebuklui: per mažiau nei 20 metų mieste iškilo 12.000 naujų pastatų. Verta paminėti ir tai, jog per 60 lietuvių architektų tarpukariu baigė studijas Vakarų Europoje, o 1922 m. Kaune įkurtas universitetas (dabar – Vytauto Didžiojo) iki 1940 m. išleido apie 120 statybos inžinierių.

nuotrauka::1

Pasak prof. M. Drėmaitės, Kauno architektūros ypatingumas kyla iš to, jog Kaunui tapus Lietuvos sostine planuota, kad toks statusas truks dvejus trejus metus. Todėl didelių valstybinių statybų mieste nesiimta – Prezidentūra ir Seimas veikė carinės Rusijos pastatuose. Tačiau tas laikotarpis užsitęsė kelis dešimtmečius.

„Sprendžiant pagal statybų apimtis, 1927 m. buvo apsispręsta, kad statyti svarbius pastatus vis tik reikia Kaune, tačiau valstybė su statybomis dar delsė. Kita vertus, entuziastingai statėsi turtingi kauniečiai – iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios mieste iškilo apie 7.000 naujų gyvenamųjų namų, bankų, įmonių pastatų. Didysis statybos proveržis įvyko 1931–1939 m., net pasaulinė ekonomikos krizė jam turėjo mažai įtakos“, – VŽ yra pasakojusi dr. M. Drėmaitė.

Lietuviškas ir kitoks

Doc. dr. Vaidas Petrulis, achitektūrologas, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas, kita proga VŽ yra pasakojęs, jog Kauno ypatingumas yra tas, kad laikinajai sostinei kuriantis vienu metu buvo pastatyta labai daug pastatų, sudariusių vientisą architektūrinį sluoksnį, – Europoje kito tokio atvejo beveik nėra.

Anot mokslininko, tikrajam, tarptautiniam, modernizmui būdingas asketiškas ir egzistencinis minimalizmas. Iki jam įsisiūbuojant, pagrindinis architektų raiškos laukas buvo pilys, rūmai, vėliau – teatrai, bankai, įvairiausi reprezentaciniai pastatai, taigi su modernizmu įvyko lūžis. XX a. atsigręžta į miestus – su idėja sutvarkyti juos ir padaryti šviesius, funkcionalius, patogius gyventi.

nuotrauka::2

„Todėl modernizmo architektūra, neretai vadinama funkcionalizmu, yra tokia asketiška, paprasta. Ji atsisako dekoro elementų – kolonų, gipso puošinių, lipdinių; grožis pradeda reikštis per geometriją, abstrakciją, formų proporcijas, naujų medžiagų, pvz., stiklo, naudojimą – skaidrumo Europos architektūroje iki tol nebuvo. Europos klasikinis modernizmas skaidrus, lengvas, be dekoro, o kaunietiškasis – turi sunkumo“, – pasakojo doc. dr. Petrulis. Jis pataria atkreipti dėmesį, kad tarpukario architektūros sluoksnis, užpildęs nemažą dalį Naujamiesčio, Žaliakalnio, kitų istorinių mikrorajonų, urbanistiniu masteliu yra itin jaukus.

Pasak architektūrologo, „Kauno modernizmas suplaktas iš tautiškumo, reprezentacijos siekio ir žinojimo, kad Europoje tos modernios formos esti“.

nuotrauka::3

Tarp svarbiausių lietuviškojo modernizmo pastatų Kaune doc. dr. V. Petrulis vardija Prisikėlimo bažnyčią, Karininkų ramovę, Karo muziejų, Lietuvos banką. Tarp svarbiausių – ir Centrinis paštas, be abejo, ir „Pienocentro“ statiniai, pasaulinėje parodoje Paryžiuje 1937 m. apdovanoti už architektūrą.

Sulaukus teigiamo UNESCO Pasaulio paveldo centro administracinės patikros įvertinimo, penktadienį planuojamas paskutinis šios kadencijos Tarpinstitucinės priežiūros grupės posėdis. Šis nominacinės bylos rengimo etapas užbaigia Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane įrašyto veiksmo „Siekimas įtraukti Kauno modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“ įgyvendinimą.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Neapolio Šv. Pauliaus stadionas pervadinamas Diego Maradonos vardu 1

Neapolio meras Luigi De Magistris pradėjo oficialią Diego Maradonos vardo suteikimo miesto stadionui...

Laisvalaikis
2020.11.26
Mirė žymus baltistas G. Mikelinis

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas pasidalijo liūdna žinia: mirė Parmos universiteto profesorius...

Laisvalaikis
2020.11.26
Architektai imasi Kauno rotušės aikštės

Vilniečių architektų biuro „SOMA Architects“ komanda visuomenei pristatė savo parengtus vienos seniausių...

Laisvalaikis
2020.11.26
Pasirašyta 6,99 mln. Eur vertės Nacionalinės koncertų salės projektavimo sutartis 6

Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė beveik 6,99 mln. Eur vertės sutartį su Ispanijos architektų biuru...

Statyba ir NT
2020.11.26
Kaliningrado kasykloje toliau kasami gintaro „sunkiasvoriai“ 3

Karaliaučiaus Raušiuose (dabartinės Rusijos Kaliningrado srities Svetlogorske) esančioje gintaro kasykloje...

Laisvalaikis
2020.11.25
Mirė legendinis Argentinos futbolininkas D. Maradona

Legendinis argentiniečių futbolininkas Diego Maradona mirė nuo širdies smūgio praėjus vos dviem savaitėms po...

Laisvalaikis
2020.11.25
Į Venecijos meno bienalę Lietuva siųs R. Narkų

Lietuvos kultūros tarybos sprendimu, 2022 m. vyksiančioje 59-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje...

Laisvalaikis
2020.11.25
Kino sektoriui baudas už kartelinį susitarimą sumažino 80% 2

Liaudies išmintis sako, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, ir dažnai ji būna teisi: kino platintojus ir...

Laisvalaikis
2020.11.25
Už milijoną eurų sutvarkyta Alytaus sinagoga

Kultūros infrastruktūros centras (KIC) pranešė apie baigiamus Alytaus sinagogos restauravimo darbus: prieš...

Laisvalaikis
2020.11.24
J. Urbono kosminis performansas – vienas iš ateities scenarijų

Prestižiniu vadinamas Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centras (ZKM, Vokietija) lapkričio 20–22 d.

Laisvalaikis
2020.11.23
Vėl ieškoma, kas Signatarų namuose įrengtų kavinę

Lietuvos nacionalinis muziejus lapkričio pradžioje antrą kartą paskelbė dalies Signatarų namų patalpų nuomos...

Laisvalaikis
2020.11.23
Daugiausia „Sidabrinių gervių“ – „Nova Lituania“ kūrėjams

Vėlų sekmadienio vakarą pasibaigusiuose nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinės gervės“ režisieriaus...

Laisvalaikis
2020.11.23
Atsitiktiniai archeologų lobiai Premium

Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM) rugsėjo pradžioje buvo pristatytas 13.000 metų senumo Lyngby (liet.

Laisvalaikis
2020.11.22
Rekonstruojami XVIII amžiaus Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai

Rekonstruojami Vilniaus centre esančios Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai, tam skirta 291.000 Eur.

Laisvalaikis
2020.11.21
Grenlandija tirpsta sparčiau, nei iki šiol manyta Premium

Jeigu ištirptų visas Grenlandiją dengiantis ledas, pasaulinis vandens lygis pakiltų daugiau nei septyniais...

Laisvalaikis
2020.11.21
Pandemija koreguoja ir brangiausių pasaulio miestų sąrašą Premium

„The Economist Intelligence Unit“ (EIU) paskelbtas naujausias pragyvenimo išlaidų indeksas (Worldwide Cost of...

Laisvalaikis
2020.11.21
„Booker“ literatūros premija skirta škotui Douglasui Stuartui

Škotų rašytojas Douglasas Stuartas apdovanotas prestižine „Booker“ literatūros premija už romaną „Shuggie...

Laisvalaikis
2020.11.20
V. Čmilytė-Nielsen: įdomiau žaisti su savęs vertais varžovais Premium 26

„Išties įdomiau žaisti su savęs vertais ar stipresniais varžovais, tada ir pats tobulėji. Matyt, visose...

Laisvalaikis
2020.11.20
Kelrodė Vilniaus žvaigždė – 10 architektūros taisyklių Premium

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė 10 Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių – principų, kuriuos...

Laisvalaikis
2020.11.19
Teismas naikina Vilniaus miesto sprendimą pavadinti gatvę L. Kaczynskio vardu

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) dėl procedūrinių pažeidimų ketvirtadienį panaikino Vilniaus...

Laisvalaikis
2020.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus