Žalgirio mūšis neįvyko dėl pandemijos

Tadeuszo Popielio ir Zygmunto Rozwadowaskio nutapyta monumentali Žalgirio mūšio panorama, 2010 m. eksponuota Vilniuje, Radvilų rūmuose. Juliaus Kalinsko („15min“ / Scanpix“) nuotr.

Tiksliau – ne mūšis, o jo inscenizacija. Žalgirio mūšio laukas Lenkijoje liepos viduryje per pastaruosius kelis dešimtmečius niekada nebuvo toks tuščias. Griunvalde nėra nei riterių kovų atkartojimų, nei viduramžių dainų šimtų palapinių fone, reportaže iš Lenkijos praneša BNS.

Dėl koronaviruso pandemijos organizatoriai pirmą kartą atšaukė įspūdingą mūšio inscenizaciją, kasmet rengiamą prisimenant istorinę lietuvių ir lenkų pergalę prie Kryžiuočių ordiną. Ją pakeitė linksmas trumpametražis filmas, kuriuo organizatoriai pasidalijo „Grunwald1410“ feisbuko profilyje.

„Mes tiesiog nebūtume galėję užtikrinti žmonių saugumo, nes palapinių miestelyje paprastai apsigyvena keli tūkstančiai renginio dalyvių. Šiomis aplinkybėmis toks renginys yra per didelis, todėl teko jį atšaukti“, – BNS sakė Przemyslawas Rey, vienas iš renginio organizatorių.

Visgi Griunvaldo apylinkėse apsilankė svečių – atminimo ceremonijoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos prezidentai bei premjerai.

O birželį mūšio lauke Griunvalde buvo atidengtas obeliskas su lietuvišku įrašu pergalei ir kovojusiems lietuviams pagerbti.

Suplaukia tūkstančiai

Karolis Jankauskas, apie 15 m. atkuriamame Žalgirio mūšyje kasmet dalyvaujančio istorijos rekonstruktorių klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ vadovas, BNS pasakojo, kad ilgamečiai renginio dalyviai į šią vietą neretai atvyksta ir kelios savaitės prieš inscenizaciją ar pačias „Griunvaldo dienas“, įsikuria istorinėje stovykloje ir gyvena joje, stengdamiesi atkurti autentišką viduramžių buitį.

Pasak K. Jankausko, stovyklose įprastai apsistoja keli tūkstančiai žmonių, o į mūšį eina apie pusantro tūkstančio.

Pažiūrėti į maždaug valandą trunkančią Žalgirio mūšio inscenizaciją kasmet atvyksta keliasdešimt tūkstančių žiūrovų. Anot organizatorių, pernai jų susirinko per 30.000.

Be „Viduramžių pasiuntinių“ į „Griunvaldo dienas“ vyksta Kauno karo istorijos klubas, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Pasak BNS, Žalgirio mūšio inscenizacija – didžiausias tokio pobūdžio renginys Lenkijoje ir vienas didžiausių visoje Europoje. Joje dalyvauja lenkai ir lietuviai, taip pat entuziastai iš Ukrainos, Vokietijos, Vengrijos, kitų šalių.

Padariniai

Istorijos šaltiniai liudija, jog 1410 m. liepos 15 d. šalia Griunvaldo vykęs Žalgirio mūšis buvo viena didžiausių epochos kovų. Jo metu jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pajėgos, vadovaujamos Vytauto ir Jogailos, sutriuškino Kryžiuočių ordiną. Žalgirio, kitaip vadinamo Griunvaldo ar Tanenbergo, mūšis amžininkų išsyk buvo pavadintas didžiuoju ir iki šiol yra vienas žinomiausių mūsų šalies istorinių įvykių.

VŽ rašė, jog tiesioginės Žalgirio mūšio priežastys ir padariniai daugumai žinomi. Žalgirio mūšis buvo 1409 m. prasidėjusio konflikto tarp ordino ir Lenkijos bei LDK kulminacija. Didysis ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas su Vytautu ir Jogaila susipyko dėl žemių: lietuviai norėjo atsiimti Žemaitiją, lenkai pageidavo atgauti Dobrynę. Po Žalgirio mūšio, 1411 m., buvo pasirašyta Torūnės taika, tada ir Jogaila, ir Vytautas pageidaujamas teritorijas gavo „iki gyvos galvos“.

Komentarai