Meno organizacijos prašo leidimo dirbti, sprendimą žada rytoj
Dokumentą, kuriame valstybės vadovams primenama, jog „be veiklos atnaujinimo plano kyla pavojus padaryti šiam rimtosios kultūros sektoriui nepataisomą ne tik finansinę, bet svarbiausia – profesinę – žalą“, pasirašė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Nacionaline filharmonija, Nacionalinis dramos teatras, Vilniaus festivaliai, OKT/Vilniaus miesto teatras, Vilnius City Opera, režisierių Eimunto Nekrošiaus ir Gintaro Varno įkurti teatrai „Meno fortas“ bei „Utopija“, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, teatras „Atviras ratas“, kitos organizacijos, atstovaujančios klasikinio ir šiuolaikinio sceninio meno kūrėjus ir visų meno sričių profesionalus.
Akivaizdi diskriminacija
„Tai nėra finansavimo klausimas, tai prašymas leisti mums pradėti dirbti“, – VŽ sakė Remigijus Merkelys, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovas.
Kultūros profesionalai stebisi, kodėl Vyriausybei leidus atsidaryti miestų lauko kavinėms, turgavietėms, prekybos centrams, religinėms apeigoms, taip pat ir vidinėse patalpose veikiantiems restoranams ir net kazino, vis dar lieka uždaryti net ir nedideli kultūros renginiai, jei žiūrovų skaičius juose viršija 30. Pasak R. Merkelio, net ir tuo atveju, jei bus leista rinktis iki 50 ar 100 žiūrovų, padėties tai nekeis.
„Susiduriame su akivaizdžiais diskriminacijos pavyzdžiais, kaip antai: šiltą dieną matome daugybę žmonių, sėdinčių lauko kavinėse, neretai vienoje didesnėje lauko erdvėje iki kelių šimtų. Tokie susibūrimai jau senokai leidžiami, žmonės gali sėdėti lauko kavinėse ir restoranuose neribotą laiką. Tačiau jeigu toks pats žmonių kiekis sėdės toje pačioje ar panašioje lauko erdvėje ir klausysis pianisto Luko Geniušo koncerto ar žiūrės Oskaro Koršunovo spektaklį, tai jau bus draudžiama veikla. Tokiu būdu diskriminuojami ne tik muzikos atlikėjai, teatro kūrėjai, aktoriai ir kiti kultūros atstovai, bet ir pati visuomenė, kuri gauna itin dviprasmišką žinutę apie tai, kas galima ir kas ne, kuriai tokioje pačioje situacijoje leidžiama susiburti ir vartoti vienus dalykus, bet draudžiama mėgautis kultūra, menu“ – sakoma kreipimesi ir prašoma Vyriausybės iki gegužės 21 d. patvirtinti konkretų planą, atsižvelgiant į apgalvotus kultūros organizacijų pasiūlymus ir kitų Europos šalių žingsnius šioje srityje.
Sprendimą žada netrukus
Unė Kaunaitė, premjero Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais, VŽ patikino, jog kultūrininkų kreipimąsis gautas. Pasak U. Kaunaitės, trečiadienį, gegužės 20 d., kultūros bei sveikatos ministrai bandys suderinti savo pozicijas šiuo klausimu ir kaip įmanoma greičiau paskelbti karantino atlaisvinimo kalendorių kultūrai.
Tuo pačiu kultūrininkai primena, jog Ispanijoje nuo gegužės 26 d. bus leidžiama rengti koncertus lauke esant iki 400 žiūrovų, nuo birželio vidurio planuojama – iki 600–800 žiūrovų. Teatrų salėse bus galima vaidinti, esant 30% visų galimų žiūrovų.
Italijoje nuo birželio 15 d. grįžta opera ir klasikiniai koncertai, esant iki 1.000 žiūrovų lauke ir iki 200 – uždarose salėse.
Estija žiūrovų skaičių didins palaipsniui – rugpjūtį atvirose erdvėse galės lankytis iki 1.000 žiūrovų.
Austrija gegužės 25 d. ketina pasirašyti leidimą Zalcburgo festivaliui vykti rugpjūtį, spektaklius ir koncertus ten galės stebėti iki 1.000 žiūrovų.
Lietuvos klasikinio ir šiuolaikinio scenos meno organizacijos tikisi, kad mūsų šalis, kurioje užsikrėtusių žmonių skaičius palyginti nedidelis, nebijos sekti Europos šalių pavyzdžiais ir leisti pakankamą kiekį žiūrovų atviruose kultūros renginiuose, kad muzikos ir teatro kolektyvai galėtų vykdyti savo veiklą.