Skęstanti Džakarta neteks sostinės statuso
Pasak šalies prezidento Joko Widodo, tankiai apgyvendinta Džakarta tapo per dideliu ir pernelyg sunkiu išbandymu šalies finansams. Jau dabar 40% pelkynuose statyto, tankiai apgyvendinto miesto yra žemiau jūros lygio. Pranešama, kad didžiausiame pavojuje esantys, prastai suplanuoti rajonai per metus žemyn pasislenka po 10-20 cm.
Anot Bambango Brodjonegoro, Indonezijos planavimo ministro, Indonezijos centras bus perkeltas į Borneo (Kalimantano) salą, kurią Indonezija dalijasi su Malaizija ir Brunėjaus sultanatu.
Balandį prezidentu tapęs J. Widodo jau tuomet pranešė apie planus keisti sostinės lokaciją. Skelbta, kad pretendentų sąrašo viršūnėje yra Borneo saloje esanti Palankaraja – Centrinio Kalimantano sostinė, įsikūrusi tarp Kahajano ir Sabangau upių, kurioje gyvena 170.000 žmonių. Tačiau galiausiai pasirinkta kita, šiuo metu neapgyvendinta vietovė, į pietvakarius nuo Balikpapano Samarindos uostų.
Vyriausybės teigimu, perkelti sostinei į Borneo turėtų pakakti 33 mlrd. USD. Iš Džakartos planuojama iškelti šalies administracijos įstaigas, skęstantis megapolis ir toliau liks komerciniu ir finansiniu centru. Čia ketinama įrengti miestą nuo vandens saugančius barjerus, tačiau kol kas darbai vyksta lėčiau, nei norėtų prezidentas.
Jeigu pritars parlamentas, naujosios sostinės statybos 40.000 hektarų plote Borneo saloje prasidės kitąmet, o 2024 m. į salą turėtų išsikelti bent dalis iš 1,5 mln. valstybinėse įstaigose dirbančių Indonezijos gyventojų. Tikimasi, kad taip pavyks pagelbėti ne tik Džakartai, bet ir tolygiau visos šalies gyventojus paskirstyti po valstybės teritoriją. Šiuo metu 60% indoneziečių gyvena Javos saloje. Indonezijai priklauso kur kas didesnė teritorija Borneo saloje, tačiau kol kas čia sukuriama mažiau negu dešimtadalis šalies BVP.
Dvi vietoj vienos
BBC rašo, kad patys Indonezijos gyventojai į valdžios planus žvelgia skeptiškai. Ne pirmas prezidentas žada perkelti sostinę, tačiau kol kad nė vienam nepavyko. Be to, tokiais planais nėra patenkinti aplinkosaugininkai. „South China Morning Post“ rašo, kad B. Brodjonegoro patikino, jog statybos neturės neigiamos įtakos Borneo ekosistemai, tačiau „The Guardian“ cituoja aplinkosaugos specialistus, kurie baiminasi, kad bėgdama nuo vienos ekologinės nelaimės Indonezijos valdžia prišauks kitą.
Statybos ir išaugęs gyventojų skaičius, sako jie, sutrikdys salos augalijos balansą (skaičiuojama, kad Borneo atogrąžų miškai egzistuoja daugiau kaip 140 mln. metų) ir neabejotinai pakenks tokioms čia gyvenančios gyvūnų rūšims, kaip pavojingai nykstanti salos orangutangų populiacija. Pasaulio gamtos fondo duomenimis, šiuo metu Borneo gyvena 222 žinduolių rūšys (44 iš jų – endeminės, t.y., būdingos tik šiai salai), 420 paukščių rūšių (37 endeminės), 100 varliagyvių rūšių it 394 žuvų rūšys (19 iš jų – endeminės).
„Valdžia turi užtikrinti, kad naujoji sostinė nebus statoma ir niekaip nepakenks saugomoms teritorijoms“, – naujienų agentūra AFP cituoja Indonezijos „Greenpeace“ aktyvistę Jasmine Putri.
Skęsta ne viena
Pasaulio ekonomikos forume paskelbta, kad Džakarta yra vienas iš sparčiausiai skęstančių pasaulio miestų, bet ne vienintelis. Keletą dešimtmečių po truputį skęsta ir ketvirtas pagal dydį JAV miestas Hiustonas. Aplinkosaugos specialistai niūrias prognozes piešia Lagosui, tankiausiai apgyvendintam Afrikos miestui ir buvusiai Nigerijos sostinei. Anot jų, jeigu Gvinėjos įlankoje vanduo pakils bent 1-3 metrais, ant salų ir iš dalies žemyno teritorijoje iškilusiam miestui gresia didžiulė katastrofa. Kylantis vandens lygis grasina ir Naujajam Orleanui (2005 m. duomenimis, pusė miesto teritorijos yra žemiau jūros lygio) bei Vašingtonui Amerikoje, taip pat Kinijos sostinei Pekinui.
