Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Juozapas Čechavičius. Šnipiškių Jėzaus koplyčia ir Neris (fragmentas), apie 1873 m.

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“. Dalis jos eksponatų – dar niekur nerodyti vienintelio to laiko Vilniaus fotografo ir jo amžininkų prancūzų, lenkų, baltarusių darbai.

Ši paroda proginė – ji surengta minint J. Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo sukaktį, kuri Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pastangomis buvo įtraukta į UNESCO atmintinų datų kalendorių.

Beje, vilnietiškos parodos išvakarėse Paryžiuje, UNESCO būstinėje, atidaryta kilnojamoji J. Čechavičiaus darbų paroda – taip jis sugrįžo į Paryžių, kuriame XIX a. viduryje mokėsi fotografijos amato ir meno.

Vilniaus vaizdų poetas

Į Vilnių J. Čechavičius atvyko 1865-ųjų pavasarį. Maždaug po metų gavo generalgubernatoriaus leidimą čia steigti ateljė ir fotografuoti ne tik Vilnių, bet ir visame Šiaurės Vakarų krašte daryti žemės ūkio bei pramonės objektų nuotraukas.

1868 m., gavęs miesto Dūmos leidimą, Botanikos sode išsinuomotame žemės sklype J. Čechavičius pasistatė medinį namą ir įkūrė jame fotografijos ateljė. Jis buvo vienintelis to laikotarpio fotografas, fotografuojantis Vilnių – gatves, vietovaizdžius, apylinkes, ir kai pagalvoji – beveik tik iš jo darytų nuotraukų dabar žinome, kaip tuomet atrodė miestas.

Vilniaus vaizdai yra gausiausia ir labiausiai žinoma fotografo kūrybinio palikimo dalis. J. Čechavičius, kaip ir jo pirmtakai fotografai Abdonas Korzonas, Albertas Sveikovskis, Vilhelmas Zacharčikas ar Konradas Brandelis, iš savo fotografijų sudarė Vilniaus vaizdų albumus.

J. Čechavičius kontekste

Pasak parodos kuratoriaus, aistringo fotografijos tyrinėtojo ir istoriko, diplomato Dainiaus Junevičiaus, J. Čechavičius laikomas reikšmingiausiu XIX a. Vilniaus fotometraštininku ir žymiausiu to laiko Lietuvos fotomenininku. Be to, rengiant parodą paaiškėjo, kad jis yra ir seniausių išlikusių Kijevo nuotraukų autorius.

Anot p. Junevičiaus, norėjosi parodyti J. Čechavičiaus darbų didingumą, o tai galima padaryti tik lyginant. Todėl parodą sudaro kelios dalys: joje eksponuojami ir J. Čechavičiaus pirmtakų, kūrusių iki jam atvykstant į Vilnių, darbai bei žymiausių Europos fotografų – Prancūzijos meistrų Edouard’o Balduso, Gustave’o Le Gray ir „Bisson Freres“ ateljė nuotraukos, Varšuvoje dirbusių Karolio Beyerio, Konrando Brandelio, Maksymiliano Fajanso ir Jano Mieczkowskio darbai iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Varšuvoje.

„Ir reikia pasakyti, kad Čechavičiaus darbai tokiame kontekste atrodo ne ką prasčiau“, – įsitikinęs parodos kuratorius.

Eksponatus parodai ir puikiai parengtam katalogui paskolino Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos muziejus, Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka, Lenkų biblioteka Paryžiuje, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Nacionalinis muziejus Varšuvoje, Nacionalinis muziejus Krokuvoje, Slendzinskių galerija Balstogėje, Trakų istorijos muziejus, Valstybinis istorijos muziejus (Rusija), Vilniaus universiteto biblioteka, Vitebsko srities kraštotyros muziejus, Saulius Gelažauskas, Zigfridas Jankauskas, Dainius Junevičius, Aleksandras Samoilovas, Julius Sasnauskas.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 3 d.

Komentarai