Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Publikuota: 2018-08-12
„StudioKCA“ skulptūra „Dangoraižis (Briugės banginis)“ iš 5 t plastiko atliekų. Yveso Hermano („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
„StudioKCA“ skulptūra „Dangoraižis (Briugės banginis)“ iš 5 t plastiko atliekų. Yveso Hermano („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno organizacija „The Ocean Cleanup“ skelbia sukūrusi pirmąjį įrenginį, kuris efektyviai gelbės vandenynus nuo atliekų ir plastiko, tačiau mokslininkai perspėja, kad jokios priemonės nebus veiksmingos, jei žmonija kardinaliai nesumažins taršos.

Suskaičiuota, kad vienas plastikinis maišelis pirkėjui naudingas apie 12 minučių. Vėliau jis atsiduria šiukšliadėžėje, o paskui – greičiausiai vandenyne. Per metus pagaminama 300 mln. tonų plastiko ir jo gaminių, tačiau tik 12% jo perdirbama. „The Ocean Cleanup“ duomenimis, šiuo metu pasaulio vandenynus teršia per 5 trln. vienetų šiukšlių: įvairiausio dydžio plastiko, virvių, tinklų, spąstų ir kitos žvejybos įrangos. Per metus žmonių paliktos šiukšlės uždusina, pasmaugia ar sužeidžia apie 100.000 vandens gyvių, o rojaus paplūdimiai Balyje, Maldyvuose ar Australijoje pamažu virsta atviromis atliekų kapavietėmis. Net 80% šiukšlių į vandenį patenka iš pakrančių, likusią „dovanos“ dalį palieka laivai. Įdomu, kad kruiziniai laivai sudaro tik 1% visų plaukiojančių transporto priemonių, tačiau vandenynuose palieka ketvirtadalį visų iš vandens transporto priemonių išmetamų atliekų – kruizinio laivo keleivis pasauliui „padovanoja“ vidutiniškai 3,5 kg atliekų per dieną.

Startuos Ramiajame vandenyne

Didžioji dauguma vandenynuose plūduriuojančių atliekų susitelkusios į penkias pagrindines „dėmes“. Planuojama, kad šią vasarą „The Ocean Cleanup“ sumeistrautas įrenginys pradės valyti vieną jų – Ramiojo vandenyno didžiąją šiukšlių sankaupą (angl. Great Pacific Garbage Patch), kuri plyti tarp Kalifornijos bei Havajų ir, mokslininkų skaičiavimu, yra tokio dydžio kaip trys Prancūzijos.

„Mūsų plūduriuojanti sistema surinks 1,8 trln., arba 80.000 t, plastiko šiukšlių, kurias į sankaupą sunešė vandenynų srovės. Šiuo metu per 90% šiukšlių tebėra didelės, nespėjusios suskilti į pavojingas mikroplastiko atliekas, kurios vėliau nusėda ant dugno, nuodija gyvūniją ir žmones, todėl jas sugaudyti bus paprasčiau“, – dėsto Boyanas Slatas, „The Ocean Cleanup“ steigėjas. Optimistiškai planuojama pusę šiukšlių kiekio surinkti per 5 metus, o iki 2050-ųjų visai išvaduoti vandenynus nuo plastiko.

Maištininkas ir genijus

1994 m. Olandijoje gimęs p. Slatas nuo mažens domisi inžinerija ir inovacijomis. Būdamas keturiolikos jis pasiekė Guinnesso rekordą, kai sugebėjo tuo pačiu metu paleisti 213 vandens raketų. Vėliau jo projektų apimtis augo. Vandenynų būklė inovatorių ir prisiekusį narą neramino nuo vaikystės.

„Kartą nardydamas Grai­kijoje pamaniau, kad šiukš­lių matau daugiau negu žuvų. Tada man kilo idėja: kodėl neišvalius vandenynų? Užuot tik kalbėjęs ir mokęs pagarbos aplinkai, nusprendžiau susikaupti ir sutelkti aktyvistus, kurie savo rankomis mėgintų atitaisyti gamtai pridirbtą žalą“, – yra sakęs p. Slatas.

Neeikvos energijos

„The Ocean Cleanup“ sukurta pasyvioji sistema turėtų valyti daug efektyviau nei įprastai šiam darbui naudojami tinklai, be to, nekainuos dešimčių milijardų eurų. Liepos pradžioje sėkmingai išbandytą technologiją sudaro 600 m ilgio kietasienis didelio tankio polietileno vamzdis, kuris rinks ant vandens plūduriuojančias šiukšles, ir kūgio formos „sijonas“, kuris, paniręs 3 m gilyn, sulaikys po vandeniu besikaupiančias atliekas.

Įtaisas ant vandens plūduriuos pats, nešamas vandens srovių ir naudodamas tik saulės energiją. Telemetrinė įranga leis stebėti jo būklę, veiklą ir plaukimo trajektoriją, o algoritmai reguliuos, kur jam plaukti.

Kritikos netrūksta

Entuziastams ir rėmėjams pavyko projektui surinkti per 27 mln. Eur, tačiau kai kurie biologai ir okeanografai nusiteikę skeptiškai. Anot jų, organizacijos idėja – sveikintina, tačiau praktiškai sunkiai įgyvendinama. Baiminamasi, kad laikui bėgant įrenginį ims gadinti ant jo apsigyvensiantys gyviai, be to, pats p. Slantas pripažįsta, kad bus sudėtinga taisyti gedimus.

„Net jei sistema veiks, kaip suplanuota, tai bus tas pats, kaip valyti vonios kambario grindis neužsukus iš čiaupo srūvančio vandens“, – su „The Guardian“ nuomone dalijasi Kara Lavender Law, Jūrų edukacijos asociacijos (SEA) Tyrimų skyriaus profesorė.

Klimatologas Erikas van Sebille skaičiuoja, kad, net surinkus visas iki vienos didžiojoje šiukšlių sankaupoje susitelkusias atliekas, per 50 metų į tą pačią teritoriją jų vėl tiek pat suneš srovės.

Vis dėlto p. Slatas savo misija tiki: „Vandenynai neišsivalys savaime. Jei neišspręsime šios problemos, plastikas paveiks mūsų ekosistemas, sveikatą ir ekonomiką. Žinoma, vien išvalyti vandenynų neužtenka – reikia nustoti juos teršti.“

Užteršta ir Baltija

Lietuvos pašonėje telkšanti Baltija dažnai vadinama viena labiausiai užterštų ir neskaidriausių jūrų pasaulyje, kaip ir Viduržemio bei Karibų jūros. Mūsiškę jūrą daugiausia teršia naftos produktai, laivyba, pramonė ir žemės ūkis. Jau įprasta, kad šiltą vasarą pakrantės žydi, visgi tai nėra visiškai natūralus reiškinys: dumblius augti skatina trąšose esantys nitratai ir fosfatai, iš dirvos lengvai patenkantys į paviršinius vandenis. Savo ruožtu dumbliai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms, dėl kurių vandenyje mažėja deguonies ir žūsta žuvys.

Padėtį sunkina tai, kad Baltiją su Šiaurės jūra jungia gana siauri, seklūs sąsiauriai, todėl prireikia apie 30 metų, kad vanduo joje visiškai atsinaujintų.

Kita vertus, dr. Arūnas Balčiūnas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas, primena, kad vandens užterštumas nėra tas pats kaip tarša šiukšlėmis.

„Jei kalbėsime apie šiukšles, Baltijos jūros negalima laikyti itin užteršta. Šiukšlių yra, tačiau didžioji jų dalis nusėda jūros dugne arba kaupiasi paplūdimiuose, sąlygų formuotis didesnėms sankaupoms tikrai nėra“, – patikslina pašnekovas.

Pasak mokslininko, 75% Baltijos šiukšlių – cigarečių nuorūkos, plastiko puodeliai, maišeliai, kamščiai ir pan. – kaupiasi pakrantėse ir giliau krante. Didžiąją dalį atliekų, kaip ir visur pasaulyje, sudaro plastikas: 83% Baltijos paplūdimiuose ir 71% jūros dugne randamų šiukšlių yra plastikas ir jo gaminiai.

Nauda verslui ir menui

Mokslininkas sako, kad valyti Baltijos pakrantes dažniausiai imasi savanoriai, tačiau siūlo apie tai pamąstyti ir verslui. Užsienyje tokių pavyzdžių netrūksta. Antai Olandijos drabužių tinklas „G-Star Raw“ su JAV atlikėjo Pharrello Williamso kompanija „Bionic Yarn“ 2016 m. pristatė drabužių liniją, pasiūtą naudojant vandenynuose rastą į džinsą perdirbtą plastiką. O amerikiečiai Davidas Stoveris, Benas Kneppersas ir Ke­vi­nas Ahearnas sumąstė per­dirbti žvejybos tinklus. Paauglystėje ant banglenčių medžioję Ramiojo vandenyno bangas, vėliau vaikinai surimtėjo: D. Stoveris tapo inžinieriumi, B. Kneppersas – tvarios plėtros konsultantu, o K. Ahearnas – dizaineriu. Kartu jie įkūrė „Bureo“ – įmonę, prekiaujančią iš perdirbtų šiukšlių pagamintomis sporto ir turizmo prekėmis. Pavyzdžiui, „Bureo“ riedlentės gaminamos perdirbus iš Čilės žvejų ir pakrančių surenkamus žvejybos tinklus – jie išvalomi, susmulkinami, perdirbami į granules ir naudojant plieno formą suspaudžiami į riedlentę. Vienai riedlentei pagaminti prireikia 3 kv. m tinklų, iš viso jų perdirbta jau 80 t. „Bureo“ metodika užtikrina, kad į aplinką bus išmesta 70% mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu tuomet, kai riedlentės gaminamos įprastu būdu.

Netrūksta ir menininkų, savo darbais mėginančių akcentuoti taršos grėsmę. Britas Steve’as McPhersonas daugiau nei 15 metų renka Šiaurės Kento pakrančių šiukšles ir iš jų kuria menines instaliacijas. Prancūzų skulptorius Gilles’is Cenazandotti iš jūrose rasto plastiko lipina natūralaus dydžio nykstančių rūšių gyvūnus. Pasak kūrėjo, jo darbai atspindi distopinę ateitį, kurioje vilkai, poliarinės meškos bei krokodilai mutavo ir susitapatino su šiukšlių prisotinta aplinka.

Garantijų, kad menas išgelbės pasaulį, nėra. Bet iniciatyvi, sąmoninga jaunoji karta gali.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iliustruotoji istorija: rūgšti LDK diplomatų duona 4

Daugeliui valstybės diplomatų ir konsulų darbas užsienio pasiuntinybėse siejasi su nuolatinėmis kelionėmis,...

Laisvalaikis
2018.08.19
Pasaulyje mažėja teroristinių išpuolių 16

Pernai vien Europoje teroro išpuoliai krėtė Mančesterį, Barseloną, Paryžių ir Londoną, tačiau mokslininkai...

Laisvalaikis
2018.08.19
Į spintas įsisuko mados bjaurybės

Bjauriosios mados apraiškos ant podiumų – nieko nauja. Tačiau pernai ši netradicinius grožio ir estetikos...

Laisvalaikis
2018.08.18
SEB bankininko Romo Čereškos gyvenimo kelionė, virtusi kova už gyvenimą 23

Kartais gyvenime prireikia didelių sukrėtimų, kad išsigrynintų tikrosios vertybės. Taip nutiko SEB banko...

Laisvalaikis
2018.08.17
Apklausa: įtakingiausias popkultūros atstovas – Jazzu 4

Įtakingiausiu popkultūros atstovu šalies gyventojai laiko dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu, rodo naujienų...

Laisvalaikis
2018.08.17
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium 1

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi 2

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau