Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Publikuota: 2018-08-12
„StudioKCA“ skulptūra „Dangoraižis (Briugės banginis)“ iš 5 t plastiko atliekų. Yveso Hermano („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
„StudioKCA“ skulptūra „Dangoraižis (Briugės banginis)“ iš 5 t plastiko atliekų. Yveso Hermano („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno organizacija „The Ocean Cleanup“ skelbia sukūrusi pirmąjį įrenginį, kuris efektyviai gelbės vandenynus nuo atliekų ir plastiko, tačiau mokslininkai perspėja, kad jokios priemonės nebus veiksmingos, jei žmonija kardinaliai nesumažins taršos.

Suskaičiuota, kad vienas plastikinis maišelis pirkėjui naudingas apie 12 minučių. Vėliau jis atsiduria šiukšliadėžėje, o paskui – greičiausiai vandenyne. Per metus pagaminama 300 mln. tonų plastiko ir jo gaminių, tačiau tik 12% jo perdirbama. „The Ocean Cleanup“ duomenimis, šiuo metu pasaulio vandenynus teršia per 5 trln. vienetų šiukšlių: įvairiausio dydžio plastiko, virvių, tinklų, spąstų ir kitos žvejybos įrangos. Per metus žmonių paliktos šiukšlės uždusina, pasmaugia ar sužeidžia apie 100.000 vandens gyvių, o rojaus paplūdimiai Balyje, Maldyvuose ar Australijoje pamažu virsta atviromis atliekų kapavietėmis. Net 80% šiukšlių į vandenį patenka iš pakrančių, likusią „dovanos“ dalį palieka laivai. Įdomu, kad kruiziniai laivai sudaro tik 1% visų plaukiojančių transporto priemonių, tačiau vandenynuose palieka ketvirtadalį visų iš vandens transporto priemonių išmetamų atliekų – kruizinio laivo keleivis pasauliui „padovanoja“ vidutiniškai 3,5 kg atliekų per dieną.

Startuos Ramiajame vandenyne

Didžioji dauguma vandenynuose plūduriuojančių atliekų susitelkusios į penkias pagrindines „dėmes“. Planuojama, kad šią vasarą „The Ocean Cleanup“ sumeistrautas įrenginys pradės valyti vieną jų – Ramiojo vandenyno didžiąją šiukšlių sankaupą (angl. Great Pacific Garbage Patch), kuri plyti tarp Kalifornijos bei Havajų ir, mokslininkų skaičiavimu, yra tokio dydžio kaip trys Prancūzijos.

„Mūsų plūduriuojanti sistema surinks 1,8 trln., arba 80.000 t, plastiko šiukšlių, kurias į sankaupą sunešė vandenynų srovės. Šiuo metu per 90% šiukšlių tebėra didelės, nespėjusios suskilti į pavojingas mikroplastiko atliekas, kurios vėliau nusėda ant dugno, nuodija gyvūniją ir žmones, todėl jas sugaudyti bus paprasčiau“, – dėsto Boyanas Slatas, „The Ocean Cleanup“ steigėjas. Optimistiškai planuojama pusę šiukšlių kiekio surinkti per 5 metus, o iki 2050-ųjų visai išvaduoti vandenynus nuo plastiko.

Maištininkas ir genijus

1994 m. Olandijoje gimęs p. Slatas nuo mažens domisi inžinerija ir inovacijomis. Būdamas keturiolikos jis pasiekė Guinnesso rekordą, kai sugebėjo tuo pačiu metu paleisti 213 vandens raketų. Vėliau jo projektų apimtis augo. Vandenynų būklė inovatorių ir prisiekusį narą neramino nuo vaikystės.

„Kartą nardydamas Grai­kijoje pamaniau, kad šiukš­lių matau daugiau negu žuvų. Tada man kilo idėja: kodėl neišvalius vandenynų? Užuot tik kalbėjęs ir mokęs pagarbos aplinkai, nusprendžiau susikaupti ir sutelkti aktyvistus, kurie savo rankomis mėgintų atitaisyti gamtai pridirbtą žalą“, – yra sakęs p. Slatas.

Neeikvos energijos

„The Ocean Cleanup“ sukurta pasyvioji sistema turėtų valyti daug efektyviau nei įprastai šiam darbui naudojami tinklai, be to, nekainuos dešimčių milijardų eurų. Liepos pradžioje sėkmingai išbandytą technologiją sudaro 600 m ilgio kietasienis didelio tankio polietileno vamzdis, kuris rinks ant vandens plūduriuojančias šiukšles, ir kūgio formos „sijonas“, kuris, paniręs 3 m gilyn, sulaikys po vandeniu besikaupiančias atliekas.

Įtaisas ant vandens plūduriuos pats, nešamas vandens srovių ir naudodamas tik saulės energiją. Telemetrinė įranga leis stebėti jo būklę, veiklą ir plaukimo trajektoriją, o algoritmai reguliuos, kur jam plaukti.

Kritikos netrūksta

Entuziastams ir rėmėjams pavyko projektui surinkti per 27 mln. Eur, tačiau kai kurie biologai ir okeanografai nusiteikę skeptiškai. Anot jų, organizacijos idėja – sveikintina, tačiau praktiškai sunkiai įgyvendinama. Baiminamasi, kad laikui bėgant įrenginį ims gadinti ant jo apsigyvensiantys gyviai, be to, pats p. Slantas pripažįsta, kad bus sudėtinga taisyti gedimus.

„Net jei sistema veiks, kaip suplanuota, tai bus tas pats, kaip valyti vonios kambario grindis neužsukus iš čiaupo srūvančio vandens“, – su „The Guardian“ nuomone dalijasi Kara Lavender Law, Jūrų edukacijos asociacijos (SEA) Tyrimų skyriaus profesorė.

Klimatologas Erikas van Sebille skaičiuoja, kad, net surinkus visas iki vienos didžiojoje šiukšlių sankaupoje susitelkusias atliekas, per 50 metų į tą pačią teritoriją jų vėl tiek pat suneš srovės.

Vis dėlto p. Slatas savo misija tiki: „Vandenynai neišsivalys savaime. Jei neišspręsime šios problemos, plastikas paveiks mūsų ekosistemas, sveikatą ir ekonomiką. Žinoma, vien išvalyti vandenynų neužtenka – reikia nustoti juos teršti.“

Užteršta ir Baltija

Lietuvos pašonėje telkšanti Baltija dažnai vadinama viena labiausiai užterštų ir neskaidriausių jūrų pasaulyje, kaip ir Viduržemio bei Karibų jūros. Mūsiškę jūrą daugiausia teršia naftos produktai, laivyba, pramonė ir žemės ūkis. Jau įprasta, kad šiltą vasarą pakrantės žydi, visgi tai nėra visiškai natūralus reiškinys: dumblius augti skatina trąšose esantys nitratai ir fosfatai, iš dirvos lengvai patenkantys į paviršinius vandenis. Savo ruožtu dumbliai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms, dėl kurių vandenyje mažėja deguonies ir žūsta žuvys.

Padėtį sunkina tai, kad Baltiją su Šiaurės jūra jungia gana siauri, seklūs sąsiauriai, todėl prireikia apie 30 metų, kad vanduo joje visiškai atsinaujintų.

Kita vertus, dr. Arūnas Balčiūnas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas, primena, kad vandens užterštumas nėra tas pats kaip tarša šiukšlėmis.

„Jei kalbėsime apie šiukšles, Baltijos jūros negalima laikyti itin užteršta. Šiukšlių yra, tačiau didžioji jų dalis nusėda jūros dugne arba kaupiasi paplūdimiuose, sąlygų formuotis didesnėms sankaupoms tikrai nėra“, – patikslina pašnekovas.

Pasak mokslininko, 75% Baltijos šiukšlių – cigarečių nuorūkos, plastiko puodeliai, maišeliai, kamščiai ir pan. – kaupiasi pakrantėse ir giliau krante. Didžiąją dalį atliekų, kaip ir visur pasaulyje, sudaro plastikas: 83% Baltijos paplūdimiuose ir 71% jūros dugne randamų šiukšlių yra plastikas ir jo gaminiai.

Nauda verslui ir menui

Mokslininkas sako, kad valyti Baltijos pakrantes dažniausiai imasi savanoriai, tačiau siūlo apie tai pamąstyti ir verslui. Užsienyje tokių pavyzdžių netrūksta. Antai Olandijos drabužių tinklas „G-Star Raw“ su JAV atlikėjo Pharrello Williamso kompanija „Bionic Yarn“ 2016 m. pristatė drabužių liniją, pasiūtą naudojant vandenynuose rastą į džinsą perdirbtą plastiką. O amerikiečiai Davidas Stoveris, Benas Kneppersas ir Ke­vi­nas Ahearnas sumąstė per­dirbti žvejybos tinklus. Paauglystėje ant banglenčių medžioję Ramiojo vandenyno bangas, vėliau vaikinai surimtėjo: D. Stoveris tapo inžinieriumi, B. Kneppersas – tvarios plėtros konsultantu, o K. Ahearnas – dizaineriu. Kartu jie įkūrė „Bureo“ – įmonę, prekiaujančią iš perdirbtų šiukšlių pagamintomis sporto ir turizmo prekėmis. Pavyzdžiui, „Bureo“ riedlentės gaminamos perdirbus iš Čilės žvejų ir pakrančių surenkamus žvejybos tinklus – jie išvalomi, susmulkinami, perdirbami į granules ir naudojant plieno formą suspaudžiami į riedlentę. Vienai riedlentei pagaminti prireikia 3 kv. m tinklų, iš viso jų perdirbta jau 80 t. „Bureo“ metodika užtikrina, kad į aplinką bus išmesta 70% mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu tuomet, kai riedlentės gaminamos įprastu būdu.

Netrūksta ir menininkų, savo darbais mėginančių akcentuoti taršos grėsmę. Britas Steve’as McPhersonas daugiau nei 15 metų renka Šiaurės Kento pakrančių šiukšles ir iš jų kuria menines instaliacijas. Prancūzų skulptorius Gilles’is Cenazandotti iš jūrose rasto plastiko lipina natūralaus dydžio nykstančių rūšių gyvūnus. Pasak kūrėjo, jo darbai atspindi distopinę ateitį, kurioje vilkai, poliarinės meškos bei krokodilai mutavo ir susitapatino su šiukšlių prisotinta aplinka.

Garantijų, kad menas išgelbės pasaulį, nėra. Bet iniciatyvi, sąmoninga jaunoji karta gali.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 2

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau