Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Publikuota: 2018-08-12
„StudioKCA“ skulptūra „Dangoraižis (Briugės banginis)“ iš 5 t plastiko atliekų. Yveso Hermano („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
„StudioKCA“ skulptūra „Dangoraižis (Briugės banginis)“ iš 5 t plastiko atliekų. Yveso Hermano („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno organizacija „The Ocean Cleanup“ skelbia sukūrusi pirmąjį įrenginį, kuris efektyviai gelbės vandenynus nuo atliekų ir plastiko, tačiau mokslininkai perspėja, kad jokios priemonės nebus veiksmingos, jei žmonija kardinaliai nesumažins taršos.

Suskaičiuota, kad vienas plastikinis maišelis pirkėjui naudingas apie 12 minučių. Vėliau jis atsiduria šiukšliadėžėje, o paskui – greičiausiai vandenyne. Per metus pagaminama 300 mln. tonų plastiko ir jo gaminių, tačiau tik 12% jo perdirbama. „The Ocean Cleanup“ duomenimis, šiuo metu pasaulio vandenynus teršia per 5 trln. vienetų šiukšlių: įvairiausio dydžio plastiko, virvių, tinklų, spąstų ir kitos žvejybos įrangos. Per metus žmonių paliktos šiukšlės uždusina, pasmaugia ar sužeidžia apie 100.000 vandens gyvių, o rojaus paplūdimiai Balyje, Maldyvuose ar Australijoje pamažu virsta atviromis atliekų kapavietėmis. Net 80% šiukšlių į vandenį patenka iš pakrančių, likusią „dovanos“ dalį palieka laivai. Įdomu, kad kruiziniai laivai sudaro tik 1% visų plaukiojančių transporto priemonių, tačiau vandenynuose palieka ketvirtadalį visų iš vandens transporto priemonių išmetamų atliekų – kruizinio laivo keleivis pasauliui „padovanoja“ vidutiniškai 3,5 kg atliekų per dieną.

Startuos Ramiajame vandenyne

Didžioji dauguma vandenynuose plūduriuojančių atliekų susitelkusios į penkias pagrindines „dėmes“. Planuojama, kad šią vasarą „The Ocean Cleanup“ sumeistrautas įrenginys pradės valyti vieną jų – Ramiojo vandenyno didžiąją šiukšlių sankaupą (angl. Great Pacific Garbage Patch), kuri plyti tarp Kalifornijos bei Havajų ir, mokslininkų skaičiavimu, yra tokio dydžio kaip trys Prancūzijos.

„Mūsų plūduriuojanti sistema surinks 1,8 trln., arba 80.000 t, plastiko šiukšlių, kurias į sankaupą sunešė vandenynų srovės. Šiuo metu per 90% šiukšlių tebėra didelės, nespėjusios suskilti į pavojingas mikroplastiko atliekas, kurios vėliau nusėda ant dugno, nuodija gyvūniją ir žmones, todėl jas sugaudyti bus paprasčiau“, – dėsto Boyanas Slatas, „The Ocean Cleanup“ steigėjas. Optimistiškai planuojama pusę šiukšlių kiekio surinkti per 5 metus, o iki 2050-ųjų visai išvaduoti vandenynus nuo plastiko.

Maištininkas ir genijus

1994 m. Olandijoje gimęs p. Slatas nuo mažens domisi inžinerija ir inovacijomis. Būdamas keturiolikos jis pasiekė Guinnesso rekordą, kai sugebėjo tuo pačiu metu paleisti 213 vandens raketų. Vėliau jo projektų apimtis augo. Vandenynų būklė inovatorių ir prisiekusį narą neramino nuo vaikystės.

„Kartą nardydamas Grai­kijoje pamaniau, kad šiukš­lių matau daugiau negu žuvų. Tada man kilo idėja: kodėl neišvalius vandenynų? Užuot tik kalbėjęs ir mokęs pagarbos aplinkai, nusprendžiau susikaupti ir sutelkti aktyvistus, kurie savo rankomis mėgintų atitaisyti gamtai pridirbtą žalą“, – yra sakęs p. Slatas.

Neeikvos energijos

„The Ocean Cleanup“ sukurta pasyvioji sistema turėtų valyti daug efektyviau nei įprastai šiam darbui naudojami tinklai, be to, nekainuos dešimčių milijardų eurų. Liepos pradžioje sėkmingai išbandytą technologiją sudaro 600 m ilgio kietasienis didelio tankio polietileno vamzdis, kuris rinks ant vandens plūduriuojančias šiukšles, ir kūgio formos „sijonas“, kuris, paniręs 3 m gilyn, sulaikys po vandeniu besikaupiančias atliekas.

Įtaisas ant vandens plūduriuos pats, nešamas vandens srovių ir naudodamas tik saulės energiją. Telemetrinė įranga leis stebėti jo būklę, veiklą ir plaukimo trajektoriją, o algoritmai reguliuos, kur jam plaukti.

Kritikos netrūksta

Entuziastams ir rėmėjams pavyko projektui surinkti per 27 mln. Eur, tačiau kai kurie biologai ir okeanografai nusiteikę skeptiškai. Anot jų, organizacijos idėja – sveikintina, tačiau praktiškai sunkiai įgyvendinama. Baiminamasi, kad laikui bėgant įrenginį ims gadinti ant jo apsigyvensiantys gyviai, be to, pats p. Slantas pripažįsta, kad bus sudėtinga taisyti gedimus.

„Net jei sistema veiks, kaip suplanuota, tai bus tas pats, kaip valyti vonios kambario grindis neužsukus iš čiaupo srūvančio vandens“, – su „The Guardian“ nuomone dalijasi Kara Lavender Law, Jūrų edukacijos asociacijos (SEA) Tyrimų skyriaus profesorė.

Klimatologas Erikas van Sebille skaičiuoja, kad, net surinkus visas iki vienos didžiojoje šiukšlių sankaupoje susitelkusias atliekas, per 50 metų į tą pačią teritoriją jų vėl tiek pat suneš srovės.

Vis dėlto p. Slatas savo misija tiki: „Vandenynai neišsivalys savaime. Jei neišspręsime šios problemos, plastikas paveiks mūsų ekosistemas, sveikatą ir ekonomiką. Žinoma, vien išvalyti vandenynų neužtenka – reikia nustoti juos teršti.“

Užteršta ir Baltija

Lietuvos pašonėje telkšanti Baltija dažnai vadinama viena labiausiai užterštų ir neskaidriausių jūrų pasaulyje, kaip ir Viduržemio bei Karibų jūros. Mūsiškę jūrą daugiausia teršia naftos produktai, laivyba, pramonė ir žemės ūkis. Jau įprasta, kad šiltą vasarą pakrantės žydi, visgi tai nėra visiškai natūralus reiškinys: dumblius augti skatina trąšose esantys nitratai ir fosfatai, iš dirvos lengvai patenkantys į paviršinius vandenis. Savo ruožtu dumbliai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms, dėl kurių vandenyje mažėja deguonies ir žūsta žuvys.

Padėtį sunkina tai, kad Baltiją su Šiaurės jūra jungia gana siauri, seklūs sąsiauriai, todėl prireikia apie 30 metų, kad vanduo joje visiškai atsinaujintų.

Kita vertus, dr. Arūnas Balčiūnas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas, primena, kad vandens užterštumas nėra tas pats kaip tarša šiukšlėmis.

„Jei kalbėsime apie šiukšles, Baltijos jūros negalima laikyti itin užteršta. Šiukšlių yra, tačiau didžioji jų dalis nusėda jūros dugne arba kaupiasi paplūdimiuose, sąlygų formuotis didesnėms sankaupoms tikrai nėra“, – patikslina pašnekovas.

Pasak mokslininko, 75% Baltijos šiukšlių – cigarečių nuorūkos, plastiko puodeliai, maišeliai, kamščiai ir pan. – kaupiasi pakrantėse ir giliau krante. Didžiąją dalį atliekų, kaip ir visur pasaulyje, sudaro plastikas: 83% Baltijos paplūdimiuose ir 71% jūros dugne randamų šiukšlių yra plastikas ir jo gaminiai.

Nauda verslui ir menui

Mokslininkas sako, kad valyti Baltijos pakrantes dažniausiai imasi savanoriai, tačiau siūlo apie tai pamąstyti ir verslui. Užsienyje tokių pavyzdžių netrūksta. Antai Olandijos drabužių tinklas „G-Star Raw“ su JAV atlikėjo Pharrello Williamso kompanija „Bionic Yarn“ 2016 m. pristatė drabužių liniją, pasiūtą naudojant vandenynuose rastą į džinsą perdirbtą plastiką. O amerikiečiai Davidas Stoveris, Benas Kneppersas ir Ke­vi­nas Ahearnas sumąstė per­dirbti žvejybos tinklus. Paauglystėje ant banglenčių medžioję Ramiojo vandenyno bangas, vėliau vaikinai surimtėjo: D. Stoveris tapo inžinieriumi, B. Kneppersas – tvarios plėtros konsultantu, o K. Ahearnas – dizaineriu. Kartu jie įkūrė „Bureo“ – įmonę, prekiaujančią iš perdirbtų šiukšlių pagamintomis sporto ir turizmo prekėmis. Pavyzdžiui, „Bureo“ riedlentės gaminamos perdirbus iš Čilės žvejų ir pakrančių surenkamus žvejybos tinklus – jie išvalomi, susmulkinami, perdirbami į granules ir naudojant plieno formą suspaudžiami į riedlentę. Vienai riedlentei pagaminti prireikia 3 kv. m tinklų, iš viso jų perdirbta jau 80 t. „Bureo“ metodika užtikrina, kad į aplinką bus išmesta 70% mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu tuomet, kai riedlentės gaminamos įprastu būdu.

Netrūksta ir menininkų, savo darbais mėginančių akcentuoti taršos grėsmę. Britas Steve’as McPhersonas daugiau nei 15 metų renka Šiaurės Kento pakrančių šiukšles ir iš jų kuria menines instaliacijas. Prancūzų skulptorius Gilles’is Cenazandotti iš jūrose rasto plastiko lipina natūralaus dydžio nykstančių rūšių gyvūnus. Pasak kūrėjo, jo darbai atspindi distopinę ateitį, kurioje vilkai, poliarinės meškos bei krokodilai mutavo ir susitapatino su šiukšlių prisotinta aplinka.

Garantijų, kad menas išgelbės pasaulį, nėra. Bet iniciatyvi, sąmoninga jaunoji karta gali.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atidarytas privatus MO muziejus 23

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 8

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13
Guodžiančio klimato kaitos scenarijaus nėra 9

Jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal...

Laisvalaikis
2018.10.13
Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje 4

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias...

Laisvalaikis
2018.10.12
Tyrimas: skrydžių bendrovėms prastai aptarnauti keleivius apsimoka 4

Turėjote įtarimų, jog prastai aptarnauti keleivius oro bendrovėms iš tikrųjų yra naudinga? Dabar tai įrodyta...

Sugedus raketai astronautai avariniu būdu nusileido į Žemę 11

Pakilimo metu sugedus Rusijos „Soyuz MS-10“ raketai, ja skridę astronautai priversti leistis avariniu būdu.

Laisvalaikis
2018.10.11
Floridą nusiaubė uraganas Maiklas 1

Trečiadienio popietę JAV Floridos pakrantę ėmė talžyti 200 km/h vėjo gūsiai. Nuvirtus medžiui, žuvo vienas...

Verslo aplinka
2018.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau