II. Bona Sforza – valstybininkė ir ekonomistė

Publikuota: 2018-04-08
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforzos portreto kopijos fragmentas. Žygimanto Senojo portreto kopijos fragmentas. VŽ
svg svg
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforzos portreto kopijos fragmentas. Žygimanto Senojo portreto kopijos fragmentas. VŽ

Lietuvos ir Lenkijos valdovė Bona Sforza (1494–1557) nusipelnė kur kas daugiau, nei būti prisimenama kaip savo marčios Barboros Radvilaitės nuodytoja. Su istorijos mokslų dr. Jolanta Karpavičiene, LDK Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, antroje pasakojimo dalyje kalbamės apie Bonos Sforzos ekonominę ir ūkinę veiklą, į XVI a. Lietuvą atnešusia rimtų pokyčių.

Taigi, po 1527-ųjų, kai medžiodama nukrito nuo žirgo ir, patyrusi persileidimą, daugiau nebegalėjo gimdyti, Bona Sforza pradeda tiesiogiai ir aktyviai dalyvauti valdant valstybę. Daug keliauja. Kelis kartus reziduoja Vilniuje. Į Lietuvą ji buvo atvykusi keturis kartus, iš viso čia praleido 7 metus. Bona ir Žygimantas Senasis rezidavo Vilniuje su savo dvarais ir pareigūnais.

„Atvykus valdovams, Vilnius tapdavo Lietuvos bei Lenkijos ir apskritai šio Europos regiono centru. Politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūros klausimai buvo sprendžiami čia. Ir Užgavėnės į Vilnių atėjo kartu su Bona“, – šypsosi dr. Karpavičienė.

Pradėdama kalbą apie Boną, kaip apie veiklią to meto moterį, pašnekovė primena aplinkybes, kurios susiklostė XIV a. pabaigoje, kai Lietuva priėmė katalikišką krikštą – tai buvo ne tik religinis aktas. Kartu su krikštu Lietuva prisišliejo prie vakarietiškos kultūros ir pradėjo perimti jai įprastus reiškinius, tarp jų – ir vakarietišką mentalitetą: „Tai ne tik architektūra – gotika, renesansas, barokas, arba literatūra, bet ir teisiniai dalykai, įvairūs ūkio valdymo reiškiniai, taip pat valdovės, sutuoktinės, funkcijos: ji privalo dalyvauti viešajame gyvenime, diplomatinėje korespondencijoje, dovanoti diplomatines dovanas ir panašiai.“

Tokia valdovė jau buvo Vytauto Didžiojo žmona Ona, bet Bona Sforza charakteriu, išsilavinimu ir mąstysena lenkė kitas moteris. Dėl to ir istorinių žinių apie ją yra gerokai daugiau, bet ir šaltinių daugiau – žinoma šimtai Sforzos rašytų laiškų, suteiktų raštų, dokumentų, didele dalimi liečiančių ekonominius aspektus.

Su vakarietiškos kultūros atėjimu Lietuvoje moters turtinė teisinė padėtis tapo apibrėžta įstatymu, kuriuo remiantis, atsineštas sutuoktinės kraitis buvo garantuojamas vyro žeme, tai buvo vadinamosios dovinės valdos. Bonos atveju Žygimantas Senasis užrašė jai daugybę LDK žemių, kurias ji administravo pati per savo dvarą ir turėjo galimybių pasireikšti kaip sumani ūkininkė. Apie tai – kiek vėliau.

Kitas dalykas, Bona aktyviai veikė kaip valstybininkė. Tarkime, pamačiusi, kad didikai negrąžina už valstybės iždui paskolintus pinigus gauto užstato – valstybės žemių, ji įsakė visus dokumentus, kuriais buvo apibrėžiami turtiniai santykiai, išversti į lotynų kalbą ir pareikalavo, kad tuo metu rengiamas pirmasis Lietuvos statutas būtų ne tik LDK kanceliarine – slavų, bet ir lotynų kalbomis.

Beje, ant Statuto nuorašo vaizduojamas ne kas kitas, o Bonos Sforzos herbas.

Sforzos valakai

Dr. Karpavičienė pasakoja, kad, gausindama valstybės domeną – valstybinį žemės fondą, Sforza nevengė bylinėtis savo vyro teisme – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius turėjo aukščiausią teisinę galią. Taip ji, kol Žygimantas Augustas buvo mažametis, veikė kaip regentė. Kaip individualus verslo subjektas ji supirkdavo žemes, jas įkeisdavo, – turtinių civilinių santykių apyvartoje valdovė dalyvavo aktyviai.

Pasak dr. Karpavičienės, Sforzos interesas yra akivaizdus – ji stengėsi formuoti vientisas valdas, ir ne tik savo dovyje (tai teritorijos dabartinėje Baltarusijoje). Ji įsigijo Kremenecį, Lucką Ukrainoje, jos valdose buvo Jurbarkas, Punia, Daugai, Alytus, Merkinė, Palanga, Gargždai, Plateliai; iš Radvilų ji išsipirko Gardiną, iš Astikų – Kauną: „Suformavusi tam tikrus masyvus, ji stengėsi įvesti juose tvarką. Pavyzdžiui, iki Bonos parduodamos pievos kaina buvo matuojama šieno vežimais, t. y. buvo parduodamas tam tikras plotas, nuo kurio galima nušienauti tam tikrą kiekį šieno. Bona, supratusi archajinio metodo neracionalumą, ėmėsi tais laikais revoliucinės agrarinės reformos. Iš Lenkijos į Lietuvą pasikvietė matininkų, šie pradėjo matuoti plotus valakais: 1 valakas prilygo 21 hektarui.“

Beje, Sforzos pradėta valakų sistema Lietuvoje veikė iki 1921 m., kai buvo įvesta metrinė matų sistema.

Matininkai ne tik matavo valakus, sykiu jie vertino žemės priklausomybę – juridiniais dokumentais, privilegijomis ar kitais dalykais nepagrįsta žemė privalėjo būti grąžinta valstybei. Negana to, valakus imta skirstyti pagal žemės kokybę – nuo geresnių mokami didesni mokesčiai. Taigi, prievoles pradėjus sieti su konkrečiu plotu, radosi efektyvaus valdymo užuomazgų.

„Iš esmės ji pradėjo valakų reformą. Vėliau, Sforzai jau išvykus į Italiją, reforma buvo pradėta vykdyti Žygimanto Augusto valdose, tą patį savo valdose pradėjo daryti ir didikai, nes tas ekonominis modelis veikė puikiai“, – dėsto dr. Karpavičienė.

Vadybininkė ir miestų kūrėja

Tuo metu, kai nerezidavo Lietuvoje, Bona veikė per savo pareigūnų tinklą. Čia ji pasirodė kaip gera vadybininkė – sukūrė tiesiogiai sau pavaldžių pareigūnų sistemą ir įvedė ekonomo funkciją. Šis buvo atsakingas už kitose valdose – pilyse, dvaruose – renkamus mokesčius, vykdomas prievoles ir asmeniškai atsiskaitydavo valdovei.

Paklausta apie pareigūnų galimybes pasipelnyti valdovės sąskaita, dr. Karpavičienė sako, kad iš Sforzos pareigūnų priesaikų matyti, jog šie prisiekdavo gausinti iš valdų gaunamas pajamas, o priesaika tais laikais tikinčioje visuomenėje buvo tvirtas įsipareigojimų garantas.

„Kitas dalykas, ji nebuvo vien griežta bausmių skyrėja, ji domėjosi tais žmonėmis. Kai Bona buvo priversta išvykti atgal į Italiją ir buvo revizuotos valdos, paaiškėjo, kad daugiausia pelno davė tos, kurias ji administravo“, – pasakoja istorikė.

Anot jos, kitas istoriškai svarbus dalykas yra tas, kad Sforza kiek įmanydama rūpinosi teritorijų panaudojimu, juk dalis jų buvo girios ir dykros, ir steigė ten miestelius: „Buvo toks posakis: pasodina miestą ant žalios šaknies. Tai reiškė, kad buvo samdomas žmogus, kuris rūpinosi, kad būtų iškirstos girios, valakais išmatuotos žemės ir į jas prikviesta gyventojų. Aplinkiniai bajorai ir Prūsijos valdžia net skųsdavosi, kad į Sforzos miestelius bėga nelaisvi žmonės ir tarnai.“

Geras pavyzdys čia būtų Virbalis, Bonos įsteigtas kaip Nova Volia, 1536 m. gavus tam leidimą iš Žygimanto Senojo. Vos gavusi vyro sutikimą, Bona paveda vienam iš savo pareigūnų, Jurbarko laikytojui Jonui Kuncevičiui, steigti miestelį.

Naujieji miesteliai buvo kuriami pagal „standartą“ – su pagrindine aikšte, iš kurios į šalis ėjo taisyklingos gatvės, o apibrėžtais matais (rykštėmis) matuojamos posesijos būdavo perduodamos naujakuriams valdyti paveldėtinai.

Pagal Sforzos užduotą urbanistinį pavyzdį vėliau Lietuvoje buvo steigiami ar pertvarkomi kiti miesteliai, ir šis palikimas – pagrindinė, turgaus, aikštė ir taisyklingas gatvių tinklas – puikiai matyti keliaujant po Lietuvą.

Pasak dr. Karpavičienės, Sforza suteikė miesteliams privilegiją tam tikromis dienomis rengti turgus ir kelis kartus per metus – muges, mokant mažesnius mokesčius už prekybą, o tai buvo būdas pritraukti pirklių. Turgų tinklas nebuvo atsitiktinis, ilgainiui valstybė jį stengėsi kontroliuoti, kad jis nebūtų per tankus, kad privačiose valdose steigiami miesteliai tokiu būdu nekonkuruotų tarpusavyje ir neeliminuotų dalies įplaukų į valstybės iždą.

Pirmuosius 10 metų, kol naujakuriai prakusdavo, miesteliai buvo atleidžiami nuo mokesčių. Praėjus šiam laikotarpiui, buvo siunčiamas nurodymas pradėti juos mokėti. Kitaip tariant, iš pradžių ji kūrė laisvosios ekonominės zonos modelį, kaip darydavo daug kitų Europos valdovų.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad tokių miestelių buvo daug. Rodo ir tai, kad Sforza žinojo detales, – vienur ji primena seniūnui, kad šis nepranešęs apie mokesčius, kitur nurodo atleisti nuo mokesčių gaisro nuniokoto miestelio gyventojus. Arba – reziduodama Varšuvoje, ji rūpinasi Kremenecio reikalais: „Jos ranka buvo jaučiama visur, ji buvo ne tik kontrolierė, bet puikiai išmanė reikalus ir matė visumą. Manau, čia jai padėjo pačios susikurta tam tikros hierarchinės sistemos valdų administratorių sistema, leidusi stebėtinai greitai įvesti naujovių Lietuvos ūkiniame gyvenime.“

Be valdų administratorių, Sforza turėjo raštininkų korpusą. Ir pasiuntinių, kurie perduodavo informaciją ne tik žodžiu, bet ir raštu, – Lietuvos metrikoje yra išlikę daugybė „Bonos pamokymų“ („Nauka Boni“), nurodymų, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju.

Tarkime, viename tokių pamokymų ji rūpinasi, kad miestuose, kiekviename name, būtų kibiras, kirvis ir vandens, kaip priešgaisrinė apsauga. Tą patį ji įvedė ir Varšuvoje – kad kilus gaisrui, tuomet vadintam Dievo rykšte, jį būtų galima sustabdyti.

Kitame ji rūpinasi Gardino vandentiekiu, nurodo miesto pareigūnams prižiūrėti, kad vamzdžiai būtų švarūs, o vanduo – geros kokybės.

Sforza ir savivalda

Bonos Sforzos talentas palietė ir savivaldos teisę turėjusius vadinamuosius magdeburginius miestus. Kaip minėta, nuo 1540 m. jai priklausė Kaunas, taip pat – Gardinas. Dr. Karpavičienė pasakoja, kad tais laikais LDK magdeburginiuose miestuose buvo susiklosčiusi ydinga praktika – nevienalytė jų valdžia kuravo atskiras miesto gyvenimo sritis, dėl to dažnai kildavo konfliktų. Be to, buvo įsigalėjęs nepotizmas, kai savivaldos pareigybes užimdavo tėvas, brolis ir dar sūnus. Žygimantas Senasis Vilniuje bandė tai sutvarkyti 1536-aisiais, išleisdamas raštą, kaip turi būti tvarkoma miesto savivalda. Beje, tame rašte pasakyta: „Kaip nurodė mūsų mylima žmona Bona...“

Panašų raštą gavo Kaunas. Gardinui teko kur kas detalesnių nurodymų: kokios bylos turi priklausyti vaito ir suolininkų teismui, kokias miesto gyvenimo sritis turi kontroliuoti miesto taryba, kaip turi veikti jų raštvedyba ir pan.

Pasak dr. Karpavičienės, Sforzos nuopelnai buvo dideli – be valakų reformos, ji sutvarkė miestų savivaldą. Į ekonominę terpę įvedė rašto kultūrą kaip instrumentarijų. Sukūrė hierarchizuotą viešojo administravimo sistemą. Pertvarkė muitų sistemą.

„Kur tik ji prisilietė prie ūkinio gyvenimo, visur galima apčiuopti racionalius, sisteminius, tuo metu pažangius veikimo principus, modelius, kurie iš karto pradėjo duoti naudą ir tapo pavyzdžiu, kad būtų perimti kitose valstybinėse žemėse, diduomenės, bajorų privačiose valdose praėjus gerokai laiko po to, kai Sforza išvyko“, – sako istorikė.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

FOTOGALERIJA Bona Sforza - talentinga ūkininkė ar gyvatė (27 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Baigti Gedimino kalno geologiniai tyrimai

Gedimino kalne baigti metus trukę geologiniai tyrimai, leisiantys apsispręsti dėl tolesnio kalno tvarkymo. 

Laisvalaikis
15:53
Apie kioską, kioskininkę ir L. Parulskio sapnus

Vilniaus Rotušės aikštėje veikia ankstyvuosius Nepriklausomybės laikus primenantis kioskas „Lūkesčiai ir...

Laisvalaikis
15:31
Lukiškių aikštėje – Naisių piliakalnis? 2

Nuo vasaros vienas svarbiausių klausimų mūsų valstybėje – Lukiškių aikštės – ir toliau lieka valdančiųjų...

Laisvalaikis
2020.09.30
Išrinkti Jotvingių premijų laureatai

Jotvingių premija, pagrindinis tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ prizas,...

Laisvalaikis
2020.09.30
Virusologas P. Piotas: žengiame į pandemijų amžių Premium 4

Belgų virusologas Peteris Piotas įsitikinęs – mums būtini „kultūriniai pokyčiai“, jei norime suvaldyti...

Laisvalaikis
2020.09.29
Vertėjams paskirtos Šv. Jeronimo premijos

Vertėjų globėjo šv. Jeronimo premijos šiemet skirtos vertėjoms Eugenijai Ulčinaitei ir Dacei Meierei.

Laisvalaikis
2020.09.29
Lukiškių aikštę toliau valdys Vilniaus savivaldybė 2

Lukiškių aikštė lieka Vilniaus miesto savivaldybės globoje. Savivaldybės pateikti pasiūlymai, kaip...

Laisvalaikis
2020.09.28
Prancūzmetis Klaipėdos krašte: egzotiškas istorijos epizodas Premium

Vadinamasis prancūzmetis Klaipėdos krašte nėra toks plačiai žinomas mūsų istorijos epizodas, kaip, tarkime,...

Laisvalaikis
2020.09.27
Pandemija kerpa sparnus: milijardierius R. Perelmanas išsiparduoda Premium 1

JAV milijardierius Ronaldas Perelmanas, bankininkas, investuotojas, gelbėdamas savo kompanijas, yra...

Laisvalaikis
2020.09.27
Lietuviai Prancūzijoje: A. Venskus – diplomatas, išradėjas, pramonininkas Premium

Pirmasis Lietuvos ambasadorius prie NATO ir ES Adolfas Venskus (1924–2007) kaip nė vienas kitas Prancūzijoje...

Laisvalaikis
2020.09.27
Pasaulio aukso atsargos senka: kiek jo dar liko Premium

Auksas paklausus kaip investicija, jis laikomas statuso simboliu, galiausiai – šis taurusis metalas yra...

Laisvalaikis
2020.09.27
Lietuviai Prancūzijoje: iš diplomato P. Klimo prisiminimų Premium

Teisininkas, istorikas, politikas, Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas (1892–1969) 1925-aisiais...

Laisvalaikis
2020.09.26
„Netflix“ įkūrėjas R. Hastingsas: tokio augimo dar neregėjome Premium 3

Reedas Hastingsas. Milijardierius, „Netflix“ įkūrėjas, filantropas. Žmogus, kuris sunaikino „Blockbuster“ ir...

Laisvalaikis
2020.09.26
Genocido centras iš interneto išima KGB bylų registracijos žurnalą  1

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) paskelbė, jog iš interneto svetainės...

Laisvalaikis
2020.09.24
Lukiškių aikštės perdavimą vadina ir būtinąja gintimi, ir R. Karbauskio erotine fantazija

Lukiškių aikštės Vilniuje perdavimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui yra būtinoji...

Laisvalaikis
2020.09.24
Po 40-ies metų už savo „niekingą poelgį“ atsiprašė J. Lennono žudikas

Markas Chapmanas, vyras, 1980 m. gruodžio 8 d. nušovęs britų dainininką Johną Lennoną, atsiprašė jo našlės...

Laisvalaikis
2020.09.23
Nobelio premijų teikimo ceremoniją pakeis televizinis renginys

Pirmą kartą nuo 1944 metų dėl COVID-19 pandemijos atšauktą tradicinę Nobelio premijų teikimo ceremoniją...

Laisvalaikis
2020.09.22
Šešiems kūrėjams – aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai

Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikti aukščiausi Kultūros ministerijos skiriami...

Laisvalaikis
2020.09.22
Atstovauti Lietuvai 2022-ųjų Venecijos bienalėje pretenduoja keturi projektai

Lietuvos kultūros taryba, baigusi paraiškų atstovauti Lietuvai 59-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje...

Laisvalaikis
2020.09.21
Įpročiai, kurie didina kasdienį nuovargį Premium 1

Miego trūkumą ir stresą dažniausiai kaltiname dėl prastos savijautos. Bet anot sveikatos priežiūros...

Laisvalaikis
2020.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus