II. Bona Sforza – valstybininkė ir ekonomistė

Publikuota: 2018-04-08
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforzos portreto kopijos fragmentas. Žygimanto Senojo portreto kopijos fragmentas. VŽ
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforzos portreto kopijos fragmentas. Žygimanto Senojo portreto kopijos fragmentas. VŽ

Lietuvos ir Lenkijos valdovė Bona Sforza (1494–1557) nusipelnė kur kas daugiau, nei būti prisimenama kaip savo marčios Barboros Radvilaitės nuodytoja. Su istorijos mokslų dr. Jolanta Karpavičiene, LDK Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, antroje pasakojimo dalyje kalbamės apie Bonos Sforzos ekonominę ir ūkinę veiklą, į XVI a. Lietuvą atnešusia rimtų pokyčių.

Taigi, po 1527-ųjų, kai medžiodama nukrito nuo žirgo ir, patyrusi persileidimą, daugiau nebegalėjo gimdyti, Bona Sforza pradeda tiesiogiai ir aktyviai dalyvauti valdant valstybę. Daug keliauja. Kelis kartus reziduoja Vilniuje. Į Lietuvą ji buvo atvykusi keturis kartus, iš viso čia praleido 7 metus. Bona ir Žygimantas Senasis rezidavo Vilniuje su savo dvarais ir pareigūnais.

„Atvykus valdovams, Vilnius tapdavo Lietuvos bei Lenkijos ir apskritai šio Europos regiono centru. Politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūros klausimai buvo sprendžiami čia. Ir Užgavėnės į Vilnių atėjo kartu su Bona“, – šypsosi dr. Karpavičienė.

Pradėdama kalbą apie Boną, kaip apie veiklią to meto moterį, pašnekovė primena aplinkybes, kurios susiklostė XIV a. pabaigoje, kai Lietuva priėmė katalikišką krikštą – tai buvo ne tik religinis aktas. Kartu su krikštu Lietuva prisišliejo prie vakarietiškos kultūros ir pradėjo perimti jai įprastus reiškinius, tarp jų – ir vakarietišką mentalitetą: „Tai ne tik architektūra – gotika, renesansas, barokas, arba literatūra, bet ir teisiniai dalykai, įvairūs ūkio valdymo reiškiniai, taip pat valdovės, sutuoktinės, funkcijos: ji privalo dalyvauti viešajame gyvenime, diplomatinėje korespondencijoje, dovanoti diplomatines dovanas ir panašiai.“

Tokia valdovė jau buvo Vytauto Didžiojo žmona Ona, bet Bona Sforza charakteriu, išsilavinimu ir mąstysena lenkė kitas moteris. Dėl to ir istorinių žinių apie ją yra gerokai daugiau, bet ir šaltinių daugiau – žinoma šimtai Sforzos rašytų laiškų, suteiktų raštų, dokumentų, didele dalimi liečiančių ekonominius aspektus.

Su vakarietiškos kultūros atėjimu Lietuvoje moters turtinė teisinė padėtis tapo apibrėžta įstatymu, kuriuo remiantis, atsineštas sutuoktinės kraitis buvo garantuojamas vyro žeme, tai buvo vadinamosios dovinės valdos. Bonos atveju Žygimantas Senasis užrašė jai daugybę LDK žemių, kurias ji administravo pati per savo dvarą ir turėjo galimybių pasireikšti kaip sumani ūkininkė. Apie tai – kiek vėliau.

Kitas dalykas, Bona aktyviai veikė kaip valstybininkė. Tarkime, pamačiusi, kad didikai negrąžina už valstybės iždui paskolintus pinigus gauto užstato – valstybės žemių, ji įsakė visus dokumentus, kuriais buvo apibrėžiami turtiniai santykiai, išversti į lotynų kalbą ir pareikalavo, kad tuo metu rengiamas pirmasis Lietuvos statutas būtų ne tik LDK kanceliarine – slavų, bet ir lotynų kalbomis.

Beje, ant Statuto nuorašo vaizduojamas ne kas kitas, o Bonos Sforzos herbas.

Sforzos valakai

Dr. Karpavičienė pasakoja, kad, gausindama valstybės domeną – valstybinį žemės fondą, Sforza nevengė bylinėtis savo vyro teisme – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius turėjo aukščiausią teisinę galią. Taip ji, kol Žygimantas Augustas buvo mažametis, veikė kaip regentė. Kaip individualus verslo subjektas ji supirkdavo žemes, jas įkeisdavo, – turtinių civilinių santykių apyvartoje valdovė dalyvavo aktyviai.

Pasak dr. Karpavičienės, Sforzos interesas yra akivaizdus – ji stengėsi formuoti vientisas valdas, ir ne tik savo dovyje (tai teritorijos dabartinėje Baltarusijoje). Ji įsigijo Kremenecį, Lucką Ukrainoje, jos valdose buvo Jurbarkas, Punia, Daugai, Alytus, Merkinė, Palanga, Gargždai, Plateliai; iš Radvilų ji išsipirko Gardiną, iš Astikų – Kauną: „Suformavusi tam tikrus masyvus, ji stengėsi įvesti juose tvarką. Pavyzdžiui, iki Bonos parduodamos pievos kaina buvo matuojama šieno vežimais, t. y. buvo parduodamas tam tikras plotas, nuo kurio galima nušienauti tam tikrą kiekį šieno. Bona, supratusi archajinio metodo neracionalumą, ėmėsi tais laikais revoliucinės agrarinės reformos. Iš Lenkijos į Lietuvą pasikvietė matininkų, šie pradėjo matuoti plotus valakais: 1 valakas prilygo 21 hektarui.“

Beje, Sforzos pradėta valakų sistema Lietuvoje veikė iki 1921 m., kai buvo įvesta metrinė matų sistema.

Matininkai ne tik matavo valakus, sykiu jie vertino žemės priklausomybę – juridiniais dokumentais, privilegijomis ar kitais dalykais nepagrįsta žemė privalėjo būti grąžinta valstybei. Negana to, valakus imta skirstyti pagal žemės kokybę – nuo geresnių mokami didesni mokesčiai. Taigi, prievoles pradėjus sieti su konkrečiu plotu, radosi efektyvaus valdymo užuomazgų.

„Iš esmės ji pradėjo valakų reformą. Vėliau, Sforzai jau išvykus į Italiją, reforma buvo pradėta vykdyti Žygimanto Augusto valdose, tą patį savo valdose pradėjo daryti ir didikai, nes tas ekonominis modelis veikė puikiai“, – dėsto dr. Karpavičienė.

Vadybininkė ir miestų kūrėja

Tuo metu, kai nerezidavo Lietuvoje, Bona veikė per savo pareigūnų tinklą. Čia ji pasirodė kaip gera vadybininkė – sukūrė tiesiogiai sau pavaldžių pareigūnų sistemą ir įvedė ekonomo funkciją. Šis buvo atsakingas už kitose valdose – pilyse, dvaruose – renkamus mokesčius, vykdomas prievoles ir asmeniškai atsiskaitydavo valdovei.

Paklausta apie pareigūnų galimybes pasipelnyti valdovės sąskaita, dr. Karpavičienė sako, kad iš Sforzos pareigūnų priesaikų matyti, jog šie prisiekdavo gausinti iš valdų gaunamas pajamas, o priesaika tais laikais tikinčioje visuomenėje buvo tvirtas įsipareigojimų garantas.

„Kitas dalykas, ji nebuvo vien griežta bausmių skyrėja, ji domėjosi tais žmonėmis. Kai Bona buvo priversta išvykti atgal į Italiją ir buvo revizuotos valdos, paaiškėjo, kad daugiausia pelno davė tos, kurias ji administravo“, – pasakoja istorikė.

Anot jos, kitas istoriškai svarbus dalykas yra tas, kad Sforza kiek įmanydama rūpinosi teritorijų panaudojimu, juk dalis jų buvo girios ir dykros, ir steigė ten miestelius: „Buvo toks posakis: pasodina miestą ant žalios šaknies. Tai reiškė, kad buvo samdomas žmogus, kuris rūpinosi, kad būtų iškirstos girios, valakais išmatuotos žemės ir į jas prikviesta gyventojų. Aplinkiniai bajorai ir Prūsijos valdžia net skųsdavosi, kad į Sforzos miestelius bėga nelaisvi žmonės ir tarnai.“

Geras pavyzdys čia būtų Virbalis, Bonos įsteigtas kaip Nova Volia, 1536 m. gavus tam leidimą iš Žygimanto Senojo. Vos gavusi vyro sutikimą, Bona paveda vienam iš savo pareigūnų, Jurbarko laikytojui Jonui Kuncevičiui, steigti miestelį.

Naujieji miesteliai buvo kuriami pagal „standartą“ – su pagrindine aikšte, iš kurios į šalis ėjo taisyklingos gatvės, o apibrėžtais matais (rykštėmis) matuojamos posesijos būdavo perduodamos naujakuriams valdyti paveldėtinai.

Pagal Sforzos užduotą urbanistinį pavyzdį vėliau Lietuvoje buvo steigiami ar pertvarkomi kiti miesteliai, ir šis palikimas – pagrindinė, turgaus, aikštė ir taisyklingas gatvių tinklas – puikiai matyti keliaujant po Lietuvą.

Pasak dr. Karpavičienės, Sforza suteikė miesteliams privilegiją tam tikromis dienomis rengti turgus ir kelis kartus per metus – muges, mokant mažesnius mokesčius už prekybą, o tai buvo būdas pritraukti pirklių. Turgų tinklas nebuvo atsitiktinis, ilgainiui valstybė jį stengėsi kontroliuoti, kad jis nebūtų per tankus, kad privačiose valdose steigiami miesteliai tokiu būdu nekonkuruotų tarpusavyje ir neeliminuotų dalies įplaukų į valstybės iždą.

Pirmuosius 10 metų, kol naujakuriai prakusdavo, miesteliai buvo atleidžiami nuo mokesčių. Praėjus šiam laikotarpiui, buvo siunčiamas nurodymas pradėti juos mokėti. Kitaip tariant, iš pradžių ji kūrė laisvosios ekonominės zonos modelį, kaip darydavo daug kitų Europos valdovų.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad tokių miestelių buvo daug. Rodo ir tai, kad Sforza žinojo detales, – vienur ji primena seniūnui, kad šis nepranešęs apie mokesčius, kitur nurodo atleisti nuo mokesčių gaisro nuniokoto miestelio gyventojus. Arba – reziduodama Varšuvoje, ji rūpinasi Kremenecio reikalais: „Jos ranka buvo jaučiama visur, ji buvo ne tik kontrolierė, bet puikiai išmanė reikalus ir matė visumą. Manau, čia jai padėjo pačios susikurta tam tikros hierarchinės sistemos valdų administratorių sistema, leidusi stebėtinai greitai įvesti naujovių Lietuvos ūkiniame gyvenime.“

Be valdų administratorių, Sforza turėjo raštininkų korpusą. Ir pasiuntinių, kurie perduodavo informaciją ne tik žodžiu, bet ir raštu, – Lietuvos metrikoje yra išlikę daugybė „Bonos pamokymų“ („Nauka Boni“), nurodymų, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju.

Tarkime, viename tokių pamokymų ji rūpinasi, kad miestuose, kiekviename name, būtų kibiras, kirvis ir vandens, kaip priešgaisrinė apsauga. Tą patį ji įvedė ir Varšuvoje – kad kilus gaisrui, tuomet vadintam Dievo rykšte, jį būtų galima sustabdyti.

Kitame ji rūpinasi Gardino vandentiekiu, nurodo miesto pareigūnams prižiūrėti, kad vamzdžiai būtų švarūs, o vanduo – geros kokybės.

Sforza ir savivalda

Bonos Sforzos talentas palietė ir savivaldos teisę turėjusius vadinamuosius magdeburginius miestus. Kaip minėta, nuo 1540 m. jai priklausė Kaunas, taip pat – Gardinas. Dr. Karpavičienė pasakoja, kad tais laikais LDK magdeburginiuose miestuose buvo susiklosčiusi ydinga praktika – nevienalytė jų valdžia kuravo atskiras miesto gyvenimo sritis, dėl to dažnai kildavo konfliktų. Be to, buvo įsigalėjęs nepotizmas, kai savivaldos pareigybes užimdavo tėvas, brolis ir dar sūnus. Žygimantas Senasis Vilniuje bandė tai sutvarkyti 1536-aisiais, išleisdamas raštą, kaip turi būti tvarkoma miesto savivalda. Beje, tame rašte pasakyta: „Kaip nurodė mūsų mylima žmona Bona...“

Panašų raštą gavo Kaunas. Gardinui teko kur kas detalesnių nurodymų: kokios bylos turi priklausyti vaito ir suolininkų teismui, kokias miesto gyvenimo sritis turi kontroliuoti miesto taryba, kaip turi veikti jų raštvedyba ir pan.

Pasak dr. Karpavičienės, Sforzos nuopelnai buvo dideli – be valakų reformos, ji sutvarkė miestų savivaldą. Į ekonominę terpę įvedė rašto kultūrą kaip instrumentarijų. Sukūrė hierarchizuotą viešojo administravimo sistemą. Pertvarkė muitų sistemą.

„Kur tik ji prisilietė prie ūkinio gyvenimo, visur galima apčiuopti racionalius, sisteminius, tuo metu pažangius veikimo principus, modelius, kurie iš karto pradėjo duoti naudą ir tapo pavyzdžiu, kad būtų perimti kitose valstybinėse žemėse, diduomenės, bajorų privačiose valdose praėjus gerokai laiko po to, kai Sforza išvyko“, – sako istorikė.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

FOTOGALERIJA Bona Sforza - talentinga ūkininkė ar gyvatė (27 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mirė populiarusis Dj Avicii 3

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 6

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 1

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 14

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11
Koks amžius tinkamiausias vaikui įteikti pirmąjį telefoną

Kas ketvirtas šešiametis Didžiojoje Britanijoje jau turi savo išmanųjį telefoną. Visgi dauguma tėvų mano, jog...

Laisvalaikis
2018.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau