Paskelbtas Lukiškių aikštės memorialo projekto laimėtojas
Jis surinko daugiausia visuomenės ir ekspertų balų. Šis projektas iš visuomenės sulaukė 11.919 balsų internete (37,51%) ir 7 iš 8 komisijos narių balsų. Iš viso p. Labašausko idėja Lukiškių aikštei pelnė 10 balų iš 16 galimų.
Antroje vietoje liko daugiausiai visuomenės balsų gavusi architekto Gintaro Čaikausko kolektyvo idėja – realistinė Vyčio skulptūra, kurios maketas stovėjo Lukiškių aikštėje.
Visuomenės balsai pasiskirstė:- už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 11.966 (37.66%)
- už A. Labašausko projektą – 11.919 (37.51%)
- už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 3.062 (9.64%)
- už T. Grunskio projektą – 2.759 (8.68%)
- už A. Lelešiaus projektą – 2.069 (6.51%).
Komisijos balai:- už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 1 komisijos narys;
- už A. Labašausko projektą – 7 komisijos nariai;
- už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 0;
- už T. Grunskio projektą – 0;
- už A. Lelešiaus projektą – 0.
Laimėtojas išrinktas susumavus visuomenės ir vertinimo komisijos balsus, kiekviena dalis sudarė po 50%. Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė VŽ paaiškino, jog renkant laimėtoją vienodą svorį turėjo tiek ekspertų, tiek visuomenės balsai.
Platformoje e.pilietis balsavo 94% gyvenančiųjų Lietuvoje ir 6% užsienyje. Didžiausią balsuotojų dalį, 56%, sudarė 18–35 metų žmonės, 58% iš jų buvo moterys.
Idėjas Vilniaus Lukiškių aikštės memorialui vertino aštuoni komisijos nariai: dr. Lolita Jablonskienė – dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė; Virginija Januškevičiūtė – šiuolaikinio meno kuratorė, komisijos pirmininkė; Andersas Kreugeris – Šiuolaikinio meno muziejaus (MHKA) Antverpene kuratorius; dr. Giedrė Mickūnaitė – dailėtyrininkė; Deimantas Narkevičius – skulptorius ir filmų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; Algis Narutis – Nevyriausybinių organizacijų Lietuvos valstybės gynybiniams interesams stiprinti koordinacinės tarybos pirmininkas; Mindaugas Pakalnis – urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius; Salvina Taukinaitienė – LR Krašto apsaugos ministerijos Protokolo skyriaus vedėja.
Devintasis narys, prof. Alfredas Bumblauskas – istorikas, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, balsavime nedalyvavo.
Koncepcija – atvira erdvė
Pirmąją vietą su savo projektu laimėjęs skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas į Lukiškių aikštę pasiūlė pažvelgti pirmiausia kaip į laisvą, atvirą miesto erdvę. Jo pasiūlymas – suformuoti kalvą, kuri susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį. Pačioje aikštėje vykstantys procesai taptų memorialo dalimi, nes, pasak idėjos autoriaus, laisvos valstybės piliečiai būdami viešoje erdvėje kiekviena? akimirka? kuria vis nauja? laisvės vaizdinį.
Pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas kalvos šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu skulptūrinės plastikos reljefu. Tai – memorialinė siena, kurią menininkas kuria liedamas formą nuo medžių kamienų. Medžių motyvas pasirinktas neatsitiktinai: į viršų besistiebiančių kamienų vaizdas siejasi su miško partizanų bunkeriais ir pačiu mišku, kuris lietuviams nuo seno svarbus tiek strategine, tiek sakraline prasme. Ši skulptūrinė siena komponuojama kalvos šlaite, todėl ji simbolizuoja ir pogrindį – simbolinę erdvę, kurioje vyko pasipriešinimas okupacijai.
Tarp šio reljefo ir priešais esančio Genocido aukų muziejaus (ir jo cokolyje iškaltų laisvės kovų dalyvių pavardžių) formuojama erdvė taps patogia susibūrimo aikštele, apsupta memorialinių akcentų ir tinkama oficialiems reprezentaciniams renginiams. Daugiau apie projektą - čia.
Rinkosi iš penkių
VŽ primena, kad premjero sudaryta darbo grupė pavasarį pavedė Šiuolaikinio meno centrui surengti Lukiškių aikštės memorialo atrankos kūrybines dirbtuves. 2017 m. liepos pabaigoje ekspertų komisija iš 32-jų idėjų atrinko penkių autorių pasiūlymus.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš dešimtmetį pristatę ikoniškąjį švedų prekių ženklą „Hästens“, jo atstovai žengia dar vieną žingsnį gero miego ambasadorystės linkme: siekia suburti kokybiškų lovų, čiužinių bei miego aksesuarų gamintojus. Šiandien pirkėjams jie siūlo ir gilias šaknis turinčios britų kompanijos „Vispring“ produktus.
Miesto gyvenimo centre „Europa“ kuriamas sporto, grožio ir sveikatingumo „hubas“. Daugiau nei 2,3 tūkst. kv. metrų ploto patalpose savo flagmaną atidarys sporto klubų tinklo lyderis Lietuvoje „Gym+“. Šio klubo įrengimui numatomos didžiausios investicijos į vieną klubą tinklo istorijoje.
Išlaikymo vaikams klausimai yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Jie neatsiejami nuo vaiko teisių ir interesų apsaugos, o jų sprendimas teismuose dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių – tiek tėvų turtinės padėties, tiek besikeičiančių vaiko poreikių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos bei teismų praktika nustato pagrindus, kokiomis sąlygomis išlaikymo dydis ar forma gali būti pakeisti, siekiant užtikrinti, kad vaikui visada būtų garantuotos gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygos ir teikiamo išlaikymo proporcingumas tėvų turtinei padėčiai.
Verslo kelionių rinka įsibėgėja. Global Business Travel Association (GBTA) duomenimis, 2025 m. pasaulinės išlaidos verslo kelionėms pasiekė ~1,48 trln. JAV dolerių – daugiau nei bet kada anksčiau. Pastebima ir kita tendencija: traukiasi trumpi vienos dienos skrydžiai, o kelionės ilgėja, jungdamos darbą su poilsiu. Tai natūraliai kuria nišą darbostogoms – kryptingoms komandų išvykoms, kurios 2026 m. taps dar aktualesnės.
Kūrybinėse dirbtuvėse parengtas idėjas plėtojo šie autoriai ir kolektyvai: architektų Gintaro Čaikausko, Kęstučio Akelaičio, Lino Naujokaičio, dailininko Rimanto Dichavičiaus ir skulptoriaus Arūno Sakalausko grupė; architektų Tomo Grunskio, Jūratės Kindurytės, Eglės Dimaitytės, Jovitos Laurukėnaitės, Martyno Mankaus grupė; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; buvęs tremtinys, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.
Pagal kvietimo į kūrybines dirbtuves sąlygas Lukiškių aikštės memorialas turi būti įgyvendintas iki 2018 m. gruodžio, t. y., lygiai per metus. Lukiškių aikštę reprezentacine, skirta įamžinti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui, LR Seimas nusprendė 1999 m.
Trečias kartas nemeluos?
Šis Lukiškių aikštės memorialo konkursas – jau trečias. 2008 bei 2013 m. skelbtų konkursų nugalėtojai taip pat buvo išrinkti, tačiau kūrėjų idėjos taip ir nebuvo įgyvendintos. Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras, yra viešai pareiškęs, jog nė vienas iš penkių memorialo projektų, po pirmojo turo atrinktų į Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro surengtas dirbtuves, jam nepatinkąs.
Tačiau pirmadienį savo feisbuko paskyroje meras džiūgavo: "Lukiškių aikštėje stovės Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais – komisija ką tik patvirtino ekspertų ir visuomenės balsavimo rezultatus! Džiugu, kad dauguma vilniečių taip pat balsavo už A. Labašausko memorialo idėją. Padarysiu viską, kad ši idėja būtų privesta iki konkretaus projekto ir realizuota!"
Šiuolaikinio meno centre ViIniuje pristatomi visų penkių maketų projektai – vizualizacijos, maketai, architektūriniai brėžiniai ir medžiagų bandiniai.
Paroda veiks iki gruodžio 17 d., kasdien nuo 12 iki 20 val., išskyrus pirmadienius. Lankymas nemokamas. Tris parodos trečiadienius (lapkričio 29 d., gruodžio 6 d. ir 13 d.) 17 val. bus rengiamos ekskursijos po parodą su ŠMC edukatore.
