Garsus politologas Leggewie: neišspręsta praeitis išplaukia į paviršių naujais konfliktais

Publikuota: 2017-11-01
Vokiečių politologas ir atminties tyrinėtojas Clausas Leggewie. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vokiečių politologas ir atminties tyrinėtojas Clausas Leggewie. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Clausas Leggewie, pasaulyje garsus politologas ir atminties tyrinėtojas iš Vokietijos, ragina Europos šalis peržengti nacionalines sienas, domėtis kitų šalių istorija ir kurti kolektyvinę atmintį. Pasaulio matymas tik pro savo akinius gali atverti praeities žaizdas, kurios supūliuoja naujais konfliktais. Tokių pavyzdžių – apstu.

Apie Europos praeitį, jos poveikį dabarčiai ir ateičiai VŽ „Savaitgalis“ kalbėjosi su p. Leggewie. Vilniuje jis viešėjo ir skaitė paskaitą Goethe's instituto Lietuvoje ir Atviros Lietuvos fondo kvietimu.

Kokį vaidmenį atlieka praeitis ir istorinės atminties kultūra kuriant Europos dabartį ir ateitį?

Kiekvienai šaliai yra svarbu išsiaiškinti savo praeitį. Amnezija ir amnestija nėra tinkamos priemonės, nes tai neišsprendžia senų konfliktų ir jie bet kada gali vėl iškilti į paviršių. Aš lyginu tai su kanalizacija. Galėtume sakyti, kad kanalizaciją po žeme įrengė mūsų protėviai ir mums ji nerūpi, bet jei atsiras gedimų, teks mums susirūpinti. Mūsų tėvų ar senelių praeitis gali sukelti naujų konfliktų. Tai gali nutikti tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, nes gyvename konfliktais prisotintoje geopolitinėje erdvėje. Santykiai su Lenkija, Rusija, Vokietija turi savų niuansų, todėl reikia spręsti klausimus iš praeities, kad galėtume laikytis į ateitį orientuotos politikos. Šiandienos užduotis – visa tai daryti europietiškai. Yra gerų pavyzdžių, kaip antai atvejai, kai Vokietijoje ir Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje buvo rašomi bendri istorijos vadovėliai mokiniams. Tai puiku, nes tai turi transnacionalinį charakterį, atskiri nacionaliniai naratyvai yra reliatyvizuojami.

Kokie jums įsimintiniausi dėl praeities dalykų kilę nauji konfliktai?

Vokietijoje du dešimtmečius nekalbėjome apie savo tėvų vaidmenį vykdant nacių režimo nusikaltimus. Vėlesnės kartos ėmė klausinėti, deja, dažniausias atsakymas buvo tyla arba melas, išsisukinėjimas. Taip kilo didelis kartų konfliktas. Pats tai patyriau, kaip ir daug kas iš vadinamosios 1968-ųjų kartos. Lietuvai taip pat labai svarbu atsakyti ir išsiaiškinti, kiek žmonių buvo įsitraukę į nacių vykdytus nusikaltimus. Tai daroma, tačiau ilgą laiką šios temos buvo vengiama. Taip pat svarbu nagrinėti ryšį tarp dviejų okupacinių režimų. Neabejojama, kad lietuviai buvo aukos tiek nacių, tiek sovietų režimų, tačiau tarp lietuvių buvo ir tokių, kurie dirbo su jais ranka rankon. Lietuvai reikia išsilaisvinti iš vien aukos vaidmens, nes tai nėra visa istorija. Sveika matyti visą vaizdą. Tai padės naujoms kartoms išvengti tam tikrų konfliktų su Rusija arba Vokietija.

Kaip vertinate istorinės kaltės ir istorinių skolų klausimus? Turime visą puokštę gana šviežių pavyzdžių. Lenkijos dabartinė valdžia kelia klausimą Vokietijai dėl kompensacijų už Antrojo pasaulinio karo negandas. Rusija sako, kad ne sovietai skolingi Baltijos šalims, o mes – jiems. Lietuva norėtų sovietų nusikaltimus prilyginti nacių, drausti sovietinius simbolius.

nuotrauka:: 1left

Lenkijos reikalavimai yra teisėti, tačiau kitas dalykas yra pasirinktas laikas juos kelti – motyvai yra akivaizdžiai politiniai. Varšuva toliau priešinasi Berlynui ir Briuseliui. Kiekviena politika, kuri praeitį išnaudoja kenkti dabarčiai, yra bloga. Jos tikslas – ne išsiaiškinti tiesą, o noras instrumentalizuoti praeitį. Tai labai žalinga bendrai Europos ateičiai, nes dar labiau tolina Vokietiją nuo Lenkijos. Kitas atvejis yra Rusijos laikysena, kuria demonstruojamas sovietų vykdytų nusikaltimų neigimas. Sovietų Sąjunga vykdė okupaciją, suvaržė šimtų tūkstančių žmonių laisvę, išdraskė, ištrėmė šeimas, išsunkė šalis ekonomiškai, pristabdė jų vystymąsi dešimtmečius. Jei Putinas ir jo marionetės pareiškia, kad jūsų šalys yra skolingos Rusijai, į tai reikia atsakyti pašaipiu juoku, nes tai yra tiesiog šlykštu ir absurdiška. Jelcino laikais Rusija tikrai teikė vilčių, kad stalinizmo nusikaltimai bus atskleisti ir pasmerkti, tačiau jau kurį laiką demonstruoja revizionistinę laikyseną, grįžta Stalino kultas, Ortodoksų bažnyčia pataikauja režimui. Ar verta Baltijos šalims toliau kelti klausimą dėl Rusijos skolos už sovietų okupacijos laikotarpį? Manau, didžiausia ir geriausia kompensacija, kurią gavo šios šalys, yra prisijungimas prie Vakarų aljansų. Verčiau išnaudoti plėtros potencialą, o ne veltis iš naujo į seną konfliktą su Rusija. Dėl draudimų neigti sovietų nusikaltimus, kaip draudžiama neigti holokaustą... Aš apskritai nesu teisinių draudimų šalininkas. Esu radikalus žodžio laisvės rėmėjas ir manau, kad stiprios demokratijos gali iškęsti ir netinkamos nuomonės reiškimą. Tačiau suprantu analogijų tarp dviejų totalitarinių režimų darymą, manau, kad Vytauto Landsbergio sprendimas šį klausimą kelti Europos Parlamente buvo tinkamu laiku. Manau, kad nereikia bandyti šių režimų sulyginti, bet taip pat nederėtų taikyti hierarchijos. Pritariu, kad apie stalinizmo nusikaltimus reikia kalbėti daugiau. Tačiau vėlgi nemanau, kad tai reikia daryti taikant Baudžiamąjį kodeksą. Kur kas svarbiau yra viešasis diskursas.

Visuomenė gali reaguoti labai audringai. Jūsų dėmesį Baltijos šalims patraukė prieš dešimtmetį įvykusi vadinamoji Bronzinė naktis Taline, kai buvo demontuojamas žuvusiems sovietų kariams atminti skirtas paminklas, vadinamas Alioša. Atsispirdamas nuo šio įvykio ir į centrą iškeldamas, priešingai nei vyraujančios „atminties tyrimų“ tendencijos, Europos periferijų atminties vietas parašėte ir knygą „Kova dėl Europos atminties“. Kuo svarbi Aliošos istorija?

Svarbūs du dalykai. Viena vertus, toks konfliktas išoriniam pasauliui yra visiškai nesuprantamas. Tačiau labai svarbu, kad mes daugiau domėtumėmės ir žinotume apie Europoje vykusius konfliktus, todėl Aliošos atvejis įgauna tarptautinę prasmę. Suprantama, italus labiau domina savo šalies fašizmo istorija, tačiau bendros Europos labui derėtų žinoti ir apie kitas šalis. Esu įsitikinęs, kad kolektyvinė Europos atmintis yra taip pat svarbi kaip ir bendra valiuta ar bendra gynyba. Nes viena sunkiai gali būti be kito. Kaip kursime bendrą gynybą, jei neturime supratimo apie grėsmes, jei neturime bendros atminties? Kitas dalykas – Estijoje ir Latvijoje padėtis yra išskirtinė, nes ten didelę gyventojų dalį sudaro rusai. Tikrai svarbu, kad skirtingos tautinės grupės sugyventų. Aliošos konfliktas buvo grynai vidaus politikos konfliktas, kurį šalis turi išspręsti pati – pasitelkdama intelektualus, žiniasklaidą, politinį švietimą. Tai nėra lengva, bet kito kelio nėra. Jei to nedarysime, vis dažniau matysime bandymus daryti įtaką iš išorės, kurstyti konfliktus. Pavyzdžiui, Vokietijoje gyvenantiems apie 3 mln. turkų įtaką bando daryti Turkijos valdžia. Arba prisiminkime vadinamąją Mergaitės Lizos istoriją, melagingą žinią apie išprievartavimą: Rusija užėmė poziciją ginti rusus, kurie yra Vokietijos piliečiai. Tai fatališka ir pažeidžia Vokietijos suverenitetą, tačiau tai nesutrukdė Rusijos užsienio reikalų ministrui paminti diplomatijos standartus ir oficialioje spaudos konferencijoje kalbėti apie tą „išprievartavimo istoriją“. Matome, kad suaktyvėjo bandymai kurstyti tautinių grupių konfliktus, taip siekiama sugriauti supranacionalinę vienybę.

O kaip vertinate tarptautinę vienybę žvelgiant už ES ribų?

Europa turi vieningai taikyti dar griežtesnes sankcijas Rusijai. Neteisingi yra raginimai švelninti sankcijas grynai dėl ekonominių sumetimų. Neteisinga ir interpretacija, kad, jeigu Trumpas laikosi sankcijų, tai jau automatiškai blogai, o Europa turi reaguoti kitaip. Galime ir turime skirtis nuo Trumpo, bet ne švelnindami sankcijas. Rusiją reikia tik dar labiau spausti dėl situacijos Ukrainoje, Krymo aneksijos. Rusai ten liks, bet mes negalime priimti to kaip naujos realybės ir palinkėti jaukiai įsikurti prie Juodosios jūros. Ne – tai politinis kriminalas, ir tai turime pasakyti aiškiai. Nes Rusijos alkis kitoms teritorijoms yra juntamas. Labai neramu stebint Kaliningradą, iš kur rusai turi galimybių panaudoti ir atominį ginklą. Ši iki dantų ginkluota teritorija yra ES viduryje, prie pat šiuo metu nepatikimos partnerės Lenkijos. Todėl svarbu, kad vyktų NATO pratybos netoliese, kad Vokietijos kariai šiuo metu yra Lietuvoje. Labai gerai, kad aukščiausi Vokietijos pareigūnai pagaliau aiškiai parodė nusiteikimą ginti rytines kaimynes, svarbu buvo pasiųsti šią žinią ir patiems vokiečiams, kurių dauguma yra pacifistai ir optimistai, esą jei bus nusiteikę prieš karą, to karo ir išvengs, jie nesupranta, kad kiti pradeda karus. Vėlgi tai yra susiję su Vokietijos istorija. Tačiau realybė ir nuotaikos keičiasi. Reikia pasakyti, kad šiuo metu didžiausia problema yra tapęs net ne Putinas, o Trumpas.

Bet šiems politikams esate numatęs ir vaidmenis, kurie gali duoti naudos mums. Paaiškinkite, ką turite omenyje savo knygoje rašydamas: „Kaip Stalinas 1945 m. ne savo noru tapo naujausios Europos Bendrijos pribuvėju, taip ir Trumpas su Putinu gali įeiti į istoriją kaip tie, kurie paklos pamatus jos Renesansui.“

nuotrauka:: 2right

Vakarų Europoje buvo posakis, kad Josifas Stalinas sukūrė Europos Sąjungą, ta prasme, jog paskatino Europos valstybes susitelkti. Todėl tokią analogiją taikau savo knygoje, nes gyvename didėjančios priešpriešos laikais, kai jaučiame pavojų iš Putino, bet taip pat auga grėsmė iš Trumpo pusės, taip pat dar reikėtų paminėti Erdoganą. Tai trys imperinės jėgos, kurios bando suskaldyti Europą ir jai pakenkti ekonomiškai, politiškai bei kultūriškai. Negalime reaguoti atsitraukimu ir nacionalinių valstybių stiprinimu. Todėl ir savo knygą, ironizuodamas Trumpą, pavadinau „Visų pirma – Europa“, o ne „Visų pirma – Vokietija“ ar „Visų pirma Prancūzija“. Mes, europiečiai, turime būti stiprūs drauge ir atsilaikyti prieš Ameriką, Rusiją, Turkiją, ir kt., tarp jų ir prieš ISIS. Todėl savo knygos nugarėlėje cituoju Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris turi drąsos eiti šiuo keliu. Vokietijos vyriausybes kritikuoju už per mažą ryžtą ir per menkai reiškiamą paramą Macrono ES vizijai. Macronas – labai įdomus politikas ir jo sėkmė yra fenomenali, nes dar niekam iki šiol nepavyko pasukti iš valdžios, palikti partiją ir savarankiškai laimėti rinkimus. Ypač svarbus buvo jo pasirinkimas agituoti už Europą, pasirenkant rizikingai priešingą kryptį nei nacionalistės Marine Le Pen. Dabar labai daug kas priklauso nuo kitų valstybių. Ypač nuo madam Merkel. Finansų bendrija, socialinė bendrija, gynybos bendrija, solidarumo sprendžiant pabėgėlių klausimus bendrija ir energijos bendrija – tik taip mes judėsime į priekį, tik taip įveiksime skirtumus.

Jei jau prakalbote apie solidarumą energetikos srityje, Lietuva turi daug priekaištų Vokietijai, tiesiančiai dujotiekius „Nordstream“ su Rusija.

Suprantu ir pats esu prieš „Nordstream“. Tai siaubingas projektas, reikėtų atšaukti visus dujų projektus su Rusija. Tokios šalys kaip Rusija, Saudo Arabija, Venesuela gyvena iš gamtinių savo išteklių ir naudojasi savo monopoliu, nes vokiečiai nori virti ir šildytis. Tai pasibaisėtina, todėl turime tapti nepriklausomi nuo autoritarinių režimų, o autoritariniai režimai žlugs, kai neturės kam parduoti savo išteklių. Taigi tai yra svarbi užsienio politikos dalis, Europa turi veikti drauge.

Grįžkime prie jūsų užuominos apie ponią Merkel. Ji po Bundestago rinkimų išlaiko nors ir kiek sumenkusią savo valdžią, bet radikalieji dešinieji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) irgi pateko į Bundestagą. Ką šių rinkimų rezultatai reiškia jūsų šalies ir Europos ateičiai?

Tokie procesai vyksta beveik visose ES valstybėse, deja, tai tapo norma. Vokietijoje radikalios dešinės tabu nebeveikia. Šį kartą ryškiai atsispindėjo ir šalies pasidalijimas į Vakarus ir Rytus. Mes, taip sakant, turime savo Rytų Europą šalies viduje. AfD bėda yra ta, kad tai grynai destruktyvi jėga, kuri tik griauna, bet neturi jokios idėjos, kaip ką nors kurti. Man gėda, kad taip nutiko Vokietijoje, labai norėjau, kad mes būtume išlaikę tą tabu, pasimokę iš „Brexit“ ir rinkimų JAV, kad nereikia prie valdžios prileisti mėgėjų populistų. Tai, kad aptirpo tradicinių partijų – konservatorių ir socdemų – rinkėjai, gana normalu. Dabar bus sunkiau sudaryti koaliciją, bet stabili demokratija su tokiu iššūkiu gali susidoroti.

Manote, Jamaikos koalicija pavyks ir išsilaikys ketverius metus?

nuotrauka:: 3left

Nesu pranašas, bet manau, kad tai gali funkcionuoti, ir šią užduotį vadinu atsakingų piliečių programa. Taip būtų galima pavadinti koalicijos sutartį. Manau, tikras šių dienų Vokietijos patriotas turi sudaryti ir remti šią koaliciją. Visos kitos alternatyvos nėra geros – nei priešlaikiniai rinkimai, nei mažumos Vyriausybė, nei vėl sudaroma didžioji konservatorių ir socdemų koalicija. Taigi ir Europai tai atsilieptų negerai, nes Vokietijos destabilizavimas reikštų ES pabaigą. Viskas šiuo atveju priklauso nuo Berlyno. Nebus ES iš Vilniaus, Paryžiaus ir Atėnų, bet be Berlyno. Tai nėra arogancija, tai tiesiog paaiškinimas Vokietijos hegemonijos vaidmens, kuris šiuo metu jai skirtas, nors niekas iš tiesų to nenorėjo.

Vienybės siekių Europoje nuotaikas drumsčia ir katalonai.

Jeigu katalonai bus protingi, neatsiskirs, nepadarys britų „Brexit“ klaidos. Manau, ir škotai nebekartos tokių užmojų, na, nebent jei vyktų labai kietas „Brexit“. Bet netikiu, kad „Brexit“ įvyks.

Netikite, kad Didžioji Britanija atsiskirs nuo ES?

Netikiu, nes visi žino, kad tai žalinga. Jeremy Corbynas laimės artėjančius rinkimus, o proeuropietiškų leiboristų vyriausybė dės visas pastangas pakeisti sprendimą dėl „Brexit“. ES turi laikytis griežto tono, nenuleisti nė cento, nesitraukti nė centimetru, kad britai suprastų, prie ko veda neatsakingas jų sprendimas. Niekas nesako, kad ES yra nepriekaištingas darinys, tačiau geriau tikrai nėra, o mūsų uždavinys yra ją dar pagerinti.

Kaip galime pagerinti?

Reikia kurti patrauklią Europą jaunimui, padaryti simbolinius, bet svarbius žingsnius. Pavadinčiau tai programa „Tiems, kam mažiau nei 30“. Reikia suteikti jaunimui progą nemokamai judėti po Europą – ne tik panaikinti tarptinklinius mokesčius ar suteikti prieigą prie interneto, kad įvairiose šalyse jie galėtų „whatsappinti“, bet ir daug labiau išplėsti „Erasmus“ studijų programą ir kt. Jei to nedarysime, gali išsipildyti pesimistinis scenarijus. Pavyzdžiui, jei Berlusconi vėl laimės rinkimus Italijoje, Austrijoje irgi stiprėja nacionalistai ir t. t. Gyvename labai siūbuojančiame kortų namelyje.

Yra nuomonių, kad be tokių maištininkų kaip JK, Lenkija ir Vengrija ES funkcionuotų geriau.

nuotrauka:: 4right

Aš visada galvoju, kad negalime aukoti tų protingų ir demokratijos vertybes gerbiančių britų, lenkų, vengrų ar tose šalyse gyvenančių užsieniečių. Atrodo paprasta ir patrauklu – atsikratyti tais, kurie trukdo žaidimui. Kai pagalvoju, nieko labiau nenorėčiau, kaip to, kad Theresa May, Borisas Johnsonas ir Nigelas Farage‘as būtų kuo toliau nuo ES, net sunku įsivaizduoti, kaip toli norėčiau juos išsiųsti – į Marsą, Venerą, Merkurijų, Plutoną! Tačiau iš tiesų man rūpi ne jie, o tie tūkstančiai lenkų ar lietuvių, kurie dirba ir gyvena JK. Arba maždaug du trečdaliai Lenkijos moterų, kurios nenori kentėti nuo katalikiškai reakcionistiškai prasmirdusio autoritarizmo. Taip pat nuo Rusijos negalime atsitverti siena dėl toje šalyje nuo to paties Putino kenčiančių žmonių. Panašu, kad jie kentės dar bent dešimt metų, gal net iki tol, kol tas žmogus mirs. Baisu! Todėl ES turi kiek įmanoma stengtis stiprinti pilietines visuomenes tokiose šalyse ir nesileisti bauginama.

O kaip dėl ES plėtros?

Ukrainos vieta – ES. Žinoma, mes nekalbame, kad tuoj, 2018 m., reikia priimti Ukrainą į Bendriją, tačiau mes turime parodyti, kad tokia perspektyva yra. Ir ta vargšė Baltarusija arba Albanija yra Europos dalis. Anksčiau palaikiau ir Turkijos galimybes prisijungti, bet dabar tuo abejoju. O tokia didelė šalis kaip Rusija neturi tapti ES nare, galime bendrauti su ja kitais pagrindais, bet, plačiau žiūrint, Rusija irgi priklauso Europos namams.

Aptarėme daug valstybių, baikime Lietuva. Pirmą kartą apsilankėte čia. Kodėl tik dabar?

Tiesiog niekas anksčiau nepakvietė. Užsiimant tokia veikla, kelionių maršrutai dėliojasi pagal darbą. Aš tikrai nieko neišmaniau apie Lietuvą. Bet šiek tiek bandžiau pasiruošti, skaičiau pripažintus lietuvių autorius – Tomą Venclovą, Marių Ivaškevičių. Čia sutikau puikių žmonių, lankiausi Vilniaus universitete, kuris yra tikras brangakmenis Europos kultūroje. Muziejai, pokalbiai su žmonėmis, arba tiesiog žmonių stebėjimas gatvėse, mikrorajonuose, prekybos centruose – mane viskas domina. Tik gaila, kad nemoku lietuvių kalbos, tai riboja stebėtoją. Kad ir kaip būtų, visa tai man padėjo daugiau pažinti jūsų šalį. Nemėgstu teorijos, mėgstu pažinimą per savo patirtį. Mes vėl grįžtame prie pokalbio ištakų – reikia pažinti ir sujungti Europą, geriausia per savo patirtį.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Berlyno sienos griūties 30-metis: geležinė uždanga ir kiti piknikai Premium

Lygiai prieš 30 metų, 1989-ųjų lapkričio 9 d., griuvusi Berlyno siena iš esmės išjudino Rytų ir Vidurio...

Laisvalaikis
2019.11.09
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
Kampanija „Lietuvos DNR“ pelnė tarptautinį apdovanojimą

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuota komunikacinė kampanija „Lietuvos DNR“...

Rinkodara
2019.11.08
„NAPA Baltic 2019“ – daugiausia laimėjimų Lietuvos dizaineriams

Kasmetiniuose Baltijos ir Šiaurės šalių pakuotės dizaino renginyje „NAPA Baltic 2019“ išrinkti geriausi...

Rinkodara
2019.11.07
„Vilniaus lapai“ kviečia kalbėtis apie istoriją

Lapkričio 7–10 d. sostinėje – vėl „Vilniaus lapai“. Vos ketvirtus metus rengiamas tarptautinis festivalis...

Laisvalaikis
2019.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau