Iliustruotoji istorija: sovietų žaidimai su gamta

Panieka Darwinui

Nauja ypatinga javų rūšis visam laikui panaikins badą Sovietų sąjungoje, žadėjo ukrainiečių agronomas Trofimas Lysenka (1898–1976 m.), XX a. 4 dešimtmetyje teigęs, jog rado būdą užauginti gerą derlių atšiauriomis Sibiro klimato sąlygomis.

Pirmoji Lysenkos plano dalis iš tiesų buvo gera. Tėvo ūkyje Rytų Ukrainoje jis atliko eksperimentą, paveikdamas augalų sėklas žema temperatūra (tai vadinama vernalizacija). Užkasdamas sėklinius grūdus į sniegą, jis išvedė žieminius kviečius, kuriuos galima sėti rudenį ir palikti žiemoti. Ilgesnis augimo laikotarpis lėmė geresnį derlių. Tačiau kita plano dalis buvo tikra katastrofa. Lysenka manė, kad žieminių kviečių sėkla yra prisitaikiusi augti šaltyje. Jis ir Sovietų sąjungos vadovai niekino Charleso Darwino teoriją, kad genetiniams pokyčiams reikia daug laiko ir daugelio kartų. Lysenkos derlius žuvo, nes jo pasėti javai sunyko įšalusioje žemėje, o Sovietų sąjungoje prasidėjo naujas badas.

Kolektyvinė kraujotaka

51 metų gydytojas, ekonomistas ir filosofas Aleksandras Bogdanovas (1873–1928 m.), be kita ko, buvęs ir mokslinės fantastikos rašytojas, Stalinui palaiminus, užsimojo rasti vaistą nuo mirties. Jo bandymų esmė buvo versti jaunus žmones keistis krauju su senais žmonėmis ir ilgainiui susieti Sovietų Sąjungos piliečius kolektyvine kraujotaka. Po vienuolikos pavykusių kraujo perpylimų, kurie buvo atlikti jam pačiam, Bogdanovas padarė išvadą, kad jaunas kraujas, be visa ko, sustabdė jo plikimą. Tačiau dvyliktas kraujo perpylimas buvo lemtingas. 1928 m. balandžio 7 d. jis apsikeitė krauju su 21 metų studentu, sergančiu neaktyvia tuberkuliozės forma, ir mirė. Eksperimentas buvo sustabdytas, tačiau Bogdanovo kraujo perpylimo institutas gyvavo toliau.

1926 m. Maskvoje atidarytas Bogdanovo institutas buvo pirmasis pasaulyje kraujo perpylimo institutas.

Superkareiviai

Stalinas svajojojo apie fiziškai stiprių ir besąlygiškai paklusnių superkareivių armiją, kurią sudarytų raumeningi superkariai, paklūstantys bet kokiam įsakymui ir nejaučiantys skausmo. Veikiausiai tokią neįveikiamą kariuomenę Stalinas turėjo galvoje, kai 1925 m. paprašė Mokslų akademijos Leningrade susisiekti su biologu Ilja Ivanovu (1870–1932 m.).

Prieš 15 metų šis tarptautinį pripažinimą pelnęs rusas zoologų kongrese Grace, Austrijoje, paskelbė savo viziją sukurti naują atsparesnę rūšį sukryžminus žmogų su beždžione. Ivanovo idėja Stalino svajonę turėjo paversti realybe: susidūrusios su siaubą keliančia beždžionžmogių kariuomene, visos tautos pripažins Sovietų sąjungą neginčijama pasaulio valdove. Naujoji rūšis taip pat suduos mirtiną smūgį religijai, nes beždžionžmogis įrodys, kad kūrėjas esąs žmogus, o ne Dievas.

Todėl 1926 m. Stalinas ir politinis biuras finansavo ekspediciją į Vakarų Afriką, Prancūzijos Gvinėją. Čia Ivanovas apvaisino tris šimpanzes žmogaus sėkla, tačiau bandymas nepavyko. Tada Ivanovas į Sovietų sąjungą atsivežė maždaug 15 beždžionių ir Suchumio mieste, Gruzijoje, įkūrė bandymų stotį.

Deja, visi eksperimentai žlugo ir netrukus visos beždžionių patelės padvėsė. Vis dėlto kelios sovietų moterys savanoriškai sutiko dalyvauti bandyme: jos turėjo būti apvaisintos beždžionių sėkla, kad tektų garbė pagimdyti „naująjį žmogų“.

Tačiau 1929 m., prieš pradedant eksperimentą, padvėsė paskutinė beždžionė – orangutanas Tarzanas. Šios nesėkmės Ivanovui užtraukė Komunistų partijos nemalonę. Bandymai buvo nutraukti, o Ivanovas 1930 m. ištremtas į Almatą, Kazachstaną. Po dvejų metų jis mirė nuo insulto.

Sušildyti vandenyną

1957 m. rusų inžinierius ir geografas Piotras Borisovas (1901–1973 m.) pristatė ambicingą planą: Beringo sąsiauryje tarp Aliaskos ir Sibiro pastatyti didžiulę 60 km ilgio plūduriuojančią betoninę užtvanką. Užtvanka turėjusi neleisti šaltoms Ramiojo vandenyno srovėms tekėti į šiaurę – milžiniški sraigtai turėjo pumpuoti šaltą vandenį tolyn nuo Arkties vandenyno. Borisovas manė, kad taip Arktyje sustiprės šiltoji Golfo srovė, ištirpdys poliarinį ledą ir palengvins priėjimą prie žemės gelmėse esančių naftos telkinių.

Prijaukintos lapės

XX a. 6 dešimtmetyje rusų genetikui Dmitrijui Beliajevui (1917–1985 m.) viename Sibiro rezervate pavyko išvesti tokių jaukių lapių, kurios ėdė maistą iš šeimininko rankos ir cypė iš džiaugsmo jį pamačiusios. Ištiesdamas plėšrūnių link ranką, jis iš 130 sidabrinių lapių būrio atrinko mažiausiai agresyvias: jei lapė kąsdavo, būdavo atmetama kaip netinkama eksperimentui.

Lapės buvo suskirstytos į įvairias kategorijas, o taikiausios – suporuotos tarpusavyje. Po dešimtos kartos atrankos ir poravimo būdu Beliajevas su bendradarbiais išvedė jaukius gyvūnėlius, kurie buvo atsidavę šeimininkui kaip šunys. Tačiau šis eksperimentas nedavė naudos sovietų prekybai kailiais, nes jaukiųjų veislės sidabrinių lapių kailis buvo dėmėtas ir nepaklausus tarptautinėje kailių rinkoje.

Naujasis „homo sovieticus“

Sovietinė valstybė siekė išugdyti visiškai naują žmogų – tvirtą darbininką, nesavanaudiškai besiaukojantį dėl visuomenės gerovės. Visi seni, buržuaziniai įpročiai ir mąstymas turėjo būti išnaikinti ir įdiegtos naujos kolektyvinės vertybės – piliečiai, be visa ko, turėjo sakyti „mes“ vietoj „aš“.

Vykdant milžinišką perauklėjimo projektą, gyventojai buvo grūdami į namus ir butus, kur turėjo dalytis viskuo, pradedant vonia, baigiant lova.

XX a. 3 dešimtmetyje tarp gamyklų darbininkų buvo paplitęs posakis: „Miegok greičiau, kad pavargęs draugas galėtų perimti pagalvę.“ Gamyklose ir žemės ūkyje moterys dirbo kartu su vyrais, vaikai buvo prižiūrimi dideliuose vaikų darželiuose – Sovietų sąjunga šioje srityje pirmavo. Vaikytis mados buvo laikoma egoistinės šeimos kultūros atgyvena. Nusikaltėliai būdavo siunčiami „perauklėti“ į darbo stovyklą.

Žmonės prisitaikė, tačiau sovietams nepavyko sukurti žmonių be individualumo jausmo.

Upes – kita vaga

1961 m. Sovietų sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas susižavėjęs pristatė planą, kaip pagerinti žemdirbystę pakeičiant didžiųjų Sibiro upių tėkmės kryptį – ne į šiaurę, o į pietus, kad drėkintų sausas Vidurio Azijos stepes. Šių planų kurį laiką nesiimta įgyvendinti. Tačiau XX a. 8 dešimtmetyje inžinieriai užsimojo sprogdindami branduolines bombas nukreipti Pečioros ir Kamos upes Volgos link. Šis metodas sukėlė aplinkosaugininkų protestus, ir projektas buvo atidėtas. Tačiau svajonė nukreipti upes kita vaga tebegyvuoja.

Didžioji gamtos transformacija

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Labdaringame golfo turnyre surinkta beveik 50 tūkst. eurų paramai Ukrainai

Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Europos Centro Golfo Klube įvyko jau devintasis tradicinis labdaringas golfo turnyras „9th Czeslaw Okinczyc Golf Cup 2025“, subūręs golfo bendruomenę kilniam tikslui. Šių metų renginio metu pavyko surinkti net 49 830 eurų. Visa surinkta suma bus skirta pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos fondo misijai – priedangų, apsaugančių nuo oro antskrydžių, atstatymui ir įrengimui Ukrainos mokyklose bei vaikų darželiuose.

1

„OnWorkation“ pradeda bendradarbiauti su specializuotu darbostogų kompleksu Italijoje

Darbostogų organizavimo komanda „OnWorkation by AirGuru“ pradeda išskirtinį bendradarbiavimą su „Workation Village“ – specializuotu darbostogų kompleksu Šiaurės Italijoje. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Baltijos šalių įmonėms, kurios ieško būdų derinti darbą su komandos stiprinimu ir autentiška patirtimi.

Mokslininkai atrado naują reiškinį: kas ta Utenizacija?

XXI a. mokslininkų atrastas reiškinys. Utenizacija – tai visuomenės narių polinkis gerinti savo emocinę ir psichologinę būseną, persikraustant gyventi ir dirbti į Uteną. Kai kurie mokslininkai utenizacijai priskiria ir pastebimai išaugusį verslų susidomėjimą plėtra bei investicijomis Utenos krašte.

3

Atidaryta pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“

Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.

Stalinas buvo užsibrėžęs sausas stepių žemes paversti derlingais laukais. Tačiau dėl šio plano išdžiūvo vienas didžiausių pasaulio ežerų.

Sovietų sąjungoje 1946–1947 m. nuo bado mirė maždaug milijonas žmonių. Viena iš badą sukėlusių priežasčių buvo 1946 m. sausros, todėl po metų Stalinas paskelbė ambicingą planą, pavadintą „didžiąja gamtos transformacija“, turintį visam laikui pakeisti klimatą.

„Gamtą reikia užvaldyti“, – toks buvo diktatoriaus įsakymas. Nuspręsta pasodinti miškų, kurie apsaugotų stepes nuo vėjo ir žemės erozijos. Pagal planą 117 900 ha teritorijoje tarp Uralo kalnų ir Kaspijos jūros – 5.300 km ruože – turėjo būti pasodinta 6.000 tonų medžių ir krūmų sėklų.

1953 m. Stalinui mirus, didžiojo plano vykdymas buvo sustabdytas, o jo kritikai pradėjo „destalinizaciją“.

Tačiau kitas Stalino projektas buvo tęsiamas ir turėjo griaunamų pasekmių. Tai buvo milžiniškas dirbtinio drėkinimo projektas, susijęs su Aralo jūra, nenutekamu druskingu ežeru Kazachstane ir Uzbekistane, tuo metu ketvirtu pagal dydį pasaulyje. Sovietai dviejų svarbiausių į ežerą įtekančių upių Amudarjos ir Syrdarjos vandenį nukreipė į Vidurio Azijos stepes. Taip siekta užtikrinti gerą medvilnės derlių, ypač Uzbekistane, kuris tuo metu buvo Sovietų sąjungos dalis.

Planas iš dalies pavyko – XX a. 9 dešimtmetyje Uzbekistanas tapo vienu didžiausių pasaulyje medvilnės gamintojų, tačiau dėl šio dirbtinio drėkinimo projekto Aralas lėtai, tačiau negrįžtamai džiūsta. Tai turėjo katastrofiškų pasekmių aplinkai, juolab kad ežere buvo laidojamos cheminės atliekos, kurios, ežerui nusekus, per dulkių audras pasklido po visą teritoriją.