25-erių mokslininkė žino, kaip griauti stereotipus

Publikuota: 2017-05-27
Mažena Mackoit, Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro 
Fundamentinių tyrimų skyriaus
Elektroninės struktūros teorijos laboratorijos
jaunesnioji mokslo darbuotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mažena Mackoit, Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro Fundamentinių tyrimų skyriaus Elektroninės struktūros teorijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Mažena Mackoit žino, kaip sugriauti stereotipą: ji įrodė, kad į Vilniaus studentų renginį galima pakviesti Nobelio premijos laureatą. Kad baigusi mokyklą Naujojoje Vilnioje gali tapti viena geriausių šalies studenčių. Kad būdama fizikė tuo pat metu gali leisti poezijos knygas.

Žiemos pabaiga. Vilniuje vos prieš metus atidarytas Fizinių ir technologijos mokslų centras, didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Auditorija sausakimša, studentai susispaudę prie pat lektoriaus kojų. Scenoje – Benas Feringa, olandų mokslininkas, pernai gavęs Nobelio premiją chemijos srityje už molekulinių mašinų projektavimą.

Tokie momentai Maženai, šio centro tyrėjai ir doktorantei, yra vieni laimingiausių. Jos ir komandos rengiama konferencija „Open Readings“ šiemet į Vilnių pakvietė ne tik Feringą, bet ir vieną šiuolaikinės fizikos žvaigždžių šveicarą Michaelą Gratzelą, nanotechnologijų pionierę amerikietę Naomi Halas, ilgametį CERN profesorių britą Johną Ellisą.

„Svarbiausia nepasiduoti. Siunti daug laiškų, derini laiką, suteiki visą informaciją. Galiausiai pavyko“, – prisimena Mažena. Ji ir organizavo Feringos atvykimą į Vilnių, nes matė prasmę tai daryti: „Tokie renginiai kaip ši konferencija yra be galo svarbūs. Reikia, kad jaunieji mokslininkai neapsiribotų veikla laboratorijoje, bet ir susitiktų su kitais mokslininkais, susipažintų su jų atliekamais tyrimais. Turime motyvuoti naują kartą, nes susidomėjimas mokslininko darbu yra kritęs.“

Mažena pati yra naujos kartos mokslininkė, jai tik 25-eri. Bet konferencijose ji stovi ne tik rengėjų pusėje. Šį rudenį ji gavo kvietimą į Europos medžiagotyros draugijos susitikimą Varšuvoje, ten skaitys pranešimą savo disertacijos tema, kurios visas pavadinimas – „Taškinių defektų heksagoniniame boro nitride ir jų pritaikymo kvantiniam informacijos apdorojimui, o ypač pavienių fotonų generacijai, teorinis tyrimas“.

„Tyrinėju deimantus ir jų defektus“, – paaiškina, reaguodama į mano šoką.

Kovą Mažena taip pat dalyvavo Vokietijos fizikų draugijos konferencijoje Dresdene, viename didžiausių mokslininkų suvažiavimų Europoje. „Susirinko daugiau kaip 10.000 svečių. Miestas pilnas viso pasaulio mokslininkų. Autorius, kurių straipsnius skaitai ar cituoji, ten sutinki gyvai ir gali pasikalbėti“, – šypsosi ji.

Mokykla lemia ne viską

Bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Mažena baigė raudonaisiais diplomais Cum Laude ir Magna Cum Laude. Tokius diplomus gauna ne daugiau kaip penki procentai geriausių studentų, baigiamasis jų darbas turi būti įvertintas 10-uku, o iš visų dėstomų dalykų pažymiai privalo būti ne mažesni už 8. Tai yra aukščiausias įvertinimas studentui.

Kaip ji to pasiekė?

„Labai daug dirbau, dažnai nesustodama. Per paskaitą gauni uždavinį, problemą, kurią reikia išspręsti. Atrodytų, nieko tokio, tik dar viena studijų užduotis. Bet ji tavęs nepaleidžia. Tarsi apsėsta: duše, prie stalo, visur tik apie ją galvoji. Patikėkite, kokia euforija apima išsprendus! Ne visada pavykdavo išspręsti gerai, bet Fizikos fakultete itin vertinamas sprendimo kūrybingumas, nestandartinis priėjimas. Man tai be galo patiko“, – pasakoja mergina.

Įspūdingų rezultatų Maženai pavyko pasiekti baigus ne prestižinę, o atokią mokyklą Naujojoje Vilnioje, tolimiausiame Vilniaus mikrorajone. Užaugusi Vilniaus lenkų šeimoje, Mažena mokėsi lenkiškoje Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinėje, dabar – gimnazijoje. Lietuviškai kalbėti ir rašyti ji išmoko savarankiškai. Kai universitete išspręsdavo sudėtingą užduotį, dėstytojai nevalingai sakydavo: „Tu tikriausiai iš licėjaus!“ Studentė paaiškindavo, kad yra kitaip.

„Man patiko ieškoti savo galimybių ribų, – mokyklos laikų naktinį darbą prie knygų prisimena Mažena. – Stengdavausi išeiti iš komforto zonos ir pažiūrėti, ką galiu pasiekti. Nenorėjau būti nurašoma dėl to, kas aš ir iš kur esu. Ligi šiol turiu tikslą įrodyti, kad merginos yra gabios tiksliesiems mokslams, kad tokios etiketės kaip mokykla, tautybė ar lytis apskritai neturi reikšmės.“

Būdama moksleivė ji greitai save kilstelėjo virš Naujosios Vilnios lygmens: lankė nacionalinę Jaunųjų matematikų mokyklą ir fizikų mokyklą „Fotonas“. Ten buvo galima mokytis – ir konkuruoti – su visos Lietuvos moksleiviais.

„Gaudavau knygutes su uždaviniais ir juos spręsdavau, siųsdavau atsakymus, laukdavau rezultatų. Geriausi moksleiviai iš visų Lietuvos miestų būdavo kviečiami į „Fotono“ vasaros stovyklą. Patekau ten, buvo labai įdomu: darydavome laboratorinius darbus, taip pat sportuodavome, šokdavome diskotekose. Ten supratau, kad fizika gali būti smagi ir ja domisi šaunūs žmonės“, – prisimena pašnekovė.

Šiandien ji pati buria fizikos entuziastus ir kaip asociacijos „European Physical Society Young Minds Vilnius“ prezidentė.

„Konkursai, olimpiados parodė, kad negalima užmigti ir pasitenkinti buvimu geriausiam viename rate, – toliau pasakoja Mažena. – Ratų daug ir jie jungiasi į vis didesnius. Supratimas, kad yra už tave geresnių, stipriai uždega. Puslapyje olimpados.lt matydavau informaciją apie olimpiadininkų susitikimus. Buvo malonu su žmonėmis susipažinti gyvai. Nesakau, kad į kalną kopiau lengvai. Buvo nuosmukių, jaučiau, ką reiškia, kai bendraamžiai tavęs nesupranta, kartais matydavau ir pavydą. Bet tai gyvenimo dalys.“

Sesių dvynių galia

Kad mokykloje neužsidarytų vien prie darbo stalo, Mažena eidavo padėti spręsti uždavinių jaunesniems moksleiviams Naujosios Vilnios dienos centre, taip pat rūpinosi moksleivių savivalda – tapo pirmąja prezidente mokyklos istorijoje, pradėjo leisti mokyklos laikraštį, su kitais moksleiviais parašė mokyklos statutą.

Būdama dvyliktokė ji dalyvavo tuomet tik pradėtame projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“. Konkursas buvo skirtas geriausiems baigiamųjų klasių moksleiviams šalies mastu. Mažena atliko stažuotę Švietimo ir mokslo ministerijoje, bendravo su tuometiniu ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi.

Šiandien Mažena Fizinių ir technologijos mokslų centre dirba grupėje, vadovaujamoje iš Kalifornijos universiteto grįžusio fiziko teoretiko dr. Audriaus Alkausko. Tyrėjai bando rasti puslaidininkius, kuriuos pavyktų panaudoti kvantinei kompiuterijai kambario sąlygomis.

„Tai nauja sritis. Įdomiausia ir netikėta, kad medžiagos defektai padeda sukurti medžiagą fantastinėmis savybėmis, kurios gali būti valdomos šviesa“, – paaiškina ji.

Mažena ligi šiol gyvena Naujojoje Vilnioje. Šį mikrorajoną ji mato visiškai kitaip nei dauguma čia nebuvusiųjų: „Tai mano namai. Naujoji Vilnia – pilna miškų, rami ir graži vieta praleisti vaikystę. Kita vertus, šiuo metu ji tikrai tarsi užmigusi. Mažai žmonių žino, kad Naujoji Vilnia gyvuoja jau antrą šimtmetį, jai daugiau kaip 113 metų. Bet jaunimas iš čia traukiasi, lieka vyresni žmonės. Reikėtų pradėti tvarkyti šį rajoną iš vidaus, rasti būdą įtraukti visuomenę.“

Galbūt Maženos pagreitis būtų lėtesnis, jei ji būtų viena, tačiau kiekviename žingsnyje ją lydėjo sesė Agnieška, identiška dvynė, taip pat panirusi į tiksliuosius mokslus. Sesė pasuko biologijos keliu, dirba „Thermo Fisher Scientific“, vienoje didžiausių pasaulio bendrovių, siūlančių produktus ir paslaugas mokslo plėtrai. Agnieška Mackoit konsultuoja įvairių pasaulio šalių mokslininkus, padeda įgyvendinti jų eksperimentus biotechnologijos srityje.

Sesės mokyklą baigė dešimtukais, laikėsi kartu ir kai buvo smagu, ir kai sunku: „Ryšys su sese man be galo svarbus. Esame identiškos dvynės, per nuotolį jaučiame, kaip jaučiasi kita. Jos žodis, palaikymas, išklausymas yra neįkainojamas.“

Nė vienas iš jųdviejų tėvų nėra mokslininkas: mama dirba medicinos slaugytoja, tėtis – statybininkas. „Bet išgirsti, kad mama mumis didžiuojasi, buvo be galo svarbu“, – pabrėžia ji.

Mickevičius irgi buvo fizikas

Kai Maženos istorija ir taip atrodo esanti labiau iš grožinės literatūros nei realybės, sužinai, kad ji rašo ir poeziją. Ne tik savo užrašų knygutėje. Jos knygos išleistos Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Rusijoje. Fizikė rašo lietuviškai ir lenkiškai, o į kitas kalbas eilės yra verčiamos.?„Rašyti pradėjau, kai nebepavyko išlaikyti balanso tarp mokslo ir asmeninio gyvenimo. Susikūriau atskirą salą, skirtą vien poezijai, kad galėčiau pabėgti. Parašydavau ant popieriaus lapo „išpažintį“ ir grįždavau prie uždavinių“, – prisimena pašnekovė ir vis dar sunkiai tiki, kad poezijos rašymas virto rimta veikla: – Kad startuočiau, reikėjo išdrįsti žengti pirmą žingsnį, dalyvauti viename konkurse – už jį esu dėkinga mamai. Po to susipažinau su žmonėmis iš poezijos rato ir kontaktai pradėjo plėstis kaip voratinklio tinklas.“ Maženos eilėraščiai – avangardiški, dažnai turintys ir mokslinių nuorodų. Šiandien Maženos eilėraščius skaito ir draugai fizikai.

„Ilgai slėpiau, kad esu fizikė poetų bendruomenėje ir poetė fizikų bendruomenėje. Bet galiausiai yla išlindo. Nesitikėjau, kad kolegos tai priims taip geranoriškai. Juk nedaug kas iš fizikų skaito poeziją, tokios poezijoje dažnai nagrinėjamos temos kaip meilė jiems gali atrodyti per saldžios. Bet tikiu, kad parodžiau, jog poezija gali būti ir kitokia. Pamenu, fakulteto prorektorius, gavęs mano poezijos knygutę, apie tai pranešė kiekvienam aukštui. Staiga visa katedra sužinojo, kad rašau. Draugai pripažino, kad „iš karto matėsi, jog esu kitokia.“ Bet jiems tai patiko.“

Mažena turi įkvepiantį poeto ir fiziko pavyzdį, kuriuo daug ką nustebina. Tai Adomas Mickevičius, kitas jos herojus po Marios Curie. „Mažai kam žinoma, bet Mickevičius iš pradžių buvo įstojęs į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, tik po to perėjo į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą.“

Eilėraščius Mažena skaitė Londone, Varšuvoje, Maskvoje, ji taip pat yra viena jaunųjų poetų klubo „Naujasis Vilniaus avangardas“ įkūrėjų. Veikdami greta Lenkų rašytojų draugijos šio klubo nariai rengia susitikimus su moksleiviais, skaito poeziją mieste. Dalies klubo poetų kūryba išspausdinta tarptautinėse antologijose. Į kai kuriuos klubo renginius, ypač tuos, kuriuose poezija derinama su muzika, susirenka ir daugiau kaip šimtas žmonių – didelis skaičius poezijos vakarui.

Mokykloje Maženos tekstus mačiusiems literatūros mokytojams atrodė, kad ji turėtų likti literatūros pasaulyje. „Viena mokytoja matė mano potencialą, norėjo, kad toliau rašyčiau. O aš tuo metu galvojau apie fiziką ir matematiką. Man sakė, kad fizika yra per sausas mokslas, kad tai yra vyrų mokslas, kad merginoms nėra ko ten veikti. Nors aš draugams vaikinams mokykloje padėdavau ruošti namų darbus!“ Mokytojų spaudimo įkvėpta ji vėliau parašė eilėraštį apie „sausus“ statistinius skaičius, už kurių slepiasi realių žmonių likimai.

Šiandien Mažena tikra, kad fizika yra pagrindinis jos kelias. Ji siekia parašyti sėkmingą disertaciją ir tęsti darbus Fizinių ir technologijos mokslų centre. Tačiau poezija visada bus šalia, kaip priminimas, kad greta fizinio pasaulio egzistuoja ir tas, kuriame du plius du gali reikšti penkis. Kartais to reikia net šalčiausios širdies tiksliukams.

Mažena Mackoit – „Viltis meilei“

Ne yra Ne Ne = Ne

Ne, kuris išlieka konstanta, nes Ne = const

Ne nėra dinaminis kintamasis. Ne ? f(t)

Ne, kuriam net įvesti trikdžiai neleistų išgauti būsenos Taip. Ne ? Ne0 + ?Ne1+...

Ne, kuris per visatos laiką vis tiek sugrįžtų, nors ne tiksliai į tą pačią, Ne(?0) = Ne(?1)

bet į artimą savo pradiniam Ne padėtį. Ir tik

Ne kaip visko neigimas ¬Ne = Taip

duotų išsvajotąjį

Taip.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau