25-erių mokslininkė žino, kaip griauti stereotipus

Publikuota: 2017-05-27
Mažena Mackoit, Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro 
Fundamentinių tyrimų skyriaus
Elektroninės struktūros teorijos laboratorijos
jaunesnioji mokslo darbuotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mažena Mackoit, Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro Fundamentinių tyrimų skyriaus Elektroninės struktūros teorijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Mažena Mackoit žino, kaip sugriauti stereotipą: ji įrodė, kad į Vilniaus studentų renginį galima pakviesti Nobelio premijos laureatą. Kad baigusi mokyklą Naujojoje Vilnioje gali tapti viena geriausių šalies studenčių. Kad būdama fizikė tuo pat metu gali leisti poezijos knygas.

Žiemos pabaiga. Vilniuje vos prieš metus atidarytas Fizinių ir technologijos mokslų centras, didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Auditorija sausakimša, studentai susispaudę prie pat lektoriaus kojų. Scenoje – Benas Feringa, olandų mokslininkas, pernai gavęs Nobelio premiją chemijos srityje už molekulinių mašinų projektavimą.

Tokie momentai Maženai, šio centro tyrėjai ir doktorantei, yra vieni laimingiausių. Jos ir komandos rengiama konferencija „Open Readings“ šiemet į Vilnių pakvietė ne tik Feringą, bet ir vieną šiuolaikinės fizikos žvaigždžių šveicarą Michaelą Gratzelą, nanotechnologijų pionierę amerikietę Naomi Halas, ilgametį CERN profesorių britą Johną Ellisą.

„Svarbiausia nepasiduoti. Siunti daug laiškų, derini laiką, suteiki visą informaciją. Galiausiai pavyko“, – prisimena Mažena. Ji ir organizavo Feringos atvykimą į Vilnių, nes matė prasmę tai daryti: „Tokie renginiai kaip ši konferencija yra be galo svarbūs. Reikia, kad jaunieji mokslininkai neapsiribotų veikla laboratorijoje, bet ir susitiktų su kitais mokslininkais, susipažintų su jų atliekamais tyrimais. Turime motyvuoti naują kartą, nes susidomėjimas mokslininko darbu yra kritęs.“

Mažena pati yra naujos kartos mokslininkė, jai tik 25-eri. Bet konferencijose ji stovi ne tik rengėjų pusėje. Šį rudenį ji gavo kvietimą į Europos medžiagotyros draugijos susitikimą Varšuvoje, ten skaitys pranešimą savo disertacijos tema, kurios visas pavadinimas – „Taškinių defektų heksagoniniame boro nitride ir jų pritaikymo kvantiniam informacijos apdorojimui, o ypač pavienių fotonų generacijai, teorinis tyrimas“.

„Tyrinėju deimantus ir jų defektus“, – paaiškina, reaguodama į mano šoką.

Kovą Mažena taip pat dalyvavo Vokietijos fizikų draugijos konferencijoje Dresdene, viename didžiausių mokslininkų suvažiavimų Europoje. „Susirinko daugiau kaip 10.000 svečių. Miestas pilnas viso pasaulio mokslininkų. Autorius, kurių straipsnius skaitai ar cituoji, ten sutinki gyvai ir gali pasikalbėti“, – šypsosi ji.

Mokykla lemia ne viską

Bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Mažena baigė raudonaisiais diplomais Cum Laude ir Magna Cum Laude. Tokius diplomus gauna ne daugiau kaip penki procentai geriausių studentų, baigiamasis jų darbas turi būti įvertintas 10-uku, o iš visų dėstomų dalykų pažymiai privalo būti ne mažesni už 8. Tai yra aukščiausias įvertinimas studentui.

Kaip ji to pasiekė?

„Labai daug dirbau, dažnai nesustodama. Per paskaitą gauni uždavinį, problemą, kurią reikia išspręsti. Atrodytų, nieko tokio, tik dar viena studijų užduotis. Bet ji tavęs nepaleidžia. Tarsi apsėsta: duše, prie stalo, visur tik apie ją galvoji. Patikėkite, kokia euforija apima išsprendus! Ne visada pavykdavo išspręsti gerai, bet Fizikos fakultete itin vertinamas sprendimo kūrybingumas, nestandartinis priėjimas. Man tai be galo patiko“, – pasakoja mergina.

Įspūdingų rezultatų Maženai pavyko pasiekti baigus ne prestižinę, o atokią mokyklą Naujojoje Vilnioje, tolimiausiame Vilniaus mikrorajone. Užaugusi Vilniaus lenkų šeimoje, Mažena mokėsi lenkiškoje Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinėje, dabar – gimnazijoje. Lietuviškai kalbėti ir rašyti ji išmoko savarankiškai. Kai universitete išspręsdavo sudėtingą užduotį, dėstytojai nevalingai sakydavo: „Tu tikriausiai iš licėjaus!“ Studentė paaiškindavo, kad yra kitaip.

„Man patiko ieškoti savo galimybių ribų, – mokyklos laikų naktinį darbą prie knygų prisimena Mažena. – Stengdavausi išeiti iš komforto zonos ir pažiūrėti, ką galiu pasiekti. Nenorėjau būti nurašoma dėl to, kas aš ir iš kur esu. Ligi šiol turiu tikslą įrodyti, kad merginos yra gabios tiksliesiems mokslams, kad tokios etiketės kaip mokykla, tautybė ar lytis apskritai neturi reikšmės.“

Būdama moksleivė ji greitai save kilstelėjo virš Naujosios Vilnios lygmens: lankė nacionalinę Jaunųjų matematikų mokyklą ir fizikų mokyklą „Fotonas“. Ten buvo galima mokytis – ir konkuruoti – su visos Lietuvos moksleiviais.

„Gaudavau knygutes su uždaviniais ir juos spręsdavau, siųsdavau atsakymus, laukdavau rezultatų. Geriausi moksleiviai iš visų Lietuvos miestų būdavo kviečiami į „Fotono“ vasaros stovyklą. Patekau ten, buvo labai įdomu: darydavome laboratorinius darbus, taip pat sportuodavome, šokdavome diskotekose. Ten supratau, kad fizika gali būti smagi ir ja domisi šaunūs žmonės“, – prisimena pašnekovė.

Šiandien ji pati buria fizikos entuziastus ir kaip asociacijos „European Physical Society Young Minds Vilnius“ prezidentė.

„Konkursai, olimpiados parodė, kad negalima užmigti ir pasitenkinti buvimu geriausiam viename rate, – toliau pasakoja Mažena. – Ratų daug ir jie jungiasi į vis didesnius. Supratimas, kad yra už tave geresnių, stipriai uždega. Puslapyje olimpados.lt matydavau informaciją apie olimpiadininkų susitikimus. Buvo malonu su žmonėmis susipažinti gyvai. Nesakau, kad į kalną kopiau lengvai. Buvo nuosmukių, jaučiau, ką reiškia, kai bendraamžiai tavęs nesupranta, kartais matydavau ir pavydą. Bet tai gyvenimo dalys.“

Sesių dvynių galia

Kad mokykloje neužsidarytų vien prie darbo stalo, Mažena eidavo padėti spręsti uždavinių jaunesniems moksleiviams Naujosios Vilnios dienos centre, taip pat rūpinosi moksleivių savivalda – tapo pirmąja prezidente mokyklos istorijoje, pradėjo leisti mokyklos laikraštį, su kitais moksleiviais parašė mokyklos statutą.

Būdama dvyliktokė ji dalyvavo tuomet tik pradėtame projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“. Konkursas buvo skirtas geriausiems baigiamųjų klasių moksleiviams šalies mastu. Mažena atliko stažuotę Švietimo ir mokslo ministerijoje, bendravo su tuometiniu ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi.

Šiandien Mažena Fizinių ir technologijos mokslų centre dirba grupėje, vadovaujamoje iš Kalifornijos universiteto grįžusio fiziko teoretiko dr. Audriaus Alkausko. Tyrėjai bando rasti puslaidininkius, kuriuos pavyktų panaudoti kvantinei kompiuterijai kambario sąlygomis.

„Tai nauja sritis. Įdomiausia ir netikėta, kad medžiagos defektai padeda sukurti medžiagą fantastinėmis savybėmis, kurios gali būti valdomos šviesa“, – paaiškina ji.

Mažena ligi šiol gyvena Naujojoje Vilnioje. Šį mikrorajoną ji mato visiškai kitaip nei dauguma čia nebuvusiųjų: „Tai mano namai. Naujoji Vilnia – pilna miškų, rami ir graži vieta praleisti vaikystę. Kita vertus, šiuo metu ji tikrai tarsi užmigusi. Mažai žmonių žino, kad Naujoji Vilnia gyvuoja jau antrą šimtmetį, jai daugiau kaip 113 metų. Bet jaunimas iš čia traukiasi, lieka vyresni žmonės. Reikėtų pradėti tvarkyti šį rajoną iš vidaus, rasti būdą įtraukti visuomenę.“

Galbūt Maženos pagreitis būtų lėtesnis, jei ji būtų viena, tačiau kiekviename žingsnyje ją lydėjo sesė Agnieška, identiška dvynė, taip pat panirusi į tiksliuosius mokslus. Sesė pasuko biologijos keliu, dirba „Thermo Fisher Scientific“, vienoje didžiausių pasaulio bendrovių, siūlančių produktus ir paslaugas mokslo plėtrai. Agnieška Mackoit konsultuoja įvairių pasaulio šalių mokslininkus, padeda įgyvendinti jų eksperimentus biotechnologijos srityje.

Sesės mokyklą baigė dešimtukais, laikėsi kartu ir kai buvo smagu, ir kai sunku: „Ryšys su sese man be galo svarbus. Esame identiškos dvynės, per nuotolį jaučiame, kaip jaučiasi kita. Jos žodis, palaikymas, išklausymas yra neįkainojamas.“

Nė vienas iš jųdviejų tėvų nėra mokslininkas: mama dirba medicinos slaugytoja, tėtis – statybininkas. „Bet išgirsti, kad mama mumis didžiuojasi, buvo be galo svarbu“, – pabrėžia ji.

Mickevičius irgi buvo fizikas

Kai Maženos istorija ir taip atrodo esanti labiau iš grožinės literatūros nei realybės, sužinai, kad ji rašo ir poeziją. Ne tik savo užrašų knygutėje. Jos knygos išleistos Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Rusijoje. Fizikė rašo lietuviškai ir lenkiškai, o į kitas kalbas eilės yra verčiamos.?„Rašyti pradėjau, kai nebepavyko išlaikyti balanso tarp mokslo ir asmeninio gyvenimo. Susikūriau atskirą salą, skirtą vien poezijai, kad galėčiau pabėgti. Parašydavau ant popieriaus lapo „išpažintį“ ir grįždavau prie uždavinių“, – prisimena pašnekovė ir vis dar sunkiai tiki, kad poezijos rašymas virto rimta veikla: – Kad startuočiau, reikėjo išdrįsti žengti pirmą žingsnį, dalyvauti viename konkurse – už jį esu dėkinga mamai. Po to susipažinau su žmonėmis iš poezijos rato ir kontaktai pradėjo plėstis kaip voratinklio tinklas.“ Maženos eilėraščiai – avangardiški, dažnai turintys ir mokslinių nuorodų. Šiandien Maženos eilėraščius skaito ir draugai fizikai.

„Ilgai slėpiau, kad esu fizikė poetų bendruomenėje ir poetė fizikų bendruomenėje. Bet galiausiai yla išlindo. Nesitikėjau, kad kolegos tai priims taip geranoriškai. Juk nedaug kas iš fizikų skaito poeziją, tokios poezijoje dažnai nagrinėjamos temos kaip meilė jiems gali atrodyti per saldžios. Bet tikiu, kad parodžiau, jog poezija gali būti ir kitokia. Pamenu, fakulteto prorektorius, gavęs mano poezijos knygutę, apie tai pranešė kiekvienam aukštui. Staiga visa katedra sužinojo, kad rašau. Draugai pripažino, kad „iš karto matėsi, jog esu kitokia.“ Bet jiems tai patiko.“

Mažena turi įkvepiantį poeto ir fiziko pavyzdį, kuriuo daug ką nustebina. Tai Adomas Mickevičius, kitas jos herojus po Marios Curie. „Mažai kam žinoma, bet Mickevičius iš pradžių buvo įstojęs į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, tik po to perėjo į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą.“

Eilėraščius Mažena skaitė Londone, Varšuvoje, Maskvoje, ji taip pat yra viena jaunųjų poetų klubo „Naujasis Vilniaus avangardas“ įkūrėjų. Veikdami greta Lenkų rašytojų draugijos šio klubo nariai rengia susitikimus su moksleiviais, skaito poeziją mieste. Dalies klubo poetų kūryba išspausdinta tarptautinėse antologijose. Į kai kuriuos klubo renginius, ypač tuos, kuriuose poezija derinama su muzika, susirenka ir daugiau kaip šimtas žmonių – didelis skaičius poezijos vakarui.

Mokykloje Maženos tekstus mačiusiems literatūros mokytojams atrodė, kad ji turėtų likti literatūros pasaulyje. „Viena mokytoja matė mano potencialą, norėjo, kad toliau rašyčiau. O aš tuo metu galvojau apie fiziką ir matematiką. Man sakė, kad fizika yra per sausas mokslas, kad tai yra vyrų mokslas, kad merginoms nėra ko ten veikti. Nors aš draugams vaikinams mokykloje padėdavau ruošti namų darbus!“ Mokytojų spaudimo įkvėpta ji vėliau parašė eilėraštį apie „sausus“ statistinius skaičius, už kurių slepiasi realių žmonių likimai.

Šiandien Mažena tikra, kad fizika yra pagrindinis jos kelias. Ji siekia parašyti sėkmingą disertaciją ir tęsti darbus Fizinių ir technologijos mokslų centre. Tačiau poezija visada bus šalia, kaip priminimas, kad greta fizinio pasaulio egzistuoja ir tas, kuriame du plius du gali reikšti penkis. Kartais to reikia net šalčiausios širdies tiksliukams.

Mažena Mackoit – „Viltis meilei“

Ne yra Ne Ne = Ne

Ne, kuris išlieka konstanta, nes Ne = const

Ne nėra dinaminis kintamasis. Ne ? f(t)

Ne, kuriam net įvesti trikdžiai neleistų išgauti būsenos Taip. Ne ? Ne0 + ?Ne1+...

Ne, kuris per visatos laiką vis tiek sugrįžtų, nors ne tiksliai į tą pačią, Ne(?0) = Ne(?1)

bet į artimą savo pradiniam Ne padėtį. Ir tik

Ne kaip visko neigimas ¬Ne = Taip

duotų išsvajotąjį

Taip.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Niujorke – laiptai už 200 mln. USD Premium

Šįmet pavasarį po trejus metus trukusių statybų Niujorke visuomenei buvo atverta beveik 46 m aukščio...

Laisvalaikis
08:59
 „Pink Floyd“: Vis dar pirmi kosmose Premium 2

1988 m. lapkritį kosmose pirmąsyk nuskambėjo rokas. Tai buvo grupės „Pink Floyd“ albumas „Delicate Sound of...

Verslo klasė
2019.05.25
Louise Arbour – JT prokurorė, nuvertusi karo generolus Premium

Du kolegos iš „The New York Times“, su kuriais vakarieniavau šio susitikimo išvakarėse, manęs pasiteiravo...

Laisvalaikis
2019.05.25
Dešimtmečio sulaukusi „ArtVilnius“ finansinio stabilumo dar nejaučia Premium

Kitą ketvirtadienį, gegužės 23 d., Vilniuje prasideda meno mugė „ArtVilnius“. Ir nors dešimtmetį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.05.24
Rašytojai ragina nenukelti Petro Cvirkos paminklo 30

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą...

Laisvalaikis
2019.05.24
Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 28

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau