Aviacijos istorija: audringa dirižablio jaunystė

Publikuota: 2017-04-09
1874 m. tarnaudamas kariuomenėje Zeppelinas klausėsi paskaitos apie krovinių gabenimą oro paštu. Jam į galvą šovė mintis: reikia sukurti naujovišką orlaivį, kurio matmenys būtų kaip didelio laivo. „Britannica.com“ nuotr.
1874 m. tarnaudamas kariuomenėje Zeppelinas klausėsi paskaitos apie krovinių gabenimą oro paštu. Jam į galvą šovė mintis: reikia sukurti naujovišką orlaivį, kurio matmenys būtų kaip didelio laivo. „Britannica.com“ nuotr.
 

Kai 1890 m. generolas Ferdinandas von Zeppelinas buvo atleistas iš Vokietijos armijos, savo gyvenimą skyrė svajonei – sukurti orlaivių bazę, kuri Vokietiją paverstų aviacine supervalstybe. Tačiau gėdą užsitraukusio karininko niekas nenorėjo klausytis.

Šimtai žurnalistų, karininkų ir vietos smalsuolių 1900 m. liepos 2-osios vakare Bodeno ežero pakrantėje nekantrauja. Tris dienas jie laukia išvysti stebuklą, kurį slepia milžiniškas medinis angaras šiauriniame ežero krante. Dėl techninių nesklandumų ir nepalankaus vėjo pasirodymas keletą kartų buvo atidėtas, bet pagaliau jis įvyks.

20 metrų ilgio uždanga atitraukiama – žiūrovai pirmą kartą išvysta išgirtąjį grafo Ferdinando von Zeppelino dirižablį. Po kelių minučių Zeppelinas paprašo tylos, nusiima skrybėlę ir pakviečia minią pasimelsti. Paskui garlaivis nuvelka 128 m ilgio cigaro formos transporto priemonę ežero link.

Jis įlipa į gondolą, esančią po dirižabliu, ir įsako atsišvartuoti. Aerostatas pavadinimu „LZ-1" pakyla į orą, bet užpakaliniai lynai atrišami per vėlai, tad dirižablio nosis smarkiai pakyla į viršų. Įgulai pavyksta ištiesinti dirižablį ir jis lėtai pakyla į 300 m aukštį. Prasideda dirižablių era.

Dirižabliui sklendžiant virš ežero užvedamas priekinis variklis. Aerostatas smarkiai pakrypsta, tad įgulai tenka išmesti daug balasto, kad nosis nesitrenktų į ežerą. Netrukus dirižabliui nebepavyksta išsilaikyti ore, tad Zeppelinas priverčiamas leistis.

„LZ-1" išsilaiko ore vos 18 minučių, tačiau spauda žavisi – pasirodo straipsnių apie Bodeno ežero stebuklą. Vokietijos imperatoriaus siųsta komisija ne taip žavisi ir pateikia ataskaitą, kad aerostatas „netinkamas nei kariniams, nei nekariniams tikslams“. Zeppelinui tokia ataskaita yra katastrofiška. Kurdamas „LZ-1" jis išleido visus pinigus, tad jam žūtbūt reikia kariuomenės finansinės paramos, kad įgyvendintų savo gyvenimo svajonę.

Priverstas išeiti į pensiją

Svajonė gimė prieš 26 metus. 1874 m. kovą tarnaudamas kariuomenėje Zeppelinas klausėsi paskaitos apie krovinių gabenimą oro paštu. Jaunam vyrui į galvą šovė mintis: reikia sukurti naujovišką orlaivį, kurio matmenys būtų kaip didelio laivo.

Vėlesniais  Zeppelinas nuolat galvojo apie savo idėją. Tačiau tik 1884 m., kai prancūzų kariuomenės dirižablis be korpuso „La France“ sulaukė dėmesio, Zeppelinas sumanė savo idėją panaudoti karo tikslams. Jis parašė Viurtembergo žemės karaliui Karoliui I ir pabrėžė, kad labai svarbu nurungti didžiausią priešę – Prancūziją. „La France“ sustoja papūtus net menkiausiam vėjeliui ir yra toks silpnas, kad jo negalima pakrauti. Zeppelinas teigė, kad jeigu vokiečiai sukonstruos didesnį dirižablį galingesniu varikliu, jį bus galima naudoti mūšyje.

Vėlesniais metais jis tobulino savo idėją, tačiau daugiausia jėgų reikėjo aukštiems kariškiams įtikinėti, kad Vokietija turi užkariauti oro erdvę anksčiau už kitus.

1890 m. generolas leitenantas Zeppelinas, sulaukęs vos 52-ejų, buvo priverstas išeiti į pensiją. Oficiali pašalinimo iš kariuomenės priežastis – per pratybas padarytos vertinimo klaidos. Neoficiali ir veikiausiai tikresnė priežastis – nevengė kritikuoti karinės Berlyno vadovybės.

Tapęs civiliu Zeppelinas visą savo laiką galėjo skirti dirižabliui kurti. Jis nebaigęs jokių techninių mokslų, bet neabejojo savo sugebėjimais: „Jeigu dirižablius apskritai galima sukurti, vadinasi, galiu sukurti ir aš.“

Zeppelinas nusprendė rinktis paprastą ir akivaizdų būdą: jis pasinaudojo kitų dirižablių kūrėjų eksperimentų rezultatais ir naujausiais technikos išradimais. Kai kurie bandymai nuvedė į aklavietę, bet jis atkakliai dirbo toliau.

1891 m. aerostato konstrukcija tapo aiški: tvirtas korpusas turi būti sudarytas iš metalinių strypų, aptrauktų vandeniui atsparia medžiaga. Korpuse turi tilpti kelios vandenilio kameros – dideli dujų balionai, verčiantys orlaivį sklęsti.

Zeppelinas apgalvojo pagrindinius elementus ir pradėjo eksperimentuoti. Nuodugniai išbandė korpuso medžiagas, dangą, dujų kameras ir įvairius variklius bei propelerius. Zeppelinas susidūrė su šimtais iššūkių. Jiems spręsti pasamdė privačių ekspertų ir bendrovių.

Darbai judėjo į priekį, ir 1893 m. Zeppelinas pagaliau buvo pasirengęs pristatyti savo dirižablį Vokietijos karo ministerijai. Jos atstovai skeptiškai vertino projektą ir nenorėjo gaišti laiko neprofesionalui – jo projektas, anot ekspertų, vis tiek nebus įgyvendintas. Zeppelinu buvo nepasitikima, nes iš gremėzdiškų jo formuluočių tapo aišku, kad jis – savamokslis mėgėjas. Be to, jis garsėjo kaip irzlus ekscentrikas.

Tačiau Zeppelinas nepasidavė. Jeigu jis nuleis rankas, kitos šalys aplenks mylimą Vokietiją.

Zeppelinas tikėjosi sulaukti pagalbos iš kelių aukšto rango karininkų. Laiške, skirtame generaliniam štabui, Zeppelinas rašė, kad kuriamas jo dirižablis „kariuomenei duos daug naudos. Pavyzdžiui, per kelias valandas bus galima išžvalgyti šimtų mylių dydžio priešo teritoriją, bus galima užtikrinti maisto tiekimą pajėgoms iš artimiausių saugyklų, bombarduoti priešų fortus arba šaudyti į priešo pajėgas“.

Kariuomenė atsisakė dirižablio

Pagaliau pastangos davė vaisių. 1893 m. rugsėjį Zeppelinui buvo leista susitikti su pačiu imperatoriumi Vilhelmu II. Imperatorius buvo nusiteikęs palankiai ir įsakė leisti Zeppelinui pristatyti savo projektą Karo ministerijai. Tokia proga pasitaikė pačiu laiku: jam labai trūko pinigų, tad jam žūtbūt reikėjo finansinės paramos, kad galėtų baigti savo kūrinį.

Susitikimas įvyko 1894 m. kovo 10 dieną. Komitetas pasiūlė skirti Zeppelinui finansinę paramą „dirižablio statybos pradžiai“. Tačiau komiteto ataskaita ne tik teigiama: buvo kritikuojamas aerostato nusileidimas ir prišvartavimas, abejojama aliuminio korpusu.

Zeppelinas pažadėjo patobulinti kritikuojamas dalis, tačiau po keturių mėnesių projektas vienbalsiai buvo atmestas kaip nerealus.

nuotrauka::1

Ši žinia išradėją sugniuždė, tačiau jis nesusitaikė su pralaimėjimu. Bandydamas gauti 800 tūkstančių markių ir išgelbėti projektą, Zeppelinas pradėjo pardavinėti obligacijas. Vienos obligacijos vertė – 20 markių. Vertybinius popierius pardavė seniems draugams, tačiau gavo tik 100 tūkstančių markių.

Laikraščiai Zeppeliną vadino kvailiu, gatvėse žmonės ant jo šaukė. Tačiau 1896 m. buvusio generolo reputacija pakito, kai jis įtikino Vokietijos inžinierių asociaciją peržiūrėti jo planus. Ekspertai netikėtai patvirtino projektą. Tokio pripažinimo pakako. Zeppelinas surinko pakankamai lėšų ir 1898 m. pradėjo dirižablį statyti. Pirmasis žingsnis – pastatyti milžinišką angarą prie Bodeno ežero Pietų Vokietijoje. Net menkiausia užduotis kėlė keblumų: darbininkams dirbant angaras nuplaukė, vėliau nukentėjo nuo žaibo.

Atleido visus darbininkus

Dirižablis, pavadintas „LZ-1", pradėtas statyti 1898 m. birželį. Per pusantrų metų įrenginys pamažu įgavo formą: surinktas korpusas, iš medvilnės pagaminta danga, į korpusą įdėtos vandenilio kameros. Galop gondolose buvo sumontuoti du po 385 kg. sveriantys „Daimler“ varikliai. Dideliam Zeppelino džiaugsmui, 1900 m. pasvėrus korpusą paaiškėjo, kad jis sveria tik 4.127 kg, o ne 4.795-is, kaip buvo apskaičiavęs.

Pirmasis bandomasis skrydis atliktas tų pačių metų liepos 2 dieną, bet buvo nesklandus. Keliamoji galia buvo nepakankama. Dirižabliui būnant ore, vienas variklis užgeso. Nuo gondolų ir variklių svorio įlinko korpusas, todėl kelis mėnesius darbininkams teko taisyti padarytą žalą ir patobulinti keletą dalių.

Spalio viduryje dirižablis buvo paruoštas naujam skrydžiui. Šį kartą „LZ-1" skrido pusantros valandos ir pasiekė didžiausią 27 km/val. greitį. Tačiau kariuomenės tai nežavėjo ir ji neketino mokėti už dirižablį. Zeppelinas nematė kitos išeities, kaip atleisti visus darbuotojus ir vėl ieškoti finansavimo.

Nusižeminęs Zeppelinas išsiuntė 60.000 laiškų su frankuotais atsakymui skirtais vokais turtingiems ir įtakingiems pramonininkams, prašydamas pinigų darbui tęsti. Už pastangas buvo atlyginta 8.000 markių. Šių pinigų neužteko padengti nė pašto ženklų išlaidoms.

1903 m. rugsėjį jis išspausdino žinutę savaitraštyje ir prašė išmaldos, tačiau niekas nenorėjo padėti senam pamišusiam generolui. Galop jo pasigailėjo tiekėjai: pramonininkas Carlas Bergas atsiuntė aliuminio naujam korpusui, o „Daimler“ gamykla dovanojo porą naujų variklių. Be to, po kelių mėnesių Viurtembergo karalius Vilhelmas II leido surengti loteriją, ir buvo gautas 124.000 markių pelnas. Likusią naujam dirižabliui būtinų pinigų dalį Zeppelinas gavo įkeisdamas žmonos šeimos turtą.

Nuo seno kvailio iki nacionalinio didvyrio

Tuo metu Zeppelinas kūrė kitą dirižablį, kuris turėjo būti kiek mažesnis, bet lengvesnis ir tvirtesnis negu „LZ-1". Naujasis „Daimler“ variklis buvo 85 arklio galių – beveik šešis kartus galingesnis negu pirmtakas ir veikė daug geriau.

Taip patobulinęs Zeppelinas entuziastingai laukė bandomojo skrydžio, bet pirmasis bandymas visiškai nepavyko. Dėl skaičiavimo klaidų „LZ-2" ne kilo, o judėjo angaro grindimis ir įvažiavo į ežerą. Laimė, žala buvo nedidelė, tad po dviejų mėnesių dirižablis vėl buvo parengtas kilti. Tačiau bandymą vėl teko nutraukti. Šį kartą – dėl variklio gedimo. Negana to, tą pačią naktį kilo baisi audra, ji nepataisomai sugadino dirižablį.

„Daugiau dirižablių nestatysiu“, – stovėdamas prie nuolaužų nuleido rankas Zeppelinas.

Vis dėlto po poros savaičių Zeppelinas pamiršo savo sprendimą ir 1906 m. spalį baigė statyti naują modelį „LZ-3". Šį kartą bandomasis skrydis puikiai pavyko, jį stebėjo susirinkusi žiūrovų minia. Dirižablis nuskrido maždaug 100 km per dvi valandas ir sužavėjo publiką. Laikraščiai Zeppeliną apibūdino kaip nacionalinį didvyrį, nebe seną pamišėlį.

Sulaukęs sėkmės Zeppelinas bandė įtikinti Karo ministeriją, kad jo dirižablis gali būti naudojamas kare. Tačiau kariuomenei reikėjo orlaivio, kuris galėtų išbūti ore bent 24 valandas. Patobulintas „LZ-3" modelis galėjo skristi 8 valandas. Dirižabliui tobulinti parlamentas skyrė 400.000 markių ir pažadėjo įsigyti du aerostatus.

Laimingas Zeppelinas puolė kurti naujų modelių. Patobulino vairą, padidino stabilizatorius, kad aerostatas stabiliau laikytųsi ore, sutvirtino korpusą ir sumontavo didesnius variklius. Be to, pagerino visų medžiagų kokybę. Padidėjo ir aerostato tūris – nuo 11.300 kubinių metrų iki 15.000. Buvo sukurtas tvirtas dirižablis, galintis pakelti dviem tonomis daugiau.

1908 m. liepą Zeppelinas buvo pasiruošęs išbandyti naująjį dirižablį „LZ-4" ilgoje kelionėje. Su 11 palydovų jis leidosi į 12 valandų skrydį į Šveicariją ir atgal į Vokietiją. Liucerno mieste tūkstančiai žmonių džiaugsmingai šaukė matydami, kaip jiems virš galvų didingai skrenda didžiulis dirižablis. Dar Zeppelinui nespėjus nusileisti prie Bodeno ežero, žinia apie „LZ-4" pasiektą aukščio ir nuotolio rekordą jau apskriejo visą pasaulį. Senstantį buvusį generolą visur pasitiko kaip didvyrį. Laikraščiai jį vadino genijumi, kuriuo atsikratė valdžia.

Kai po savaitės Zeppelinui sukako 70 metų, jis sulaukė sveikinimų iš visos Vokietijos asociacijų, savivaldybių ir universitetų. Karalius taip pat atsiuntė telegramą ir pranešė, kad apdovanoja Zeppeliną aukso medaliu už indėlį į mokslą.

Praėjus 34 metams po pirmųjų pranešimų apie dirižablius, Zeppelinas pagaliau buvo pasirengęs pademonstruoti kariuomenei dirižablio pajėgumą.

Kelionė baigėsi liepsnomis

Didysis išbandymas pradėtas 1908 m. rugpjūčio 4 dieną 6.22 val., kai Zeppelinas leidosi į 24 valandų kelionę su „LZ-4". Buvo planuojama skristi iš Frydrichshafeno į Maincą ir grįžti pro Strasbūrą, t. y. nuskristi daugiau negu 700 km.

Nuo pat pradžių kelione labai domėjosi spauda. Visų apskričių naujienų agentūros stebėjo skrydį ir nuolat rašė pranešimus tenkindamos skaitytojų smalsumą.

Skrydis buvo pradėtas, kaip planuota, bet vos už 22 km nuo Mainco dirižabliui teko nusileisti dėl variklio gedimo. Gedimas buvo nerimtas, tad vakare „LZ-4" jau skrido virš Mainco ir žavėjo susirinkusius žiūrovus.

Skrendant atgal sugedo galinis variklis ir anksti ryte paaiškėjo, kad dirižablis nepasieks Frydrichshafeno. Netrukus sugedo ir priekinis variklis ir iš „LZ-4" liko tik balionas. Įgula saugiai nuleido dirižablį. Pasklidus žiniai apie priverstinį nutūpimą, šalia esančios karinės bazės vyrai nuskubėjo padėti pritvirtinti dirižablį. Per keletą valandų šią vietą apspito 50 tūkstančių smalsuolių minia.

Kol grafas vyko į paštą išsiųsti telegramos į Frydrichshafeną, mieste kilo audra. 30 vyrų visomis išgalėmis stengėsi išlaikyti dirižablį ant žemės. Stiprus vėjas pakėlė dirižablio galą ir vilko kelis šimtus metrų, kol galop šis atsitrenkė į medį. Susirinkusieji stebėjo, kaip įsižiebė liepsna ir apėmė visą aerostatą. Mechanikas karštligiškai stengėsi pašalinti vandenilio kameras, bet buvo per vėlu. Per kelias sekundes „LZ-4" paskendo liepsnose.

Grįžęs į sudužimo vietą Zeppelinas nepratarė nė žodžio. Sustingęs jis žiūrėjo į žemę.

Stebuklas prie Echterdingeno

Keliaudamas traukiniu namo, Zeppelinas mąstė apie užgriuvusią nesėkmę. Jo aerostatas tikrai galėjo skristi, bet buvo netobulas. Daugiausia bėdų kėlė nestabilus variklių veikimas ir dujų temperatūra. Dar blogiau buvo, kad po šio katastrofa pasibaigusio bandomojo skrydžio kariuomenė atšaukė žadėtą dviejų dirižablių užsakymą. Zeppelinas nebežinojo, kaip įtikinti valdžią, kad ši finansuotų papildomus eksperimentus.

Frydrichshafene buvo nuleista šimtai vėliavų, kurios turėjo paminėti sėkmingą 24 valandų trukmės skrydį. Nusiminęs grafas nukiūtino į savo kabinetą ir mechaniškai pradėjo skaityti ant stalo sudėtą šūsnį telegramų. Skaitydamas jis suvokė, kad kova dar nepralaimėta. „LZ-4" užsiliepsnojo, tačiau vokiečiai tikėjo didingu jo dirižabliu.

Šimtuose telegramų buvo aukojami pinigai ir žadama finansinė parama naujo cepelino statyboms. Per vieną dieną jis gavo pakankamai lėšų „LZ-4" nuostoliams padengti. Artimiausias kelias dienas laiškai ir siuntiniai tebeplūdo – jis gavo 6,25 milijono reichsmarkių. Pirmą kartą senstantis dirižablio kūrėjas turėjo finansinį pagrindą.

Visą imperiją apėmė Zeppelino manija. Kiekvieną kartą, kai senasis generolas pasirodydavo viešumoje, jo palaikyti susirinkdavo didžiulė minia. Visur buvo parduodami suvenyrai su Zeppelino atvaizdu – atvirukai, lėlės, dirižablio formos šviestuvai. Vokiečiai net mėgavosi Zeppelino dešrelėmis. Nors bandomasis skrydis baigėsi katastrofiškai, kariuomenė laikėsi pažado įsigyti du dirižablius. Keletą mėnesių parlamento nariai rinkosi prie Bodeno ežero paskraidyti dirižabliu ir pasiginčyti, kuris pirmasis iš tiesų palaikė Zeppeliną.

1908 m. lapkričio 7 dieną drauge su Zeppelinu skrido kronprincas Vilhelmas, o po trijų dienų imperatorius Vilhelmas II jam asmeniškai įteikė Juodojo erelio ordiną, aukščiausio rango Prūsijos riterių apdovanojimą. Savo kalboje imperatorius Zeppeliną pavadino „didžiausiu amžiaus vokiečiu“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau