„Iliustruotoji istorija“: haremo moterys

Publikuota: 2016-12-26
Giulio Rosati paveikslas „Haremo šokis“.
Giulio Rosati paveikslas „Haremo šokis“.
 

Gyvenimas už uždarų sultono rūmų vartų buvo prabangus, tačiau ir pavojingas. Gražios vergės be paliovos kovojo trokšdamos tapti valdovo numylėtinėmis, įgyti galios ir apsaugoti savo vaikus nuo ankstyvos mirties.

Sultono galia buvo beribė. Jis buvo „Dievo šešėlis Žemėje“, Rytų Romos imperatorių įpėdinis ir visų musulmonų kalifas. Nuo Vengrijos lygumų iki pat Sacharos milijonai žmonių nuolankiai pakluso jo valiai, o šalių kaimynių valdovai drebėjo iš baimės, kad juos ims persekioti galinga jo kariuomenė.

Daugybę pareigų turinčiam sultonui namie reikėjo ramybės. Tam – bent teoriškai – buvo reikalingas haremas. Jam nereikėjo paisyti užsienio dinastijų interesų, nes visi hareme buvo vergai – nuo žemiausių valytojų iki aukščiausio rango pareigūnų. Sultonas turėjo šimtus sugulovių, su kuriomis galėjo susilaukti palikuonių, todėl nesibaimino, kad dėl kūdikių mirtingumo, žmonų nevaisingumo ar kitų negandų jo dinastija gali neišlikti.

Haremas turėjo užtikrinti, kad sultonas, valdantis pusę pasaulio, gyventų taikioje ir ramioje aplinkoje, tačiau realybė pagrindiniuose Osmanų imperijos rūmuose buvo visai kitokia.

Už haremo vartų

Sultonas gyveno kartu su giminaičiais, sugulovėmis ir tarnais didžiuliuose Topkapio rūmuose Konstantinopolyje, kurį į dvi dalis dalijo Bosforo sąsiauris. Tarp rūmų sienų gyveno keli tūkstančiai žmonių, jų skaičius nuolat augo, mat kasmet valdovui buvo dovanojama gražių mergaičių ir jaunų moterų.

Viena iš daugybės moterų, 1604 m. įžengusių pro rūmų vartus, buvo graikė Anastasia iš Tino salos Egėjo jūroje. Vergų pirkliai pagrobė penkiolikmetę dvasininko dukterį ir išvežė į Bosniją, o čia osmanų gubernatorius pastebėjo jos grožį. Jis nusprendė nusiųsti merginą į Konstantinopolį, tikėdamasis įsiteikti sultonui.

Mergina nuo tos akimirkos, kai įžengė pro vidinius rūmų vartus į haremą, neteko ankstesnio gyvenimo ir tapatybės. Ji gavo naują vardą – Anastasia tapo Māh-Peyker, tai reiškia Mėnulio Formos. Jos veidas buvo apskritas, ir tokią veido formą osmanai laikė itin gražia. Ji privalėjo pakeisti savo religiją į islamą.

Osmanų imperijoje musulmonai nebuvo imami į vergiją, todėl visos haremo moterys buvo krikščionės, žydės arba kitų religijų atstovės. Tačiau atvykusios į Topkapio rūmus, kitatikės būdavo atverčiamos į islamą. Jeigu mergina priešindavosi, haremo prižiūrėtojai – juodaodžiai eunuchai – įvairiomis bausmėmis stengdavosi priversti merginą paklusti. Jeigu bausmės nepadėdavo, mergina būdavo įkišama į maišą ir išmetama į jūrą.

Vis dėlto dauguma naujokių vergių būdavo taip įbaugintos, kad klusniai kartodavo: „Nėra kito Dievo, išskyrus Alachą.“ Hareme mergaitėms nebuvo leidžiama daug kalbėti. Anot gandų, pasiekusių Europos valstybių ambasadas mieste, atmosfera akylai saugomuose rūmuose priminė krikščionių vienuolyną. Juose buvo tikimasi rimties, disciplinos, nebuvo galima rodyti jausmų.

Sultono merginos buvo tarnaitės

Tokios merginos kaip Māh-Peyker atsidurdavo sudėtingos rūmų hierarchijos apačioje kartu su virėjomis ir skalbėjomis. Tik įrodžiusios, kad yra paklusnios ir sumanios, galėjo tikėtis tokių garbingų pareigų kaip prausimosi ąsočių nešėja ar vonių prižiūrėtoja. Tokios pareigos buvo laikomos prestižinėmis, už jas buvo gerai mokama.

XVII a. pradžioje Topkapio rūmų hareme gyveno maždaug 300 moterų. Jas vienijo bendra užduotis – tarnauti sultono šeimai, prižiūrėti ir auklėti princus bei princeses ir pagimdyti sosto įpėdinių, kad osmanų dinastija neišmirtų.

Naujai atvykusios merginos gyvendavo dideliuose, dažnai belangiuose, kambariuose. Merginas nuolat prižiūrėdavo patyrusios moterys ir juodaodžiai eunuchai. Be kasdienio darbo, merginos buvo mokomos pamaloninti sultoną. Jos mokėsi kalbų, šokti, dainuoti, groti muzikos instrumentais, elegancijos ir sudėtingo rūmų etiketo. Merginos taip pat sužinodavo, kad hareme rezgamos intrigos ir kiekviena privalo nuolat kautis dėl vietos arba net dėl gyvybės. Dauguma moterų taip ir nepriartėdavo prie sultono, visą gyvenimą dirbdavo tarnaitėmis. Māh-Peyker buvo kitokia. Ji suprato, kad gali aukštai pakilti Osmanų imperijos hierarchijoje.

Jauna graikė pakluso haremo taisyklėms ir atkakliai mokėsi visų privalomų dalykų, tikėdamasi, kad kada nors sultonas ją pastebės ir pasikvies į lovą. Mat jauna ir ambicinga moteris Topkapio rūmų hierarchijos laiptais galėjo kilti tik per sultono lovą.

Kelias į sultono lovą

Sultonas turėjo teisę mylėtis su bet kuria iš kelių šimtų vergių, o šios privalėjo padaryti viską, kad patenkintų sultoną. Tačiau sugulovę sultonui dažniausiai diskretiškai parinkdavo kiti.

Pagal Osmanų imperijos papročius sultono namų ūkį valdė jo motina, todėl niekas neturėjo teisės prisiartinti prie sūnaus be jos leidimo. Tik ji skirdavo užduotis haremo moterims ir spręsdavo, kuriai suteikti galimybę susilaukti sultono dėmesio ir pažadinti jo aistrą.

Praėjus metams po Māh-Peyker atvykimo į haremą, mirė sultono Achmedo I motina, tad Topkapio rūmai liko be valdovės. Moterys pradėjo kovoti dėl valdžios. Kilusi suirutė ir klastingos intrigos labai patiko jaunai graikei tarnaitei.

Māh-Peyker grožis, švelnus ir dainingas balsas bei gebėjimas išlaikyti gerus santykius su reikiamais asmenimis padėjo jai priartėti prie sultono. Nuolankios tarnaitės laikai baigėsi, nuo šiol ji priklausė išrinktųjų haremo moterims, kurių užduotis buvo saldinti valdovo gyvenimą. Ir štai išaušo rytas, kurio ji ir laukė, ir baiminosi: sultonas pareiškė, kad naktį pageidauja jos draugijos.

Achmedas nebuvo patrauklus meilužis. Nors jo motina buvo graži, jam gamta pašykštėjo grožio. Buvo nedidelio ūgio, apkūnus, randuotais nuo raupų skruostais. Be to, jis buvo nenuspėjamas: kartais beprotiškai drąsus, o kartais bevalis, kartais žiaurus, o kartais švelnus.

Tačiau tokiai moteriai kaip Māh-Peyker asmeninius sultono trūkumus nusvėrė galimybės, kurias tik jis galėjo suteikti. Be to, sultonui nebuvo galima atsakyti. Todėl kai vakare juodaodis eunuchas ją vedė pas Achmedą, ji noriai sekė paskui ir darė viską, kad jam įtiktų. Už pastangas netrukus buvo atlyginta: ji tapo sugulove ir žengė dar vieną žingsnį haremo hierarchijos laiptais.

Geras seksas suteikė privilegijų

Sugulovės buvo nuolatinės sultono meilužės, toks statusas Topkapio rūmuose buvo laikomas prestižiniu. Tokios haremo moterys gaudavo daugiau pinigų už kitas, o joms patarnaudavo vergės.

Be materialių gėrybių, sugulovės turėjo ir galios – likusios vienos su sultonu, jos galėdavo jam į ausį pakuždėti nedidelius savo norus. Tačiau reikėjo nuolat saugotis kitų sultono sugulovių klastos. Konkurencija dėl sultono malonės buvo negailestinga, moterys naudojosi visomis progomis, kad tik pašalintų priešininkę. Tik viena jų galėjo tikėtis tapti sultono haseki – jo numylėtine.

Nė viena neprilygo Māh-Peyker, savo žavesiu ir gabumais pelniusiai Achmedo palankumą. Sultonas buvo kaip apsėstas, vadino ją Kösem, o tai gali reikšti ir Glotnioji, ir Geidžiamiausioji. Šiuo vardu ji turėjo būti žinoma anapus rūmų sienų.

Gandai apie naują sultono numylėtinę pasklido po Konstantinopolį ir pasiekė Europos šalių ambasadorius. XVII a. pradžioje tokios didžiosios valstybės kaip Prancūzija, Venecija, Ispanija ir net tolimoji Anglija turėjo savo pasiuntinių Osmanų imperijos sostinėje, kurie stebėjo Topkapio rūmuose vykstančią kovą dėl valdžios. Užduotis buvo nelengva, nes pasiuntiniai buvo neįleidžiami į haremą, kuriame gyveno sultonas ir jo moterys. Jie pirkdavo informaciją iš eunuchų, nuolat zujančių į rūmus ir iš jų.

Štai kokia informacija pasiekė Venecijos ambasadorių apie moterį vardu Kösem, 1612 m. greitai kopiančią hierarchijos laipteliais: „Ji graži ir prityrusi. Be visų kitų talentų, ji puikiai dainuoja, todėl valdovas ją labai myli“, – rašė pasiuntinys Simonas Contarini ataskaitoje į Veneciją.

„Ją gerbia ne visi, bet kai kada jos klausomasi, ji yra sultono mylimiausia. Jis pageidauja, kad ji visą laiką būtų šalia.“

23-ejų moteris ne tik linksmino Achmedą ir tenkino jo aistras, bet patardavo ir politiniais klausimais.

Kitos sugulovės keisdavosi, o Kösem sultonui reikėjo visada. Kai paaiškėjo, kad ji vaisinga ir pagimdė jam tris dukras, Achmedas atsisakė ankstesnės favoritės. Kösem dabar tapo netituluota valdove.

Vergės išsaugojo dinastiją

Tuo metu, kai osmanai buvo tik viena iš daugelio Turkijos plynaukštės tautų, ieškodami sąjungininkų sultonai vesdavo gretimų šalių princeses. Tačiau 1435 m. Murado II santuoka su Serbijos princese Mara Brankovič buvo paskutinė tokio pobūdžio santuoka. Po 18 metų osmanų kariuomenė užėmė Konstantinopolį, ir sultonas buvo laikomas tokiu galingu, kad nebegalėjo sau leisti tuoktis su paprasta princese.

Užuot tuokęsis, jis susilaukdavo vaikų su haremo vergėmis, kurioms buvo atlyginama, jei jos pagimdydavo sostą paveldėti galinčių berniukų. Kösem pasiekė gerokai aukštesnį statusą, kai galop 1612 m. pagimdė sūnų Muradą.

Paprastai berniuko susilaukusi vergė būdavo perkeliama į senuosius Konstantinopolio rūmus, kur turėjo atsidėti vaiko auginimui. Tačiau Achmedas nenorėjo skirtis su Kösem, tad ji liko Topkapyje ir tapo oficialia jo mylimąja.

Po ketverių metų naujasis Venecijos ambasadorius Konstantinopolyje Cristoforo Valieris rašė: „Ji gali daryti su sultonu ką tik nori, nes yra užvaldžiusi jo širdį, jai nieko neatsakoma.“ Kösem mėgavosi savo galia ir už ją atsidėkojo pagimdydama dar daugiau berniukų. Rodės, viskas gerai, bet įvyko katastrofa: 1617 m. Konstantinopolį nusiaubė dėmėtoji šiltinė ir nusinešė Achmedo gyvybę.

Anksčiau Osmanų imperijos sosto įpėdiniu tapdavo tas, kuris laimėdavo kruviną pilietinį karą, bet XVII a. valdovo sostą užimdavo vyriausias dinastijos vyras. Kösem nelaimei, du galimi įpėdiniai buvo gimę anksčiau nei jos sūnus. 1617 m. naujuoju sultonu tapo jaunesnis Achmedo brolis Mustafa, o jai, tapusiai našle, teko išsikraustyti iš Topkapio į senuosius rūmus.

Kösem ne tik staiga neteko įtakos, bet ir turėjo nuolat baimintis dėl savo berniukų likimo. Pagal senuosius osmanų papročius naujasis sultonas privalėjo atsikratyti visų galimų konkurentų. Achmedas nepaisė šio įstatymo, bet Mustafa I galėjo nuspręsti elgtis visiškai priešingai.

Regis, sėkmė nusisuko, bet osmanų politinė padėtis buvo permaininga ir galėjo pasikeisti per vieną naktį. Netrukus Kösem grįžo į rūmus, be to, gerokai stipresnė nei anksčiau.

Sultonas Mustafa pasirodė esąs silpnas ir nekompetentingas, tad turėjo užleisti vietą sūnėnui. 1618 m. jį pakeitė Osmanas II, tačiau jis neatsargiai išprovokavo savo galingus asmens sargybinius, janyčarus, ir šie keršydami 1622 m. jį pasmaugė. Elitiniai sultono kariai vėliau dažnai sukildavo prieš sultoną.

Suirutės laikotarpis baigėsi po metų, kai sostas galop atiteko Kösem vyriausiajam sūnui. Vienuolikmetis Muradas IV buvo per jaunas valdyti, todėl iki pilnametystės reikėjo stipraus pavaduotojo.

Visus sprendimus priėmė Kösem

Osmanų imperijoje vaikai valdovai buvo įprastas reiškinys, nes sultonas, nužudydamas brolius, pašalindavo vyriausiuosius sosto įpėdinius. Kai sostą užimdavo nepilnametis, buvo skiriamas suaugęs regentas, kuris valdydavo šalį jo vardu iki berniuko pilnametystės. Paprastai tokias pareigas gaudavo vyriausiasis viziris, jis būdavo atsakingas už kasdienį Osmanų imperijos valdymą.

Regentui nebuvo leidžiama pačiam spręsti jokių klausimų, jis privalėjo gauti sultono motinos pritarimą. Jos titulas buvo sultono įgaliotinė, todėl daugeliu svarbių klausimų jos žodis būdavo paskutinis.

„Motinos teisė yra Dievo teisė“, – sakoma vienoje senoje osmanų patarlėje. XVI a. sultono motinos teisė labai išaugo. Valdant ištisoms nepilnamečių ir nekompetentingų valdovų kartoms, motina buvo tapusi faktine valdove – iš pradžių neoficialiai, vėliau – ir visai atvirai. Tačiau iki Kösem nė viena sultono motina nebuvo tapusi sūnaus regente.

1623 m. pasiskelbusi Osmanų imperijos valdove, Kösem sulaužė visas normas, apibrėžiančias, kiek moteriai leidžiama pasiekti. Iki Murado IV pilnametystės ji galėjo valdyti savo vardu.

Keletą metų visa valdžia buvo Kösem rankose. Būdama sultono motina, ji budriai prižiūrėjo Topkapio rūmų haremą, o turėdama regentės teises, skyrė provincijų gubernatorius, kovojo su augančia korupcija, nuolat susirašinėjo su Europos šalių karalienėmis. Kai 1624 m. Persijos šachas Abasas I Didysis užėmė Bagdadą, ji visomis pastangomis stiprino kariuomenę, ir po dešimties metų jai pavyko miestą susigrąžinti.

Kai Muradas suaugo tiek, kad pats galėjo valdyti, Kösem neteko dalies įtakos. Tačiau tik laikinai. 1640 m. sultonas mirė sulaukęs vos 27-erių, ir valdžia vėl atiteko jo motinai.

Muradas IV neturėjo vaikų, buvo likęs tik vienas gyvas brolis – protiškai atsilikęs jaunėlis Ibrachimas. Visus kitus brolius Muradas buvo nužudęs. Gulėdamas mirties patale jis įsakė nužudyti ir Ibrachimą, tačiau įsakymas buvo ignoruojamas, nes tai būtų reiškę Osmanų dinastijos pabaigą. Ibrachimas, nors su trūkumais, buvo vienintelis brolio sosto įpėdinis. Jam tapus Osmanų imperijos sultonu, reikėjo stiprios motinos.

Imperija aukščiau visko

Sultono motina buvo sūnaus, taigi ir visos Osmanų imperijos, gynėja. Tik retais atvejais jai tekdavo rinktis, kam – sūnui ar imperijai – skirti visą savo meilę ir rūpestį. Tai pripažino pati Kösem po aštuonerių nestabilaus Ibrachimo valdymo metų.

„Ateis laikas, kai jis nebeleis mums gyventi. Valstybė taps nebevaldoma, – 1648 m. rašė Kösem vyriausiajam viziriui. – Visa visuomenė ant pražūties slenksčio. Jį reikia nedelsiant nuversti nuo sosto.“

Sultono motina buvo pasirengusi paaukoti paskutinį sūnų, kad išgelbėtų imperiją ir save. Ji turėjo būti įtikinta, kad duotų oficialų sutikimą nuversti sūnų nuo sosto ir nužudyti, tačiau tik tam, kad būtų išlaikytas formalumas.

Ibrachimas, kol buvo valdžioje, spėjo susilaukti kelių sūnų, tad jį nužudžius sostas atiteko vienam jų. Kösem turėjo atsisakyti savo pareigų, nes pagal tradicijas savo vietą ji turėjo perleisti berniuko motinai. Tačiau iki šiol klestėjusi vergė, net ir sulaukusi 59 metų, neketino atsisakyti valdžios. Ji užsitikrino janyčarų paramą ir liko Topkapio rūmuose.

Kösem žinojo, kad reikia saugotis mažojo sultono Mechmedo IV motinos Turhan Hatice. Jaunoji rusėnė puikiai išmanė sudėtingą haremo žaidimą dėl valdžios, o faktai rodė, kad ji nori perimti rūmų valdymą.

Praėjus trejiems metams, Kösem nusprendė, kad jos vienvaldystei iškilusią grėsmę reikia pašalinti: nuversti jaunąjį sultoną ir sultonu paskirti kitą Ibrachimo sūnų – kurio motina paklusnesnė.

Kösem nelaimei, viena vergė atskleidė jos planus Turhan Hatice, ir ši nedelsdama ėmėsi rengti atsakomąjį sąmokslą. Sultono motina sudarė slaptą sąjungą su vyriausiuoju juodaodžiu eunuchu, o prieš tokią sąjungą Kösem neturėjo jokių šansų laimėti – net su ištikimųjų janyčarų pagalba.

1651 m. rugsėjo 3 dieną galingiausia Osmanų imperijos moteris galop buvo pašalinta. Anot gandų, išėjusi iš rūmų, ji buvo pasmaugta – su užuolaida arba jos pačios ilgais plaukais. Ji buvo palaidota šalia Achmedo I, kurį daugybę metų buvo pakerėjusi. Turhan Hatice perėmė rūmus ir tapo galinga imperijos motina. Veikėjai pasikeitė, intrigos tęsėsi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Taika su Ispanijos mokesčių inspekcija C. Ronaldo kainuos 18,8 mln. Eur 2

Portugalų futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo pasiekė susitarimą su Ispanijos teisėsaugą, pagal kurį kalėjimų...

Laisvalaikis
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 4

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau