„Iliustruotoji istorija“: gurkhai ateina

Publikuota: 2016-12-18
Gurkhų karys Lachhimanas Gurungas (vežimėlyje) vienas nukovė 31 japonų kareivį. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Gurkhų karys Lachhimanas Gurungas (vežimėlyje) vienas nukovė 31 japonų kareivį. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 

200 metų garsieji Nepalo gurkhų kariai kariavo britų pusėje beveik visose karštosiose pasaulio vietose. Ypatingi Nepalo ir Didžiosios Britanijos santykiai prasidėjo tuomet, kai britai nusprendė pamokyti gurkhus karo meno. Tačiau viskas įvyko ne taip, kaip britai tikėjosi.

Saulei kylant virš Kalangos forto 1814 m. spalio 31 dieną puolimas suplanuotas iki menkiausios smulkmenos. Tvirtovė, kurioje įsitvirtinę 650 garsių Nepalo karalystės karių – gurkhų, stovi ant uolėtos atodangos Himalajų kalnų papėdėje. Uola iškilusi maždaug 150 metrų virš slėnio, bet britų generolas majoras Robertas Gillespie vis tiek tvirtai pasiryžęs užimti Kalangą. Nedidelių Nepalo pajėgų vadas generolas Balbhadras Kunvaras dar neatsakė į jo pasiūlymą besąlygiškai pasiduoti. Todėl Gillespie ketina gurkhams pademonstruoti, kodėl britai valdo didžiausią imperiją istorijoje.

Prieš keletą dienų britai pastebėjo nedidelę plynaukštę, esančią vos 60 metrų žemiau nepaliečių forto. Nedideliu stačiu kalnų keliuku drambliai nunešė ginklus į plynaukštę, o kolonistų pajėgos iškasė apkasus ir paruošė šturmo kopėčias.

2 700 britų, airių ir indų karių yra pasiruošę pulti. Numatyta, kad artileristai pramuš tvirtovės sienas, o tada kareiviai šturmuos fortą. Kadangi britų pajėgos gausios, puolimas negali nepavykti. Generolas majoras pentinais paragina savo arklį ir apžiūri išdėstytus pabūklus. Patenkintas duoda signalą pradėti šaudyti. Pusantros valandos kaukia patrankų sviediniai, bet vos keli pataiko į mūrinę sieną.

Gillespie nekantrauja. Jis garsėja gabumais mūšio lauke, bet taip pat turi polinkį į moteris ir alkoholį. Visai neseniai jis buvo apkaltintas dvipatyste. Jam reikia garbingos pergalės. Gillespie nepaiso artimiausių karininkų įspėjimų ir aštuntą valandą, dviem valandomis anksčiau, nei planuota, įsako šturmuoti. Mūšis žūtbūtinis. Nors nepaliečių pajėgos nedidelės, gurkhai neketina pasiduoti.

Kalnų žemdirbiai – puikūs kariai

1814 m. Kalangos mūšiu prasidėjo karas tarp Britanijos Ost Indijos bendrovės, atstovaujančios Didžiajai Britanijai, ir gurkhų valdomos Nepalo karalystės. Gurkhai turėjo apie 16 tūkstančių karių, o britai gerokai daugiau – apie 42 tūkstančius. Be to, britų kariai turėjo geriausius to meto šautuvus ir labai veiksmingus pabūklus.

Įsitikinęs pergale britų veteranas generolas majoras Davidas Ochterlony gurkhus apibūdino kaip „prastai ginkluotus nedrausmingus barbarus“. Kaudamiesi santykiu trys prieš vieną britai turėjo juos sudoroti. Tačiau netrukus britų karo vadams teko pripažinti, kad maži ir tvirti gurkhai – grėsmingiausi iš visų kovotojų, su kuriais Didžiajai Britanijai kada nors teko susidurti.

Gurkhai kilę iš Gorkhos srities, buvusios dabartinio Nepalo teritorijoje. Mongolų kilmės tauta gyveno piemenaudama Himalajų kalnų plokščiakalnyje. XVI a. pradžioje radžputai – garsi Indijos karių kasta – bėgo nuo musulmonų mogolų ir persikėlė į Gorkhą. Induistai radžputai tuokėsi su vietos moterimis, tad jų palikuonys turėjo mongolų ir Šiaurės Indijos gyventojų kraujo.

1743 m. naujasis Gorkhos karalystės valdovas šachas Pritvis Narajanas pasišovė užkariauti visą Nepalą. Galop 1769 m. teritorijos buvo prijungtos prie gurkhų karalystės. Tuo metu britai pradėjo Indijos užkariavimą. Pritvį Narajaną žavėjo britų sėkmė, tad jis, vadovaudamasis europiečių pavyzdžiu, sukūrė disciplinuotą kariuomenę. Priešingai nei britų kariuomenėje, kurioje buvo remiamasi kolektyvine drausme, stipriausias gurkhų ginklas ir toliau išliko individualaus kareivio ištvermė bei drąsa.

Su tokia kariuomene gurkhų valdovai vėliau pradėjo užkariauti teritoriją, esančią tarp Nepalo ir Indijos sienų. Dviejų jėgų akistata tapo neišvengiama. 1814 m. britų kantrybė išseko. Jie išsiuntė keturias divizijas pamokyti gurkhus veiksmingo europietiško karo.

„Labai tikiuosi puikios ir greitos karo pabaigos“, – rašė britų kariuomenės vadas, Indijos gubernatorius Francis Rawdonas-Hastingsas.

Britai išskersti

Pirmas didelis mūšis įvyksta 1814 m. spalio 31 dieną Šiaurės Vakarų Nepale. Generolo majoro Roberto Gillespie vadovaujamos maždaug keturių tūkstančių indų ir britų jungtinės kariuomenės veržimasis sustabdomas prie nedidelio Kalangos forto. Gurkhų yra tik 650, dalį jų sudaro moterys ir vaikai.

„Santūrumas, atsargumas ir narsumas visada bus pranašesni už laukinę ir nežabotą drąsą“, – rašė Gillespie savo karininkams.

Pusantros valandos fortas bombarduojamas, ir tada nekantrus britas įsako pėstininkams pulti, nors dalis jo pajėgų dar nėra atvykusi. Gavę generolo majoro signalą, apie 800 vyrų ima veržtis forto link. Priekinėse gretose joja airių dragūnai, juos seka pėstininkai ir kolonistų kariuomenė su kopėčiomis. Kai tik dragūnai pasiekia forto sieną, juos pasitinka lenktais peiliais – kukriais ginkluoti gurkhai. Maži ir vikrūs gurkhai išvengia britų durtuvų, o nuo kardų apsigina skydais.

„Buvo neįmanoma prasiveržti arba praeiti pro šalį dėl tų prakeiktų skydų. Skydai – tikra nelaimė, jų buvo visur“, – vėliau rašė vienas dragūnų.

Gurkhai išsitraukia labai aštrius kukrius ir ima kapoti priešo kareivius bei arklius. Po kelių minučių 58 dragūnai sužeidžiami, keturi guli negyvi ant žemės. Tuomet gurkhai žaibiškai smunka atgal į fortą. Iš čia jie šaudo į užpuolikus iš šautuvų ir lankų, meta į juos akmenis. Britų pėstininkai jau yra netoli forto, bet negali pakankamai priartėti ir pasistatyti kopėčių. Kariams tenka slėptis nuo nepaliaujamos gurkhų kulkų ir strėlių krušos.

Per tą laiką pagaliau atvyksta beveik visi Gillespie kareiviai. Įniršęs dėl pirmos nesėkmės Gillespie siunčia visus savo karius paskutinį kartą bandyti palaužti gurkhų gynybos. Vienas kareivių pastebi mažus, regis, nesaugomus vartus šiaurės vakarinėje forto dalyje. Priešais fortą degančių trobelių priedangoje britų kareivių būrys slapta sėlina iki vartų. Jiems priartėjus, vartai netikėtai dingsta.

Gurkhų generolas Balbhadras Kunvaras atspėja britų kėslus ir staigiai užtveria angą kartimis bei dideliais akmenimis. Buvusios angos viduryje žioji patrankos vamzdis, nukreiptas tiesiai į britų dalinį. Iššovus sviediniui, septyni britų kareiviai sudraskomi į skutelius. Tuo pat metu pro kitus forto vartus ima veržtis gurkhai. Jie puola nepasirengusius priešus, o šie išsigandę leidžiasi bėgti.

Keli britų kareiviai toliau atkakliai kovoja. Gillespie veržiasi pirmyn iškėlęs kardą, jį seka jo adjutantas Frederickas Youngas. Generolo majoro puolimą sustabdo kulka krūtinėje. Netrukus Gillespie miršta Frederickui Youngui ant rankų. Mūšis pralaimėtas. Priešais fortą guli 35 nukauti britai, penki iš jų – karininkai.

Pralaimėjimas sužlugdė britų planus

Aukų skaičius prie Kalangos forto nėra didelis, tačiau britai sukrėsti. Jie tikėjosi greitos ir svarbios pergalės: ketino ne tik sutriuškinti gurkhus, bet ir maištaujančioms Indijos provincijoms parodyti, kad britai – visagaliai.

Tačiau atrodo, kad galingiausia pasaulio imperija negali susidoroti su juokingai maža Nepalo kalnų tautele. Nesvarbu, ar britai nori kautis, privalo tęsti puolimą ir laimėti.

Per keletą savaičių dar daugiau karių su patrankomis nusiunčiama į Kalangos fortą įveikti užsispyrusių gurkhų. Fortas apšaudomas ištisas valandas, bet net išsprogdinę forto sienas britai negali įsiveržti. Prie spragų gurkhai greitai iškasa griovius ir į juos prismaigsto smailių karčių.

Po mėnesio karinių veiksmų fortas beveik sugriaunamas. Prasiveržti pavyksta tik tuomet, kai britai randa ir ima kontroliuoti šaltinį, iš kurio į fortą tiekiamas vanduo. Be vandens gurkhams tenka pasiduoti. 1814 m. lapkričio 30 dienos ryte britai įsiveržia į fortą. Juos pasitinka aitri smarvė. Kiemas keliais sluoksniais nuklotas mirusių ir sužeistų kareivių. Likę gyvi dejuoja iš skausmo ir troškulio.

„Keli vargšeliai lūžusiomis galūnėmis išgulėjo tris dienas. Jauna moteris lūžusia koja gulėjo tarp negyvėlių. Ji negalėjo pajudėti ir išsižiojo tikėdamasi vandens. Jos nevilties niekada nepamiršiu“, – rašė kareivis Henry Sherwoodas.

Apklausus likusius gyvuosius, paaiškėja, kad generolas Balbhadras Kunvaras ir galintys toliau kovoti gurkhai praėjusią naktį pabėgo iš forto, nes suprato nebegalintys gintis be vandens.

Per kautynes prie Kalangos žuvo ir buvo sužeisti 763 britai, iš jų 31 karininkas. Gurkhai neteko 520 karių. Britai brangiai sumokėjo už pergalę ir jautė didelę pagarbą gurkhams už drąsą ir kovos būdus.

„Nežinau, ką kiti patyrė kovodami su gurkhais, bet su mūsų sužeistaisiais ar kaliniais jie nesielgė žiauriai, nenuodijo strėlių ar šulinių. Jie nedegė neapykanta ar keršto troškimu, jie kovėsi su mumis sąžiningai, kaip tikri vyrai“, – rašė karininkas Jamesas Fraseris laiške tėvams.

Gąsdino lenktais peiliais

Mūšis prie Kalangos yra lyg įspėjimas, kas laukia britų: neprieinamos tvirtovės, jų negalima užimti šturmu. Jos įveikiamos tik ilgai trunkančia artilerijos ugnimi ir apgultimi. Greitai paaiškėja, kad gurkhai ne tik puikiai ginasi, bet ir puola.

1814 m. gruodį 360 karių britų avangardas pasiekia Parsos fortą, esantį plokščiakalnyje į pietus nuo Nepalo sostinės Katmandu. Pajėgų vadas kapitonas Henry Sibley konstatuoja, kad fortas apleistas. Tačiau gurkhai tebėra jame. Kapitonas nutaria įrengti stovyklą netoli, prie upės, supamos tankių džiunglių. Sibley nusprendžia stovyklos neįtvirtinti ir pasirūpina, kad visi vyrai būtų ginkluoti, o pats tuo metu palapinėje švenčia Naujuosius metus.

Prieš auštant sausio 1-ajai, džiunglėse pasirodo gurkhų kariai ir šauliai, raiti ant dramblių. Britai bando gintis, tačiau tankiose džiunglėse negali įžiūrėti priešo ir žūva. Likusieji gyvi sustoja ratu ir visomis išgalėmis kaunasi valandą, kol galop nelieka nieko kito, kaip tik sprukti – persikelti per upę. Stovykloje jie palieka 121 žuvusį draugą – tarp jų ir Henry Sibley.

Po brangių Gillespie ir Sibley klaidų anglai sužino, kad gurkhai pavojingiausi artimajame mūšyje, ypač galėdami kautis savo kukriais. Šie peiliai sėja mirtį ir kelia priešams siaubą. Vienas geriausiai aprašiusių veiksmingąjį peilį buvo kunigas Woodas. XIX a. pabaigoje atsiminimuose jis papasakojo apie savo keliones po Nepalą. Anot Woodo, peilis pavojingas dėl kario miklumo, o ne dėl jo stiprumo: „Todėl gurkhas, ne didesnis už berniuką, gali sukapoti į gabaliukus milžiną priešą, neišmanantį jo technikos.“

Dėl tos pačios priežasties britų pusėje kariaujantys indai bėga vos pamatę peiliais ginkluotus gurkhų karius. Su tuo susiduria britų generolas majoras Davidas Ochterlony, kai jo pajėgos, likus kelioms dienoms iki Sibley pralaimėjimo prie Parsos, kalnuose prie kito – Mangu forto stato sunkiąją artileriją. Prieš saulėtekį staiga atsiveria forto vartai, pasigirsta kovos šūkis „Ayo Gurkhali!“ – „Gurkhai čia!“, ir kalvagūbriu britų įtvirtinimų link pradeda veržtis apie 2 500 kovotojų su skydais ir peiliais. Vien pamatę besiveržiančius karius indai netenka drąsos, daugelis pabėga. Britai turi pranašumą: gali gintis nuo besiveržiančių priešų iš viršaus. Vos patekę į britų šaudymo nuotolį gurkhai krinta nuo kulkų. Bet nušovus vieną, jo vietą akimirksniu užima kitas karys. Tik praėjus trims valandoms ir žuvus 150 karių, gurkhai atsitraukia. Britai netenka tik devynių vyrų. Tai pirma tikra britų pergalė.

Pabūklai vertė gurkhus trauktis

Toliau kariaujantys britai išmoksta maksimaliai išnaudoti savo stiprybę. Gurkhai labai stiprūs artimajame mūšyje, bet turi mažai patrankų, todėl sunkiai ginasi nuo artilerijos. Britai nusprendžia imtis lėtos, bet veiksmingos ir sekinamos taktikos. Kiekvieną kartą, kai gurkhai sustabdo jų veržimąsi prie fortų, paprastai pastatytų aukštai, britai keletą savaičių tiesia kelius iki artimiausios viršūnės. Keliai reikalingi sunkiesiems pabūklams nutempti iki tokios vietos, iš kurios būtų galima apšaudyti toliau esantį priešą.

Gurkhai taip lengvai nepasiduoda. Jie yra tikri gynybinių statinių specialistai. Iš džiunglėse augančių bambukų jie per keletą valandų gali pastatyti kelių metrų aukščio aštriatvorę. Paprastai jie stato dvi aštriatvorių eiles ir palieka tarp jų pusantro metro tarpą, o šį užpildo akmenimis. Bambukinės aštriatvorės sustabdo britus ne vieną kartą. Kai jie puola

Jaithako fortą, saugomą trimis aštriatvorėmis, po ilgai trukusios patrankų ugnies pavyksta pramušti pirmą aštriatvorę, bet britai nedrįsta veržtis įtvirtinimų link, kol nesunaikina kitų dviejų aštriatvorių. Naktį jie liaujasi šaudę ir ketina ryte privežti pabūklus arčiau. Tačiau rytui išaušus britai nesitveria pykčiu, kai išvysta, kad gurkhai atstatė sugadintą aštriatvorę.

Žuvę karininkai buvo grąžinti

Mūšis prie Jaithako forto baigiasi britų pralaimėjimu. Jie nusprendžia palikti tvirtovę ir užimti daug svarbesnį Malauno fortą, kurį gina Bhakti Thapa – vienas garsiausių gurkhų karo vadų. Vykstant mūšiams, išaiškėja naujų gurkhų savybių ir britai ima dar labiau gerbti atkakliuosius priešus.

1815 m. balandį mūšyje prie Malauno forto nukaunamas britų karininkas Charlesas Showersas. Kai kitą dieną vyrai nuvyksta pasiimti jo palaikų, randa paguldytus ant lapų ir uždengtus gražiu audiniu – tai pagarbus gurkhų gestas. Po kelių dienų Thapa veda du tūkstančius gurkhų į pragaištingą mūšį. Jis įsako pulti britų pozicijas, kuriose yra fortą kasdien apšaudančios patrankos.

„Jie vis puolė neprilygstamai drąsiai ir peiliais mėgino sukapoti mūsų pabūklus“, – rašė leitenantas Robertas Rossas laiške namo.

Per puolimą žūsta ketvirtadalis gurkhų, tarp jų ir Bhakti Thapa. Jis žinojo, kad puolimas beviltiškas, todėl atsisveikino su dviem savo žmonomis. Britų generolas majoras Davidas Ochterlony pasirūpina, kad gurkhų karvedžio palaikai būtų suvynioti į šalius ir grąžinti. Vakare nuo kalvagūbrio britai mato, kaip lauže deginami Bhakti Thapos palaikai. Dvi gedinčios našlės šoka į laužą ir susidegina kartu su žuvusiu vyru.

Gurkhai priversti tarnauti britų kariuomenėje

Per artimiausius mėnesius gurkhai neteko vieno forto po kito, kol galop 1815 m. gruodžio 2 dieną pripažino savo pralaimėjimą ir pasirašė taikos sutartį. Sutriuškintiems gurkhų kariams buvo leista grįžti į Nepalo sostinę Katmandu. Tačiau nesutarimai dėl taikos sutarties sąlygų vėl įžiebė karą. Gurkhai galutinai pasidavė tik tada, kai 1816 m. kovą generolas majoras Ochterlony su 20 tūkstančių vyrų pajudėjo Katmandu link.

Gurkhai pasidavė, tačiau tai nereiškė, kad britų ir gurkhų kova liovėsi. Priešingai. Abi pusės išmoko gerbti viena kitą mūšio lauke ir 1817 m. sausį, praėjus beveik metams po karo pabaigos, generolas majoras Ochterlony subūrė keturis gurkhų batalionus. Kiekviename jų buvo po tūkstantį vyrų. Britai ėmė į rekrūtus tūkstančius belaisvių gurkhų karių. Frederickas Youngas, ant rankų laikęs prie Kalangos forto 1814 m. nužudytą generolą majorą Robertą Gillespie, vadovavo vienam iš batalionų „The Sirmoor Rifles“ – jis egzistuoja iki šių dienų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mirė Afganistano karo veteranas, knygų autorius Z. Stankus  2

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo veteranas, memuarinių...

Laisvalaikis
2019.03.25
„Deutscher Buchpreis“ premijos laureatas R. Menasse: Europos Sąjunga – pasaulio ateitis

Leidykla „Tyto alba“ paskelbė laukianti ypatingo svečio – balandžio 11 d. Vilniuje, MO muziejuje, su...

Laisvalaikis
2019.03.24
Skiepų mūšio lauke paliaubų nematyti 19

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad 2019 m. viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai...

Laisvalaikis
2019.03.24
Kampanija „Išsinuomok suomį“ turistams atskleis suomiškos laimės paslaptį 4

Laimingiausia pasaulio šalimi neseniai pripažintos Suomijos turizmo skatinimo agentūra „Visit Finland“...

Paslaugos
2019.03.23
Biuro planktonas karstosi sienomis Premium

Daugėja žmonių, kurie patys sau kelia problemų ir sprendžia jas lipimo būdu.

Verslo klasė
2019.03.23
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau