100 metų iki „Google“: popierinė paieškos sistema

Niekas čia nekėlė kojos ne vieną dešimtmetį. Patalpa, į kurią vieną 1968 m. dieną įžengė studentas iš Australijos, buvo užversta popieriais ir pilna voratinklių. Nebenaudojamas Briuselio universiteto pastatas, į kurį įžengė studentas, labiausiai priminė mauzoliejų. Tik jame buvo palaidotas ne žmogus, o didinga žmogaus svajonė.

Studentą vardu W. Boydas Raywardas į apleistą patalpą atvedė kelios Paulio Otlet knygos. Seniai pamirštas belgų pacifistas svajojo surinkti viso pasaulio informaciją ir padaryti, kad ji būtų prieinama visiems. Apleistame pastate besimėtantys popieriai buvo pasaulinis archyvas „Mundaneum“ – paieškos sistema, sukurta dar 100 metų iki „Google“ atsiradimo.

Vaikystėje užsidarė bibliotekoje

Be privačių mokytojų ir jaunesnio brolio, knygos buvo vienintelė jaunojo Paulio Otlet draugija. Jo tėvas, pasiturintis Belgijos verslininkas, buvo įsitikinęs, kad mokykla kenkia vaikų prigimtiniams gebėjimams, todėl sūnų mokė namie. Tik sulaukęs 12 metų, Otlet pradėjo lankyti įprastą mokyklą, tačiau, priešingai nei jo bendraamžiai, nesidomėjo sportu ir berniukiškomis išdaigomis. Užuot žaidęs su vaikais, jis traukdavo į biblioteką, vėliau ji tapo jo gyvenimo aistra.

„Galėjau užsidaryti bibliotekoje ir vartyti literatūros kartoteką, ji man buvo tikras stebuklas“, – rašė Paulis Otlet. Nors vėliau baigė teisės mokslus, vis tiek grįžo prie bibliotekos ir knygų.

Skirstė visas knygas pagal temas

Pauliui Otlet patiko knygos, tačiau netrukus jis suprato, kad jose informacija kaupiama ir skleidžiama netinkamai. Knygose pateikiama atsitiktine tvarka atrinkta informacija, todėl sunku rasti konkrečius faktus.

1895 m. Otlet sutiko draugą ir giminingą sielą – tėvynainį Henri La Fontaine’ą, tarptautinės teisės profesorių. Juos abu domino informacijos mainai ir tautų tarpusavio supratimas, La Fontaine’as vėliau (1913 m.) gavo Nobelio taikos premiją. Abu svajotojai nusprendė sukurti visų pasaulio žinių sisteminę apžvalgą, bibliografiją, todėl pradėjo rinkti duomenis apie kiekvieną išleistą knygą.

Norėdami nepaskęsti informacijos jūroje, Otlet ir La Fontaine’as sukūrė klasifikavimo sistemą ir pavadino universaliąja dešimtaine klasifikacija (UDK). Sistemą, kuri ir šiandien naudojama bibliotekose, sudarė dešimt pagrindinių temų grupių, prireikus, jas buvo galima skirstyti į siauresnes potemes. Kiekviena kategorija buvo nurodoma kartotekos kortelėje, o kortelės buvo laikomos milžiniško archyvo stalčiuose.

Tačiau jų darbas vien klasifikacijos sistema neapsiribojo. Otlet įdarbinti bibliotekininkai tvarkė milžinišką popierinę paieškos sistemą. Nuo šiol viso pasaulio žmonės už nedidelį mokestį galėjo siųsti klausimus paštu arba telegrafu. Atsakymus bibliotekininkai nurašydavo ranka nuo konkrečios kortelės iš kartotekos.

Otlet ir La Fontaine’as savo archyvą pavadino lotyniškai – „Mundaneum“, išvertus tai reiškia „pasaulis vienoje vietoje“. Ilgainiui „Mundaneum“ archyvas išaugo iki 16 mln. kortelių, per metus jis sulaukdavo daugiau nei 1,5 tūkst. klausimų iš viso pasaulio.

Norint suregistruoti visas pasaulio žinias, reikėjo įdėti kur kas daugiau darbo, nei tikėjosi abu pionieriai, todėl jie paprašė Belgijos vyriausybės finansinės paramos. Vyriausybė jiems suteikė patalpas Briuselyje, o Otlet ir La Fontaine’as savo ruožtu rėmė vyriausybės pastangas įsteigti Tautų Sąjungos, Jungtinių Tautų pirmtakės, būstinę Belgijoje.

Vyriausybė prarado susidomėjimą

Paulis Otlet buvo aktyvus kovotojas už taiką pasaulyje ir žmogaus teises, o „Mundaneum“ archyvas buvo šios kovos dalis. Jis norėjo sukurti tokią tvarką pasaulyje, kad visa informacija būtų prieinama visiems.

Daugeliui amžininkų patiko Otlet svajonė, tačiau kai Belgija nebeteko savo kaip Tautų Sąjungos šalies šeimininkės statuso, vyriausybė nustojo domėtis Otlet vizijomis. 1934 m. „Mundaneum“ archyvas buvo uždarytas, o 1940 m. gegužę Vokietijai okupavus Belgiją archyvo patalpose buvo atidaryta Trečiojo Reicho meno paroda. Tuo metu tūkstančiai katalogų buvo sunaikinti, o po Paulio Otlet mirties 1944 m. jo svajonė buvo užmiršta.

Praėjus ketvirčiui amžiaus, W. Boydas Raywardas Briuselyje rado „Mundaneum“ archyvo likučius. Raywardas parašė keletą knygų apie Otlet, bet tik XX a. 10-ame dešimtmetyje, paplitus internetui, vėl imta domėtis Otlet vizijomis. 1998 m. Belgijos Monso mieste buvo atidarytas „Mundaneum“ muziejus. Šiandien muziejus glaudžiai bendradarbiauja su informacinių technologijų milžine „Google“, kuri laiko Paulį Otlet vienu iš interneto tėvų ir finansuoja kai kuriuos muziejaus renginius.