„Iliustruotoji istorija“: geležiniai triadų gniaužtai

Tą ankstyvą 1927 m. balandžio 12 dienos rytą saulė dar nebuvo pakilusi virš Šanchajaus, bet keista procesija jau judėjo miesto gatvėmis. Minia vyrų mėlynomis uniformomis, su raiščiais ant rankų žygiavo per miestą. Vaizdas priminė komunistuojančių darbininkų eitynes, bet už apgaulingos išorės slėpėsi marga žudikų, plėšikų, kontrabandininkų, sąvadautojų ir vagių gauja. Šią „kariuomenę“ sudarė Šanchajaus nusikalstamo pasaulio atstovai. Apsiginklavę šautuvais, jie keliauja vykdyti kruopščiai suplanuotos užduoties.

Vyrai priklauso slaptai draugijai, kurios pavadinimas šiurpina visą miestą. Tai „Žalioji gauja“. Ši nusikaltėlių organizacija, kuriai priklauso daugiau kaip 20 tūkstančių vyrų, yra didžiausia iš vadinamųjų Šanchajaus triadų – labai drausmingų slaptų brolijų, kurios valdo nelegalius lošimo namus, viešnamius ir su tuo susijusią prekybą opijumi.

Organizacijai vadovauja negailestingas gangsterių vadeiva Du Yueshengas, aukštas, aštraus žvilgsnio ir ištvermingas vyras didelėmis atlėpusiomis ausimis. Didžiaausis Du, kaip jį praminė, perrengė savo vyrus paradinėmis darbininkų uniformomis dėl ypatingos priežasties: jie turi priartėti prie komunistų partijos narių ir juos išžudyti.

Pastaraisiais metais generolo Chiang Kai-shek vadovaujama nacionalinė liaudies partija Gomindanas varžosi su Kinijos komunistų partija dėl valdžios šalyje. Abiejų partijų vadovai bandė įsiteikti triadoms, norėdami pasinaudoti jų didžiulėmis organizacijomis. Didžiaausis Du, kaip dauguma kitų triadų vadų, sudarė sąjungą su Gomindanu. Jis baiminasi, kad komunistai neleis jam laisvai verstis nusikalstama veikla.

Šį mėnesį komunistai pradėjo didelį streiką, o jų gerai ginkluotos pajėgos užėmė keletą Šanchajaus rajonų. Jie net perėmė į savo rankas policijos būstinę, todėl Du Yueshengas sutelkė visus savo vyrus. Auštant prasideda mūšis dėl miesto, vadinamo ir Rytų Paryžiumi, ir Azijos Kekše.

Pirmąją triadą sudarė vienuoliai

Du Yeshengo vadovaujama triada yra didelė, bet toli gražu ne vienintelė. Visoje Kinijoje veikia daug slaptų brolijų, valdančių organizuotą nusikalstamumą. Triados dažnai apibūdinamos kaip nemirtingos brolijos, nes jas, nors ir nepriklausomas, vienija bendros, kelių šimtmečių senumo tradicijos ir ritualai.

Pasak legendos, pirmoji triada atsirado XVII amžiuje. Ją įsteigė keli Pietų Kinijos Šaolinio vienuolyno budistai. Iš pradžių vienuoliai gynė Čingų dinastijos (1644–1912 m.) imperatorių nuo besiveržiančių barbarų. Nepaisydamas vienuolių paramos, imperatorius ėmė įtarinėti, kad vienuoliai gali prieš jį sukilti, todėl sudegino jų šventyklą ir surengė skerdynes.

Gyvi liko tik penki vienuoliai, jie subūrė pirmąją triadą – slaptą organizaciją, pavadino ją „Tiandihui“, t. y. „Dangaus ir žemės lyga“. Triada veikė pogrindyje ir kovodama keršijo už neteisybę, siekė nuversti Čingų dinastiją ir į sostą sugrąžinti Mingų dinastiją (1368–1644 m.).

Istorikai teigia, kad legenda apie idealistus, už laisvę kovojančius vienuolius yra pramanyta, tačiau triados ją tebepasakoja. Tai oficialus mitas apie nusikaltėlių organizacijos susikūrimą, kuriame iš tiesų nėra nė krislo teisybės.

Mokslininkai mano, kad pirmoji triada atsirado septintame XVIII a. dešimtmetyje Džangpu, Fudziano provincijoje, Kinijos pietryčių pakrantės regione. Sritis buvo nederlinga, ją alino badas ir migracija.

Vyras, vardu Ti Xi, kaip ir daugelis kitų, išvyko ieškotis darbo ir maisto. Kelionėje sutiko vienuolių, kurie vertėsi ateities spėjimu ir piktųjų dvasių išvarymu. Kartu su vienuoliais ir kitais migruojančiais darbininkais jis įkūrė „Tiandihui“.

Iš pradžių triada buvo tam tikra žemiausio visuomenės sluoksnio – nuo padienių darbininkų ir ateities spėjikų iki arbatos pardavėjų ir gongų muzikantų – savitarpio pagalbos organizacija. Daugeliui atvykėlių, kurie ieškojo darbo toli nuo namų ir buvo vieni atšiauriame pasaulyje, triada atstojo šeimas. Susibūrę, jie buvo daug stipresni ir galėjo pasipriešinti, pavyzdžiui, darbdaviams, kurie juos mušdavo ir bandydavo nusukti atlyginimą.

Iš pradžių „Tiandihui“ tik saugojo savo narius, o vėliau pradėjo plėšti, piratauti ir rinkti pinigus už apsaugą. Pamažu vis didesnę triados veiklos dalį sudarė nusikaltimai.

Valdžia beveik nieko nežinojo apie organizaciją, nes jos nariai tardomi neišsiduodavo – net kankinami.

Tik 1786 m. buvo šiek tiek pasistūmėta, kai teisėsauga sulaikė buvusį neturtingą mielių pardavėją Xu Axie. Trisdešimtmetis vyras prisipažino, kad jis – „Tiandihui“ narys. Jis papasakojo, kad plėšikai pavogė jo sidabrines monetas, todėl vienas pažįstamas patarė jam prisijungti prie triados.

„Tada niekas iš tavęs nevogs, o aš padėsiu atgauti tau sidabrines monetas“, – pasakė bičiulis.

Xu nedvejodamas sutiko.

„Tuo metu buvau netekęs vilties“, – paaiškino jis per apklausą.

Xu taip pat papasakojo, kad jį išmokė slaptų pirštų ženklų, kad jais galėtų nepastebimai prisistatyti kitiems triados nariams ir su jais bendrauti.

150 milijonų narkotikų vartotojų

„Tiandihui“ narių skaičius sparčiai augo, šalyje atsirado naujų triadų. Per XIX amžių jos įtvirtino savo pozicijas. Vienur triados kovojo su policija, kitur – teisėsaugos sergėtojus paprasčiausiai papirkdavo.

Pasakodamos savo kilmės mitą, triados stengėsi suteikti sau politinį atspalvį – jos norėjo pasirodyti kaip kovotojos už laisvę prieš Čingų dinastijos valdovus, tačiau joms visada svarbiausia buvo nusikaltimai. Triados stiprėjo ir lobo iš esmės dėl vienos prekės – opijaus.

Dar viduramžiais opijus buvo vartojamas Kinijoje, tačiau itin išpopuliarėjo XIX amžiuje, kai Vakarų valstybės, pirmiausia Didžioji Britanija, užtvindė šalį opijumi, nes juo mokėdavo už kiniškas prekes – prieskonius, arbatą, šilką ir porcelianą.

Kinai bandė priešintis opijaus importui ir sukėlė du vadinamuosius opijaus karus – 1839–1842 ir 1857–1860 metais, tačiau abu karus nesunkiai laimėjo britai. Po pergalės britai paėmė valdžią Honkonge ir privertė kinus susitaikyti su tuo, kad opijus – svarbiausia prekė. Opijaus aukomis tapo daugybė kinų. XX a. pradžioje daugiau nei 150 milijonų kinų vartojo opijų, ir narkomanų grėsmingai daugėjo.

Net tokiai tankiai gyvenamai šaliai kaip Kinija buvo sunku susidoroti su tokio didelio masto narkomanija. Visuomenė labai greitai priprato prie šio kvaišalo.

Tačiau triados neturėjo kuo skųstis. Jos buvo pagrindinės narkotiko platintojos, tiekė opijų pardavėjams, išsibarsčiusiems po visą šalį. Pinigai plaukė, Čingų valdžia silpo dėl opijaus epidemijos ir beviltiškos kovos su britais. Sąlygos suklestėti buvo puikios.

Kruvinas įstojimo ritualas

Triados augo ir klestėjo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jų struktūra buvo laisva, todėl buvo nesudėtinga steigti naujus padalinius. Nauji nariai ir skyriai turėjo išmokti ritualų ir tradicijų, siekiančių pirmųjų slaptų brolijų laikus, ir jų laikytis. Į organizaciją stojantysis turėjo sumokėti pinigų sumą jį rekomendavusiam žmogui. Taip atsirado paskata verbuoti naujų narių.

Įstojimo ceremonija vykdavo slaptoje triados būstinėje, pailgoje patalpoje, vadinamajame Gluosnio kambaryje. Būsimas narys pirmiausia turėdavo išmokti slapta paspausti ranką ir pereiti pro sukryžiuotus kardus, kuriuos kiti nariai laikydavo virš naujoko galvos. Vėliau jam būdavo duodamas popieriaus lapas su 36 ištikimybės priesakais, ir stojantysis turėdavo prisiekti. Viena jų buvo tokia: „Neatskleisiu paslapčių. Jeigu tai padarysiu, nužudykite mane daugybe kardo dūrių.“

Ištarus priesaiką, popieriaus lapas būdavo sudeginamas, o pelenai suberiami į kvapnaus vyno taurę. Tada ceremonimeistras perpjaudavo gaidžiui gerklę ir įdurdavo naujokui į vieną pirštą. Gaidžio ir būsimo nario kraujas būdavo varvinamas į taurę su vynu ir pelenais, ir šį mišinį naujokas turėdavo išgerti. Tuomet jis visiems laikams tapdavo slaptosios brolijos nariu.

Tokiais ritualais triados užsitikrindavo ištikimybę, mitų tęstinumą ir pripažinimą. Tradicijų buvo laikomasi paraidžiui. Jas perėmė net ir tie triadų nariai, kurie išvyko į Vakarus ir įsteigė slaptas triadas ar jų padalinius vietiniuose kinų kvartaluose.

Atlėpausis vaikinas tapo triados vadu

1902 m. keturiolikmetis Du Yueshengas atvyko į Šanchajų – gaudžiantį, sparčiai augantį ir nuodėmingą metropolį, Kinijos narkotikų prekybos centrą. Mieste pilna kadaise prabangių, o dabar apskurusių naktinių klubų, pavojingų šalutinių gatvelių ir viešnamių.

Du Yueshengas buvo vienas iš vilties nepraradusių žmonių, kurie iš neturtingų kaimo vietovių veržėsi į didmiestį. Jis neturėjo išsilavinimo, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, bet jam pasisekė – gavo vaisių pardavėjo darbą.

Netrukus jis pradėjo vartoti opijų, o kad papildomai užsidirbtų, įsiliejo į nusikaltėlių pasaulį. 1910 m. prisijungė prie triados „Žalioji gauja“. Po iniciacijos ceremonijos jis buvo pristatytas galingiausiam miesto vyrui – Huangui Jinrongui.

Raupuotas banditų vadeiva valdė ne tik nusikaltėlių pasaulį. Jis taip pat buvo policijos viršininkas. Tuo metu Šanchajus buvo padalytas į įtakos zonas: už vadinamosios prancūziškos miesto dalies saugumą atsakingas Raupuotas Huangas. Tol, kol jis saugo šią miesto dalį ir neleidžia daryti nusikaltimų prieš baltuosius, visi žiūri pro pirštus į jo paties neteisėtus veiksmus.

Huangas netiria nusikaltimų, nes paprastai pats ir įsako juos vykdyti. Sunkiausia yra pasirūpinti gana patikimais „įrodymais“ ir išgauti atsitiktinai sulaikytų žmonių prisipažinimą.

Kol vadovauja Huangas, Du Yueshengas greitai kopia karjeros laiptais. Jis prižiūri lošimo namus, kontroliuoja prostituciją, galop tampa atsakingas už opijaus platinimą.

Du istoriniai įvykiai priverčia „Žaliąją gaują“ spėriai suktis. 1912 m. buvo nuverstas paskutinis Čingų imperatorius. Triados, tarp jų ir „Žalioji gauja“, nebeteko opozicinės politinės veiklos. Liko tik nusikaltimai. 1917 m. britai galų gale nustoja į Kiniją vežti opijų, ir visa narkotikų rinka atitenka triadoms.

Du Yueshengas praturtėja per rekordiškai trumpą laiką. Sulaukęs 30-ies, jis jau turi susikrovęs maždaug 90 milijonų litų turtą. Tačiau geriausi laikai dar priešakyje: triados ir policijos vadas Huangas sulaikomas už tai, kad viešoje vietoje žiauriai sumušė jaunuolį. Jis dažnai vykdydavo tokius nusikaltimus, tačiau šįkart padarė neapdairią klaidą, mat paaiškėjo, kad auka – aukštas pareigas einančio karininko sūnus.

Huangui pasitraukus, Du Yueshengas perėmė vadovavimą „Žaliajai gaujai“. Buvęs vaisių pardavėjas 1924 m. pradeda vadovauti Šanchajaus nusikaltėlių pasauliui.

Triados vadas tampa garbės piliečiu

1927 m. balandžio 12 dieną, auštant, triados vadeiva Du Yueshengas užpuola vienintelį pavojingą priešininką – komunistus.

Persirengusiems triados atstovams pavyko prisiartinti prie komunistų pozicijų labai arti. Netikėtai užklupti raudonieji greitai krenta nuo banditų kulkų. Tik komunistų būstinėje keli šimtai ginkluotų darbininkų ir studentų šešias valandas atsilaiko prieš intensyvų triados puolimą, o galiausiai likę gyvi pasiduoda.

Gomindano nacionalinės liaudies partijos nariai prisijungė prie triados vyrų. Išgyvenusius komunistus jie vedasi gatvėmis ir šaudo vieną po kito.

Nacionalistai stengiasi nustelbti nenutylančius šūvius, įsakę miesto geležinkelio lokomotyvų mašinistams nuolat signalizuoti, tačiau pragariškas triukšmas sukelia spontanišką piliečių reakciją. Maždaug 100 tūkstančių beginklių darbininkų išeina į gatves protestuodami prieš nacionalistų žudynes. Gomindano kariai negailestingi – nukreipia kulkosvaidžius į demonstrantus. Žudynės trunka keletą dienų, galvas padeda apie 10 tūkstančių žmonių. Ištisos gatvės nuklotos nužudytųjų kūnais.

Du Yueshengas patenkintas. Sąjunga su Gomindanu buvo vaisinga, jo pozicijos mieste įtvirtintos.

Komunistų lyderis Mao Zedongas gali tik gailėtis dėl patirtų nuostolių. Anksčiau jis pats bandė sudaryti sąjungą su galingomis triadomis, nes manė: „Šie žmonės kovoja labai drąsiai, tad, tinkamai valdomi, jie gali tapti revoliucine jėga.“

Dabar jau visiškai akivaizdu, kad Gomindano lyderis Chiang Kai-shek sudarė gerą sąjungą.

Kai 1928 m. Chiang Kai-shek pasiskelbė Kinijos vadovu, jis ne tik atsidėkojo „Žaliajai gaujai“ ir leido jai laisvai veikti Šanchajuje, bet ir paskyrė Du Yueshengą nacionalinio kovos su opijumi biuro vadovu. Eidamas šias pareigas, triados vadas greitai pažabojo mažesnes, konkuruojančias gaujas ir laisvai samdomus nusikaltėlius, kurie, rizikuodami gyvybe, stengėsi užgriebti bent nedidelę pelningos opijaus rinkos dalį.

Įtvirtinęs monopoliją, Du Yueshengas pradeda produkto gamybą – opijų verčia raudonomis heroino tabletėmis. Tuo metu triados vadas gali laisvai vaikštinėti apsivilkęs policijos uniformą. Tragikomiška padėtis pasiekia apogėjų, kai Du Yueshengas padovanoja Chiang Kai-shek lėktuvą su užrašu „kovai su opijumi“.

Du Yueshengas įsigyja limuzinų, prabangių vilų, veda keturias moteris, o ketvirtame XX a. dešimtmetyje tampa žinomu Šanchajaus verslo pasaulio atstovu: jis paskiriamas miesto biržos vadovu, gauna geras pareigas Raudonajame Kryžiuje ir yra išskirtinio miesto aukštuomenės klubo pažiba.

Karas sunaikino Yueshengo imperiją

Aukso amžius Du Yueshengui baigėsi 1937 metais, kai į Kiniją įsiveržė japonai. Jie užima Šanchajų, ir Du Yueshengui tenka bėgti į Honkongą.

Dalis pasilikusių „Žaliosios gaujos“ narių tęsia veiklą Šanchajuje, tačiau gerieji Du Yueshengo laikai nebegrįžta. Tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir Japonijai kapituliavus 1945 metais, jis išdrįsta grįžti į Šanchajų. Tačiau 1949 m. jam vėl tenka sprukti, nes Kinijoje valdžią susigrąžina komunistų partija.

Du Yueshengas ir vėl įsikuria Honkonge. Jis turi daug pinigų, bet ima šlubuoti sveikata nuo beveik visą gyvenimą trukusio opijaus vartojimo. Be to, jis serga rimta astmos forma.

Jo buvęs sąjungininkas Chiang Kai-shek, kuris kartu su nacionalistais pabėgo į Taivaną, atsiunčia jam gydytoją, galintį padėti atsigauti. Tačiau kai 1951 m. gydytojas išlipo Honkonge, Didžiaausis Du jau buvo miręs.

Galingo banditų gaujos vadeivos mirtis toli gražu nereiškia triadų žlugimo. Kol komunistai stengiasi sunaikinti jas Kinijoje, naujos ir stiprios triados kuriasi Taivane, Honkonge ir Makao. Kaip vėliau paaiškėjo, naujosios triados perėmė „Žaliosios gaujos“, kuriai Šanchajuje atėjo blogi laikai, palikimą.

Komunistai imasi griežtų priemonių prieš triadas, persekioja ir suima jų lyderius, daugumą jų nužudo.

Raupuotasis Huangas Jinrongas, buvęs „Žaliosios gaujos“ vadeiva ir policijos vadovas, tebėra gyvas. Jis gauna naują ir svarbią užduotį – kad užsidirbtų duonos kąsniui, jis turi šluoti Šanchajaus gatves. Kiekvieną mielą dieną.