„Iliustruotoji istorija”: kaip Albertas Einsteinas iškovojo pripažinimą

Garsusis fizikas lordas Kelvinas, 1900 m. rėžęs kalbą savo kolegoms, buvo visiškai įsitikinęs: „Nieko naujo fizikoje nebeatrasi. Vienintelis mums likęs dalykas – tikslesni matavimai.“ Kelvinas pats atvedė mokslą į šį, tašką nustatęs teoriškai žemiausią temperatūrą – absoliutųjį nulį. Tačiau vos po penkerių metų jam teko pripažinti, kad mokslininkai yra atskleidę tik kruopelytę fizikos paslapčių. 1905 m. kuklus Berno patentų biuro darbuotojas suabejojo fizikos dogmomis ir sukūrė vadinamąją specialiąją reliatyvumo teoriją.

Einsteinas laiką padarė reliatyvų

26 metų Albertas Einsteinas ilgai svarstė mokslinę dilemą drauge su kolega Michele Besso žygiuodamas Berno gatvėmis į darbą – patentų biurą. „Teorijos apie šviesą nesutampa su faktais“, – sakė jis Besso.

Bet kuris mažas berniukas pasakytų, kad pagaus šviesą, jeigu bėgs pakankamai greitai. Tačiau Einsteinas padarė išvadą, jog šviesos negalima pagauti, kad ir kaip greitai bėgtum. Šviesa visada bus maždaug 300 000 km/s greitesnė už jos persekiotoją. Einsteinui buvo sunku suvokti šį fenomeną.

„Pasiduodu“, – pasakė jis.

Ir kaip tik tą akimirką Einsteinui šovė mintis, ir jis rado problemos sprendimą: tereikia kitaip apibrėžti laiką ir atsisakyti minties, kad laikas – absoliutus, t. y. atsisakyti didelio tiksinčio pasaulio laikrodžio idėjos. Laikas – santykinis. Kitaip tariant, tas, kuris vijosi šviesą, sulėtino savo laiką, nes greitai judančių objektų laikas slenka lėčiau.

Vos po penkių savaičių žurnalas „Annalen der Physik“ išspausdino straipsnį, kuriame Einsteinas paaiškino savo atradimą, o kartu sugriovė 200 metų gyvavusią erdvės ir laiko sampratą.

Gimnazija atsisakė Einsteino

Jeigu Einsteinas būtų tikėjęsis, kad visi bemat ims diskutuoti apie jo teoriją, jam būtų tekę labai nusivilti.

„Pasirodžius straipsniui, reakcija buvo šalta ir tyli“, – vėliau teigė jo sesuo.

Nedidelis išrinktųjų būrelis, pavyzdžiui, vienas įtakingiausių Europos fizikų Maxas Planckas, netrukus įvertino, kad Einsteino atradimas – vienas svarbiausių istorijoje. Deja, išskyrus šį pripažinimą, daugiau dėmesio teorija nesulaukė. Einsteinas netgi negavo darbo universitete.

1907 m. Einsteinas siekė privatdocento vietos Berno universitete. Tai – žemesnio akademinio rango neetatinio lektoriaus pareigos. Jis tikėjosi, kad, gavęs šį darbą, ilgainiui taps profesoriumi. Kartu su prašymu jis nusiuntė 17 mokslinių straipsnių – įskaitant ir darbus apie reliatyvumo teoriją, – bet nepaisė reikalavimo atsiųsti dar nepublikuotą darbą. Šio reikalavimo dažnai nevykdydavo tie, kurių „kitos kvalifikacijos – puikios“. Einsteinas manė jų turįs.

Tačiau tik vienas įdarbinimo komiteto narys sutiko įdarbinti Einsteiną be nepaskelbto straipsnio. Visi kiti tvirtai laikėsi savo, ir Einsteinas negavo darbo.

Po metų, atsisakęs akademinių ambicijų, jis nutarė tapti matematikos mokytoju Ciuricho gimnazijoje.

„Taip pat esu pasirengęs mokyti fizikos“, – rašė Einsteinas prašyme dėl darbo. 21 kandidatas norėjo gauti šį darbą, bet protingiausias pasaulio fizikas net nepateko į pirmaujančių kandidatų trejetą.

Neigiamas gimnazijos sprendimas privertė Einsteiną nugalėti savo išdidumą ir parašyti disertaciją, kad gautų privatdocento vietą Berne. Vėliau šį darbą jis derino su darbu patentų biure.

Žydiškos šaknys tapo kliūtimi

Galų gale Einsteinas pateko į akademinį pasaulį, tačiau jo kova tęsėsi. Kai 1909 m. panoro tapti Ciuricho universiteto docentu, fizikos profesoriui Alfredui Kleineriui teko įtikinėti savo kolegas, kad Einsteinas – patikimas, nors ir žydas.

„Mūsų kolegos Kleinerio pareiškimai yra labai vertingi, nes ponas Einsteinas yra izraelitas, o izraelitai dažnai pasižymi neigiamomis savybėmis, pavyzdžiui, įkyrumu, įžūlumu ir krautuvininkų mentalitetu“, – vertinimo ataskaitoje nurodė įdarbinimo komitetas, nusprendęs pasikliauti Kleinerio vertinimu.

Kitus dvejus metus Ciuricho universiteto studentai mėgavosi savitu Einsteino dėstymo stiliumi. Pavyzdžiui, savo pastabas jis užsirašydavo ant atvirukų, o po paskaitų kviesdavo studentus į kavinę.

Nors Einsteinas buvo populiarus tarp studentų, 1911 m. jo žydiška kilmė vėl tapo kliūtimi kopti karjeros laiptais. Prahos universitetas jam siūlė profesoriaus vietą, kurios jis taip troško. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija stojo skersai kelio.

Einsteinas jau buvo gavęs gerų rekomendacijų. Pavyzdžiui, Maxas Planckas rašė ministerijai, kad Einsteino specialioji reliatyvumo teorija sukėlė tikrą fizikos revoliuciją. Tačiau ministerija nusprendė, kad vertesnis yra kitas kandidatas – Gustavas Jaumanas. Pagrindinis jo pranašumas buvo tas, kad jis nebuvo žydas.

„Manęs nepakvietė į Prahą. Mane paskyrė fakultetas, bet dėl semitiškų šaknų mano kandidatūros nepatvirtino ministerija“, – po kurio laiko rašė Einsteinas draugui. Vis dėlto netrukus sulaukė labai netikėtos pagalbos. Kai Gustavas Jaumanas išgirdo, kad jį pasirinko vietoje Einsteino, jis įsiuto ir atsisakė profesūros.

„Nenoriu turėti nieko bendro su universitetu, kuris nepripažįsta mokslo nuopelnų“, – pareiškė jis. Nors ir kilo daugybė kliūčių, Einsteinas pagaliau tapo profesoriumi. Ši kova nuo reliatyvumo teorijos paskelbimo truko šešerius metus.

Teorija triumfavo visame pasaulyje

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Labdaringame golfo turnyre surinkta beveik 50 tūkst. eurų paramai Ukrainai

Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Europos Centro Golfo Klube įvyko jau devintasis tradicinis labdaringas golfo turnyras „9th Czeslaw Okinczyc Golf Cup 2025“, subūręs golfo bendruomenę kilniam tikslui. Šių metų renginio metu pavyko surinkti net 49 830 eurų. Visa surinkta suma bus skirta pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos fondo misijai – priedangų, apsaugančių nuo oro antskrydžių, atstatymui ir įrengimui Ukrainos mokyklose bei vaikų darželiuose.

1

„OnWorkation“ pradeda bendradarbiauti su specializuotu darbostogų kompleksu Italijoje

Darbostogų organizavimo komanda „OnWorkation by AirGuru“ pradeda išskirtinį bendradarbiavimą su „Workation Village“ – specializuotu darbostogų kompleksu Šiaurės Italijoje. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Baltijos šalių įmonėms, kurios ieško būdų derinti darbą su komandos stiprinimu ir autentiška patirtimi.

Mokslininkai atrado naują reiškinį: kas ta Utenizacija?

XXI a. mokslininkų atrastas reiškinys. Utenizacija – tai visuomenės narių polinkis gerinti savo emocinę ir psichologinę būseną, persikraustant gyventi ir dirbti į Uteną. Kai kurie mokslininkai utenizacijai priskiria ir pastebimai išaugusį verslų susidomėjimą plėtra bei investicijomis Utenos krašte.

3

Atidaryta pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“

Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.

Vėliau Einsteino akademinė karjera klostėsi sėkmingai. 1914 m. gavo išsvajotą darbą – tapo katedros vedėju Berlyno universitete.

Tuo metu Einsteinui ypač rūpėjo vienas dalykas – specialiosios reliatyvumo teorijos trūkumai. Teorija negalėjo paaiškinti gravitacijos.

Pagaliau 1916 m. buvo rastas sprendimas. Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad gravitacija iškreipia šviesą, todėl atrodo, kad žvaigždės yra kitoje vietoje, negu iš tikrųjų.

Naujoji Einsteino bendroji reliatyvumo teorija pakeitė šimtmečių įsivaizdavimą apie erdvę ir laiką, bet tik po Pirmojo pasaulinio karo apie ją sužinojo didesnis mokslininkų būrys. Kai teorija pagaliau buvo pripažinta, žiniasklaida ėmė tiesiog persekioti ir nepaprastai išgarsino Einsteiną. Pavyzdžiui, JAV laikraštis „New York Times“ ilgiausioje antraštėje dėsto apie atradimą: „Einsteino teorija triumfuoja: žvaigždės nėra ten, kur atrodo, kad yra, bet nereikia dėl to jaudintis.“

Naciai kenkia Einsteinui

Naujasis Einsteino statusas turėjo ir trūkumų. Pralaimėjusioje Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijoje kilo antisemitizmo banga, ir Einsteinas daugeliui tapo nekenčiamų žydų simboliu. Buvo net įsteigta nacionalistinė organizacija „Vokietijos mokslininkų grupė už mokslo grynumą“, ji ne kartą puolė „žydiškas“ Einsteino teorijas.

1920 m. rugpjūčio mėnesį grupė Berlyne surengė susitikimą ir jame būrys abejotinų mokslininkų paskelbė jo teorijas sukčiavimu. Kalbant vienam iš prelegentų staiga auditorijoje pasigirdo šurmulys: „Einsteinas, Einsteinas.“

Jis atvyko susitikimą. Sėdėjo ir kikeno iš absurdiškų pranešimų.

Iš tiesų jam nebuvo labai linksma. Įpykęs netrukus parašė straipsnį į „Berliner Tageblatt“ ir jame išplūdo organizaciją su jos rėmėjais. Vienas jų, 1905 m. Nobelio premijos laureatas Philippas Lenardas, baisiai įsiuto dėl straipsnio. Jis irgi piktai atsikirto Einsteinui ir jo „žydiškam mokslui“. Lenardas, pavyzdžiui, palaikė idėją, kad reikia kurti asociaciją „Deutsche Physik“, kurios tikslas – išgryninti vokiečių fiziką ir išvaduoti ją nuo žydų įtakos.

Užkulisiuose Philippas Lenardas taip pat stengėsi sutrukdyti Einsteinui laimėti Nobelio fizikos premiją. Jis susisiekė su švedų mokslininku Svenu Hedinu, vienu iš prestižinį apdovanojimą skiriančio komiteto narių, ir stengėsi jį įtikinti, kad „iš tiesų, reliatyvumo teorija – visai ne atradimas“. Lenardo žygis pasiekė savo. 1920 m. Nobelio premija buvo apdovanotas kitas fizikas, o dar po metų komitetas apskritai atsisakė skirti fizikos premiją.

Einsteino padėtis blogėjo. Lenardo pavyzdžiu ėmė sekti jaunas ir dar tuo metu nežinomas Vokietijos nacių partijos narys.

„Mokslu, kuris buvo mūsų didžiausias pasididžiavimas, dabar užsiima žydai“, – laikraščio straipsnyje rašė Adolfas Hitleris. Vėliau Einsteinas buvo įspėtas, kad jo vardas – mirtininkų sąraše. Jam teko laikinai palikti Berlyną.

„Laikraščiai per dažnai kartojo mano vardą, todėl nuteikė šiuos kliedėtojus prieš mane“, – rašė jis Maxui Planckui.

Vėliau keletą mėnesių Einsteiną vargino policijos įspėjimai.

„Visada esu stebimas“, – skundėsi jis draugui. Krizės įkarštyje Einsteiną pradžiugino tik pagaliau gauta Nobelio fizikos premija. Nobelio komitetas ilgiau nebegalėjo ignoruoti Einsteino darbų. Tačiau komitetas taip pat nenorėjo pripažinti, kad suklydo dėl reliatyvumo teorijos, todėl buvo pasiektas kompromisas – Einsteinui premija buvo skirta už kitas jo teorijas. Nobelio komitetas gavo tik vieną skundą – žinoma, iš Lenardo. Laiške jis rašė, kad Einsteinas – dėmesio trokštantis žydas, kurio metodai nepriimtini Vokietijos fizikos mokslui.

Einsteinas bėga nuo Hitlerio

Hitlerio nacistų partija darėsi vis įtakingesnė, 1933 m. sausį ji pateko į valdžią. Einsteinas buvo prieš mėnesį išvykęs iš šalies ir buvo pasinėręs į vizituojančio profesoriaus darbą užsienyje, tačiau visą laiką tikėjosi, kad galės grįžti. Deja, tai buvo nebeįmanoma.

„Dėl Hitlerio nebedrįstu žengti į vokiečių žemę“, – netrukus rašė Einsteinas.

Paaiškėjo, kad baiminosi pagrįstai. Einsteinui išvykus, nacių žaliūkai buvo penkis kartus įsiveržę į jo butą. Jie taip pat iškratė jo namą už Berlyno tariamai ieškodami komunistų paslėptų ginklų.

Šis įvykis privertė Einsteiną 1933 m. kovą palikti savo pasą Vokietijos konsulate Briuselyje ir atsisakyti Vokietijos pilietybės. Suprantama, jo šalis irgi nenorėjo apie jį nieko žinoti. 1933 m. gegužės mėnesį priešais Berlyno operą susirinkę maždaug 40 tūkst. vokiečių degino žydų knygas – tarp jų ir Einsteino darbus. Vėliau vokiškame žurnale Einsteinas buvo pavadintas „dar nepakartu“.

1933 m. spalio 7 dieną Einsteinas nebeištvėrė. Jis įlipo į garlaivį „Westmoreland“ ir išplaukė į JAV. Ten nugyveno 22 metus ir niekada daugiau nepamatė Europos.