Norite balsuojančio Camerono nuotraukos? Neišdegs!

Po savaitės vyksiantis referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje – itin retas politinis reiškinys šioje šalyje. Tai tik trečiasis nacionalinis referendumas: pirmasis 1975 m. vyko dėl JK narystės Europos ekonominėje bendrijoje, antrasis surengtas 2011-aisiais dėl alternatyvios balsavimo sistemos.

Tiesa, kiek dažnesni vietinės reikšmės referendumai. Bene šviežiausias tokio balsavimo pavyzdys – 2014-ųjų Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės.

„JK vyrauja parlamentinio suvereniteto tradicija, kai beveik visi sprendimai yra priimami parlamente susirinkusių visuomenės atstovų. Todėl nacionaliniai referendumai vyksta retai ir tik pačiais išskirtiniausiais atvejais“, – VŽ sakė politologas Gediminas Vitkus.

Pasirengimo referendumams ir jų pačių organizavimo taisyklės JK beveik nesiskiria nuo per šimtmečius susiklosčiusių rinkimų tradicijų.

Likus lygiai mėnesiui iki balsavimo dienos prasideda „užuolaidą“ reiškiančiu urdu kalbos kilmės žodžiu vadinamas „Purdah“ laikotarpis, per kurį karjeros valstybės tarnautojai (nepainioti su politinio pasitikėjimo pareigūnais ir pačiais politikais) darbo metu neturi teisės imtis jokios veiklos, kuri būtų suprasta kaip politinė agitacija. Dalyvavimas joje galimas tik po darbo.

„Purdah“ taikomas ir dabartiniam referendumui, pvz., premjero Davido Camerono rezidencijoje dirbantys valstybės tarnautojai neturi teisės jam darbo metu rašyti agitacinių kalbų už JK pasilikimą ES.

Ketvirtadienio tradicija

Išorinė agitacija galima tik vietos valdžios griežtai laikantis proporcingumo principo nustatytose vietose – jeigu, tarkim, agitacijai už JK pasilikimą ES yra skiriama kurio nors pastato siena, netoliese analogiškas plotas turi būti skirtas ir pasisakantiems už išstojimą.

Tiesa, šios lygiavos taisyklės niekaip netaikomos žiniasklaidai, išskyrus nacionalinį transliuotoją BBC, kuriam privalu išlaikyti objektyvumą, – kiekvienas laikraštis ar interneto portalas laisvas pats spręsti, kokią poziciją užimti būsimo referendumo atžvilgiu.

Panašiai kaip ir Lietuvoje, likus parai iki balsavimo visa išorinė agitacija JK teritorijoje turi būti pašalinta.

Patys balsavimai – rinkimai ir referendumai – Didžiojoje Britanijoje visuomet vyksta ketvirtadieniais.

„Tokia istorinė tradicija. Kai kuriose šalyse balsavimai irgi vyksta ne sekmadieniais: pvz., JAV tai daroma antradieniais, o kaimynėje Latvijoje – šeštadieniais“, – VŽ sakė su pasaulio balsavimų patirtimi gerai susipažinęs Zenonas Vaigauskas, Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.

Kalbama, kad tradicija JK balsuoti būtent ketvirtadieniais atėjusi iš tų laikų, kai su samdomais darbininkais būdavo atsiskaitoma kiekvienos savaitės penktadienį. Balsavimo išvakarėse taisyklės įvedimu siekta, kad rinkėjai dar nebūtų gavę savaitinės algos ir nebūtų „užsiėmę“ jos išleidimu užeigose. Žodžiu, kad dar spėtų balsuoti blaivia galva.

Uždaros „balsavimo stotelės“

Rinkėjai dar prieš kurį laiką iki balsavimo paštu gauna atvirukus su informacija, kur reikia eiti balsuoti nustatytąją dieną. JK yra bemaž 50.000 vadinamųjų „polling stations“ – „balsavimo stotelių“ arba balsavimo apylinkių, kur ateina aplink gyvenantys rinkėjai.

Į „polling stations“ įleidžiami tik balsavimą organizuojantys vietos valdžios atstovai ir tvarką prižiūrintys pareigūnai, taip pat čia registruoti rinkėjai. Pašalinių niekas neleidžia. Prie įėjimo privalu įrodyti, kad turi teisę balsuoti būtent toje „stotelėje“.

Kai VŽ žurnalistas, būsimo referendumo metu susirengęs vykti į Didžiąją Britaniją, rūpinosi leidimu balsavimo dieną patekti į kurią nors Kento grafystės Meidstouno miesto „polling station“, gavo griežtą neigiamą atsakymą.

„Deja, neturime teisės jūsų įleisti į balsavimo apylinkę, kad išvengtume bet kokios galimos įtakos balsuojantiems piliečiams. Be abejo, galite diskutuoti apie referendumą su piliečiais miesto gatvėse arba netoli nuo įėjimo į balsavimo apylinkę, bet išlaikydami pakankamą atstumą, kad netrukdytumėte rinkėjams įeiti į ją“, – atsakė Martinas Oxley, Meidstouno vietos tarybos atstovas.

Už balsavimą nacionaliniu mastu atsakingos Centrinės rinkimų komisijos instrukcijoje rašoma: „Žiniasklaidos atstovai, išskyrus atitinkamoje apylinkėje registruotus rinkėjus ar stebėtojus, neturi teisės į ją patekti. Jiems taip pat neleidžiama filmuoti, fotografuoti ar kalbinti balsuojančių.“

Todėl niekur nepavyks rasti filmuotos medžiagos ar nuotraukų, parodančių, kaip balsuoja britai. Bet kokie interviu ir komentarai duodami tik lauke, išėjus iš „polling station“.

Beje, JK yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė net už asmenukes, padarytas balsavimo apylinkėje. Teismas gali nuspręsti uždaryti pažeidėją į kalėjimą pusei metų.