Britai sprendžia, būti ar nebūti

Britai – nuo seno euroskeptikai: geografinė padėtis ir istorija atitolina juos nuo likusios Europos problemų.

Buvęs EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso 2014 m. gruodį atviravo, kad per visus savo darbo metus ES institucijose nėra matęs kitos didžiosios Europos valstybės, kuri būtų taip atsiribojusi, kaip Jungtinė Karalystė.

Vasario 18–19 d. vykusiose derybose su ES lyderiais Davidas Cameronas, šalies premjeras, išplėšė siūlomų ES reformų palaikymą. Jų smaigalyje – galimybė užveržti socialines išmokas atvykėliams iš ES ir mechanizmai, dažnai daugiau simboliniai, užtikrinantys šalių, nepriklausančių euro zonai, interesų apsaugą.

Derybos užsitęsė ir buvo aršesnės, nei planuota. Akylesni stebėtojai atkreipia dėmesį, kad šiuos įvykius reikia matyti kaip bendro politinio spektaklio dalį. Šešerius metus p. Cameronas Briuselyje maišė su žeme įvairias ES iniciatyvas ir siekė, kad jo šalies indėlis į jas būtų kuo mažesnis.

Gavę progą išsilieti, ES valstybių lyderiai neatsilaikė pagundai patampyti nervus p. Cameronui. Vis dėlto didžiausias iššūkis šalies premjerui dar priešakyje. Persiderėjęs šalies narystės ES sąlygas, jis turi įtikinti užsispyrusius ir išdidžius britus netrinktelėti Bendrijos durimis birželio 23-ąją vyksiančiame referendume dėl narystės ES.

Palikite mus ramybėje

Matthew Goodwinas, Kento universiteto profesorius, Karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ ekspertas ir vienas žymiausių britų politinės sistemos tyrėjų, savo analizėje atkreipia dėmesį, kad narystė ES Didžiojoje Britanijoje visada buvo vertinama prieštaringai.

EK apklausų duomenys rodo, kad nuo 1973 m., kai JK prisijungė prie Europos ekonominės bendrijos, iki 2011 m. didesnė dalis britų ES narystę vertino neigiamai. Išimtis – tik trumpas laikotarpis nuo 1995 iki 1998 m., tada optimistų buvo 2–3% daugiau negu pesimistų. Palyginkime, kitose ES šalyse tuo laikotarpiu optimistų gretos lenkė pesimistus keliomis dešimtimis procentų.

„Reikia žvelgti į istoriją – per Antrąjį pasaulinį karą į Didžiąją Britaniją niekada nebuvo įsiveržta, ji nepatyrė pralaimėjimo, tai reiškia, kad, skirtingai nei žemyninėje Europoje, paskatų bendradarbiauti čia nebuvo, kaip ir nesusiformavo stiprus europietiškas identitetas“, – britų sentimentus ES atžvilgiu VŽ aiškino Timas Haughtonas, Birmingamo universiteto Europos studijų lektorius.

JK gyventojai narystę ES vertina per gaunamos naudos, pirmiausia ekonominės, ir sąnaudų prizmę. „Su laiku skaičiavimai keičiasi, o ir skirtingi žmonės nevienodai interpretuoja gaunamą naudą“, – dėsto p. Haughtonas.

Šalies sociologai atkreipia dėmesį, kad daugumą britų galima vadinti „švelniais euroskeptikais“. Kitaip tariant, Europos problemos juos mažai jaudina, bet svarbu, kad jos nepersiristų per šalies sienas.

Jau kuris laikas šalyje skamba gausia imigracija besipiktinantys balsai. Britus erzina, kad dalis atvykėlių iš ES piktnaudžiauja socialinėmis išmokomis, o pabėgėlių krizė sustiprino nuogąstavimus dėl naujai užplūsiančių atvykėlių.

Būtent todėl p. Cameronas iki birželio pabaigos turės įtikinti rinkėjus, kad jam pavyko apsaugoti šalies interesus ES, ir užsitikrinti priemonių paketą, leisiantį apriboti imigraciją. Jo oponentai, esantys už atsiskyrimą nuo ES, žinoma, sieks išjuokti p. Camerono laimėjimus Briuselyje ir įtikinti, kad šaliai su ES ne pakeliui.

Baimė prieš Borisą

Stovyklų, raginančių likti ES arba iš jos pasitraukti, agitacinės kampanijos tik pradedamos, tačiau pirmieji bruožai jau ryškėja. Britų spauda p. Camerono strategiją pakrikštijo „projekto baimės grįžimu“, taip apeliuodama į premjero metodus, naudotus 2014 m. rugsėjį, per referendumą dėl Škotijos atsiskyrimo nuo JK. Tada jis trimitavo, kaip sunku bus Škotijai atsiskyrus nuo Didžiosios Britanijos, dabar kampanijos strategija audžiama pasitelkiant ekonominę grėsmę, kurios kiltų „Brexit“ atveju.

Kita vertus, Laura Kelleher, analitikos centro „European Council on Foreign Relations“ ekspertė, patikino, kad agitacinei kampanijai įsisiūbavus „gąsdinimą“ p. Cameronas veikiausiai papildys geopolitiniais motyvais – bus apeliuojama į saugumą ir šalies įtakos pasaulyje išlaikymą.

Stovykla, raginanti balsuoti prieš narystę ES, „siekia pademonstruoti, kad likdama Bendrijoje šalis rizikuoja labiau, nei atsiskirdama“, – VŽ sakė p. Goodwinas.

Prie „Brexit“ stovyklos prieš kelias dienas prisidėjo naujasis jos veidas – vienas populiariausių šalies politikų Borisas Johnsonas. Londono meras, kaip ir p. Cameronas, priklausantis Konservatorių partijai, dažnai apibūdinamas kaip „senas premjero draugas ir aršus konkurentas“. Anot britų žiniasklaidos, partijos kolegos sprendimas stoti į kitą barikadų pusę įsiutino p. Cameroną. Londono meras – p. Camerono vertas oponentas, ateityje matomas ir partijos lyderio kėdėje. Šis pašėlęs optimistas, dažnai vadinamas tiesiog Borisu, yra šalies politikos žvaigždė ir charizmatiškas agituotojas, galintis į savo pusę patraukti nemažai rinkėjų.

Pono Johnsono, savo karjerą pradėjusio euroskeptiško žurnalisto amplua, agitacinis arkliukas – argumentas, kad narystė ES pamina Jungtinės Karalystės suverenumą, o p. Camerono išplėštos nuolaidos iš Briuselio padėties iš pagrindų nekeičia.

Cameronai, įtikink mus

Šiuo metu apklausos rodo, kad britai narystės ES klausimu pasiskirstę tolygiai. Tačiau analitikai įspėja, kad toks paveikslas gali būti apgaulingas. Ponas Goodwinas pabrėžia, kad išsamesnė rinkėjų lūkesčių analizė rodo, jog britai pasirengę likti reformuotoje ES. D. Camerono iššūkis – įtikinti juos, kad derybose su ES jam pavyko apginti Karalystės interesus.

Vien tai, kad piliečiai šnairuoja į Bendriją, dar nereiškia, kad jie pasirengę nuo jos atsišvartuoti. Analitikos centro „Chatham House“ tyrime p. Goodwinas su kolega pateikia piliečių, kurie veikiausiai palaikys skirtingas barikadų puses, portretus.

„Žiūrėkite į amžių, išsilavinimą, pragyvenimo lygį“, – sufleruoja mokslininkai. Jaunesni, geriau išsilavinę ir aukštesnes pajamas gaunantys britai linkę pritarti tolesnei šalies narystei ES. Priklausymas amžiaus grupei nuo 55 metų, vidurinis arba žemesnis išsilavinimas ir mažiau kvalifikuotas darbas – požymiai, bylojantys apie galimą priklausymą „Brexit“ stovyklai.

Šalia statuso požymių ne mažiau svarbios gyventojų pažiūros. „Žmonės, kurie mano, kad demokratija ES funkcionuoja gerai, nebus linkę balsuoti už „Brexit“, – pabrėžia p. Goodwinas. Nesunku padaryti išvadą, kad tie, kurie prijaučia Boriso pozicijai, linksta prie pasitraukimo iš ES.

Požiūris į imigraciją – dar vienas geras indikatorius. Besilaikantieji nuomonės, kad šalies ūkis ir kultūra dėl imigracijos išlošia, o atvykėliai nėra didelė našta socialinei šalies sistemai, tikėtina, balsuos už narystę ES. Tie, kurie mano, kad imigracija yra kultūrinis ir ekonominis balastas, palaikys „Brexit“.

infogr.am::infogram_0_referendumas_del_narystes_es