Jokužio sėkmės istorija: sukurta daug inovatyvių produktų, dominančių pasaulio rinką

Publikuota: 2016-02-12
„Prieš 10 metų sakiau, kad svajoju apie 100 mln. Lt metinę apyvartą. Kol kas svajonė neišsipildė, bet dabar žengiame jos link“, – teigia Vytautas Jokužis, verslininkas, technikos mokslų daktaras. ievos jokužytės nuotr. nuotr.
„Prieš 10 metų sakiau, kad svajoju apie 100 mln. Lt metinę apyvartą. Kol kas svajonė neišsipildė, bet dabar žengiame jos link“, – teigia Vytautas Jokužis, verslininkas, technikos mokslų daktaras. ievos jokužytės nuotr. nuotr.
 

„Įdomiai mes gyvename“, – paprašytas papasakoti savo sėkmės istoriją, šypteli Vytautas Jokužis (56), technikos mokslų daktaras, Kauno įmonių grupės „Elinta“ pagrindinis akcininkas ir vadovas. Nuo vaikystės elektronika domėjęsis verslininkas ir inžinierius sako, kad 2015-ieji jo kompanijai buvo ypač kūrybingi: sukurta daug inovatyvių produktų, dominančių pasaulio rinką.

Dr. Jokužis – gyvas pavyzdys, kad versle geriausiai sekasi tuomet, kai galvoji ne apie pinigus, o apie rezultatą – kaip sukurti naują ir inovatyvų produktą, kuris sudomintų pasaulį.

Lietuvių kalboje dar net neegzistavo terminas „startuolis“, kai p. Jokužis su buvusiu savo studentu Ralfu Lukoševičiumi (p. Vytautas ilgą laiką dėstė Kauno technologijos universitete, jame pats baigė elektroninės technikos inžinieriaus specialybę, o 2003 m. apsigynė technikos mokslų daktaro disertaciją) pasikvietė buhalterinę apskaitą išmanantį Juozą Pocių ir įkūrė aukštųjų technologijų įmonę „Elinta“. Šiemet ji mini 25-erių sukaktį.

Tuomet rezervai buvo kuklūs: verslininkas prisimena, kad į įmonę buvo investuota 300 rublių, o biuru ir laboratorija tapo jo nuomojamas trijų kambarių butas, kuriame gyveno su šeima.

Veiklą 1991 m. kaip mokslinė-gamybinė įmonė pradėjusi ir pavadinime žodžius „elektronika“ ir „intelektas“ sujungusi „Elinta“ dabar – moderni įmonių grupė. Jos inžinieriai dirba ne tik pramonės automatizavimo, nuo kurio įmonė pradėjo veiklą, bet ir automatikos elementų, matavimo prietaisų pardavimo, robotizacijos, trimačių vaizdų skaitytuvų, kompiuterinės regos sistemų, elektromobilių sistemų kūrimo ir gamybos srityse.

Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios „Elintos“ kai kurias antrines įmones drąsiai galima vadinti startuoliais. Į jas investuoja ne tik p. Vytautas ir kiti įmonės akcininkai: norą dalyvauti naujų technologinių sprendimų kūrimo procese pareiškė pasaulinio garso kompanijos bei verslo rizikos kapitalo fondai.

Paslaptingas sandoris

Ne apie visus bendrovės laimėjimus dr. Jokužis gali kalbėti garsiai. „Tiesą sakant, jau prisišnekėjau: po vieno straipsnio gavau velnių ir buvau priverstas pasirašyti konfidencialią griežtą bendradarbiavimo sutartį. Taigi negaliu būti iki galo atviras, nors geromis naujienomis norėčiau pasidalyti“, – šypsosi verslininkas.

Omenyje jis turi publikaciją praėjusį spalį VŽ – joje pasakojama apie vienos IT milžinės vadovo vizito į Lietuvą tikslą. Tame susitikime, vykusiame „Elintoje“, dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Verslininkas atskleidžia, kad sutartį su kompanija, kurios metinė apyvarta siekia dešimtis mlrd. Eur, o darbuotojų skaičius – kelis šimtus tūkstančių, pasirašė antrinė įmonė „Elinvision“. Populiariausi jos kuriami produktai – kelių tipų trimačių vaizdų (3D) skaitytuvai. Vieni taikomi ortopedinių bei paprastų batų gamyboje: lietuvių išradimu naudojasi Madrido „Real“ futbolininkai, „Žalgirio“ krepšininkai, kitų sporto šakų atstovai. Kitus įsigijo avalynės parduotuvės – jie gali padėti išsirinkti tinkamiausio modelio ir dydžio batus. Taigi galima spėti, kad kompanijai, kurios vardo nemini dr. Jokužis, „Elinvision“ gamins su 3D technologijomis susijusius produktus. Pasak p. Vytauto, partneriai lietuviams padeda tiek, kiek gali, – ir geriausius savo programuotojus atsiunčia, ir finansine našta dalijasi.

Paklaustas, kodėl lietuviai priversti po devyniais užraktais slėpti informaciją tiek apie užsakovą, tiek apie produktą, dr. Jokužis aiškina, kad ši technologija visiškai nauja, tad gali sudominti ir į ją nusitaikiusios IT milžinės konkurentus. Derybos dėl sutarties truko ilgai, joje numatyta, kad „Elinvision“ turi trejus metus technologijai išplėtoti ir gamybai išplėsti.

„Kol kas galiu pasakyti, kad naujas produktas pakeis mūsų visų kasdienius įpročius, – mįslingai kalba jis. – Tai labai didelis ir įdomus projektas, dėl jo turėsime bent 10 kartų padidinti gamybos mastą. Žinoma, reikės ir daugiau darbuotojų – pastaruoju metu kas kelias dienas į „Elinvision“ priimame po naują žmogų.“

Šiuo metu kompanijoje dirba apie 80 žmonių, metinė įmonių grupės apyvarta – apie 6 mln. Eur.

„Pamenu, kalbėdamas su VŽ „Savaitgaliu“ prieš 10 metų sakiau, kad svajoju apie 100 mln. Lt metinę apyvartą. Kol kas svajonė neišsipildė, bet dabar žengiame jos link. Gal net reikėtų pakelti kartelę aukščiau?“ – šypsosi „Elintos“ vadovas.

Skaičiai, kurių neįsivaizduoja

Kalbėti optimistiškai p. Vytautą įkvepia kitas „Elintoje“ sukurtas produktas – elektrinė pavara dviračiams „Rubbee“, jau sudominusi ir stambius investuotojus, ir užsienio žiniasklaidą. Reportažus apie Lietuvoje sukurtą pavarą, kuri gali būti sumontuojama ant bet kokio dviračio per kelias sekundes, filmavo BBC, „Reuters“, Vokietijos, Kinijos televizijos, „Discovery“ kanalas.

„Tai – startuolis, tad apie sėkmę per anksti kalbėti. Vis dėlto, palyginti su kitais pradedančiaisiais, nueita pakankamai toli“, – vertina dr. Jokužis. Kad ši technologija turi potencialą, galima spręsti iš to, kad ja domisi rimti investuotojai. „Šį projektą pasiūlėme Silicio slėnio investicinės grupės „Founder“ rengiamam konkursui. Jau perėjome du etapus – iš pradžių patekome tarp 30 geriausiųjų (dalyvavo 400), dabar esame pirmoje vietoje tarp 15 projektų. Paprastai šis verslo rizikos fondas investuoja į 5–7 kompanijas per metus, bendra investicija viršija 10 mln. JAV dolerių. Taigi šansų yra nemažai“, – pasakoja verslininkas. Jis juokauja, kad tokių didelių sumų, kokius sėkmės atveju pasiryžęs investuoti šis verslo rizikos fondas mainais už 30% startuolio įmonės akcijų, jis net neįsivaizduoja, todėl projekto plėtrą patikėjo „Rubbee“ pavaros išradėjui Gediminui Nemaniui. Jam talkina p. Vytauto sūnus Laurynas. Jis pasuko tėvo pėdomis – KTU baigė elektros ir elektronikos inžinieriaus specialybę.

„Įdomiausia, kad amerikiečiai iš tiesų nebijo rizikuoti, skirtingai nei Europos fondai, – į pokalbį įsitraukia p. Laurynas. – Kai paklausėme, kaip mes jiems grąžinsime pinigus, jeigu nepasiseks, „Founder“ įkūrėjai atsakė, kad dėl to nesuktume galvos mažiausiai 7 metus. Ir pridūrė: „Jeigu mes tik investuotume ir grąžos nesulauktume, po 20 metų gal ir pradėtume galvoti, iš kur gauti pinigų. Bet tuomet mums patiems bus tiek metų, kad greičiausiai rūpės kas kita.“

Dr. Jokužis pabrėžia, kad dalyvaudamas šiame konkurse sūnus bei jo komanda gauna daug sunkiai įkainojamos naudos: Silicio slėnio specialistai lietuvius moko rašyti verslo planus, skaičiuoti sąmatas, vadybos, rinkodaros paslapčių. Startuolis „Rubbee“ domina ir pasaulinio garso kompaniją „Hyundai“, Pietų Korėjos automobilių gamintojai jau pradėjo derybas su lietuviais.

„Elektrinių dviračių rinka kasmet auga 20–30%. Kompanija „Bosch“ pernai vien Vokietijoje pardavė 490.000 elektrinių dviračių. Investuotojai norėtų, kad užimtume 4% visos Europos rinkos, – patikėkite, tai nemaži skaičiai“, – dėsto p. Laurynas.

Užsikrėtė elektromobiliais

Ponui Laurynui patikėta plėtoti ir elektromobilių bei jų įkrovimo stotelių verslą, šiuo užsiima „Elintos“ padalinys „Elinta Motors“. Beje, jis yra ir Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas.

Pasidomėti šia sritimi tėvą ir sūnų paragino žinomas verslininkas, siuntų įmonės „UPS“ įkūrėjas dr. Vladas Lašas. 2007 m. jis supirko visų mažųjų akcininkų akcijas ir tapo „Elintos“ bendraturčiu. Su juo dr. Jokužis susipažino 1981-aisiais, kai studijavo ir sykiu dirbo laborantu KTU Elektronikos katedros laboratorijoje, tą pačią specialybę baigęs p. Lašas ten vadovavo laboratoriniams darbams.

Investuoti į elektromobilių technologijas verslininkai mato prasmę remdamiesi pasaulio tendencijomis. Be to, pernai „Elinta“ pardavė apie 70 vienetų elektromobilių įkrovimo stotelių, tas skaičius irgi šį tą rodo.

Ponas Vytautas ypač didžiuojasi sūnaus sukurta sistema „ipHEV“ („Intelligent Plug-in Hybrid Electric Vehicle“), kuri gana paprastai sumontuojama į 3,5 t dyzelinį sunkvežimį „Iveco Daily“. Ir dyzelinę jėgainę, ir elektros variklį turintys lengvieji sunkvežimiai gali nuvažiuoti 30–60 km naudodami vien elektros energiją, o miestuose jų savininkai moka mažesnius registracijos ir kelių mokesčius, naudojasi kitokiomis „žalių“ automobilių skatinimo programomis. Tiesa, kol kas už įprastą sunkvežimį šis kainuoja apie 20.000 Eur daugiau.

„Šį protingą automobilį parodėme kompanijai „Iveco“. Ji jį nusipirko, išbandė ir sutiko mūsų automobilius tvarkyti Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. Šis susitarimas – didelis padrąsinimas eiti toliau. Be garantinės priežiūros pradėti masinę tokių automobilių sistemų gamybą nebūtų galimybių“, – aiškina p. Vytautas.

Tokių eksperimentinių produktų kūrimas ir gamybos procesų suderinimas kainuoja daug. Pirmuosius etapus įgyvendinti padėjo ES struktūrinių fondų paramos priemonė „Intelektas LT“. Verslininkai tikisi pagalbos iš EK finansuojamo mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon 2020“, kuri jau pripažino „iPHEV“ projektą perspektyviu ir skyrė lėšų paraiškai ir verslo planui rengti. Jei pavyks gauti didesnę paramą, daug darbų įgaus visai kitą pagreitį.

Užsiima robotizacija

„Sunku spėlioti, kaip seksis. Taip yra su dauguma startuolių – sėkmės gali tekti palaukti“, – realiai vertina dr. Jokužis. Pasak jo, ir nesėkmės atveju „Elinta“ išgyventų – grupėje yra stabiliai dirbančių įmonių, pvz., „Elintos matavimo sistemos“, kuri nuo 2002 m. valstybinėms ir privačioms įmonėms tiekia specializuotus matavimo ir testavimo prietaisus.

O štai pagrindinė „Elintos“ įmonė nuo 2015 m. vykdo robotizacijos projektus. Tapusi oficialia pramoninių robotų gamintojos iš Japonijos „Fanuc“ atstove Baltijos šalims, bendrovė sudarė sutartis dėl robotų montavimo keliose Lietuvos pramonės įmonėse. „Fanuc“ robotai gali pakeisti mechaninį žmogaus darbą įvairiose srityse: suvirinimo, pakavimo, detalių surinkimo.

„Smagu stebėti, kaip vystomės. Kai prisimenu, nuo ko pradėjome („Elinta“ veiklą pradėjo nuo duomenų surinkimo sistemų kūrimo, o pirmasis užsakovas buvo Alytaus medvilnės kombinatas), juokas ima. Dabar tokias sistemas sukuriame, kaip sakoma, „pakeliui“, t. y. tarp kitų darbų“, – juokiasi p. Vytautas.

Įmonė planuoja didelę plėtrą, tačiau dėl galimo specialistų stygiaus jis nesijaudina. Technikos mokslus baigusius studentus bendrovė vilioja ne milžiniškomis algomis, o siūlydama įdomų kūrybinį darbą. „Pas mus atlyginimai nėra labai dideli – didelės užsienio įmonės turbūt išgali mokėti daugiau. Tačiau mes dirbame su pasaulinio lygio kompanijomis, tad išeiti į „daugelio nulių zoną“ yra didesnė tikimybė nei standartinėse bendrovėse, kurios dabar moka didesnius atlyginimus“, – sako dr. Jokužis.

Pasiteisinęs eksperimentas

Verslininkas nemažai prisideda prie to, kad augtų susidomėjimas techniniais mokslais. Jis įsitikinęs, kad motyvuoti jaunuolius rinktis techniškąsias specialybes reikėtų ankstyvo amžiaus.

„2004 m. atlikau eksperimentą, surengiau 5–6 klasėse besimokantiems septyniems įmonės darbuotojų vaikams vasaros stovyklą: vežiojau juos į įvairias šalies įmones – buvome „Vilniaus Vingyje“, „Kauno vandenyse“, „Ekrane“. Nepatikėsite, bet keturi iš tų vaikų dabar dirba mūsų įmonėse ir yra vieni geriausių specialistų“, – džiaugiasi jis.

Šis eksperimentas dr. Jokužį įkvėpė imtis visuomeninės veiklos – jis prisideda prie Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamų programų kūrimo ir pats rengia įvairias iniciatyvas. „Pernai mūsų įmonėje apsilankė daugiau kaip tūkstantis moksleivių, jiems vedžiau daugybę motyvacinių pamokų. Jiems tikrai buvo įdomu, todėl tikiu, kad dalis jų po vidurinės rinksis tiksliuosius mokslus“, – kalba dr. Jokužis.

Vyras juokiasi, kad, be „Elintos“, jis dirba bent devynis darbus. Pirmiausia pamini Kauno technikos kolegijos tarybos pirmininko pareigas: „Mano darbas – priimti struktūrinius sprendimus, kurie kartais būna skausmingi. Tačiau tai veikia – stojančiųjų į Kauno technikos kolegiją skaičius kasmet išauga 10–15%.“ Jis yra ir šios kolegijos darbuotojų atestacijos komisijos narys, studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijos narys.

Įkalbėtas bičiulio KTU rektoriaus Petro Baršausko, verslininkas aktyviai dalyvauja ir savo alma mater plėtros veikloje: yra KTU verslo tarybos narys, taip pat šios mokslo įstaigos mokslo ir pedagoginio personalo atestavimo komisijos narys, kaip pats sako, padeda atskirti pelus nuo grūdų – kuris dėstytojas dirba nuoširdžiai, o kuris tik stumia laiką laukdamas pensijos.

Taip pat p. Vytautas yra Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertų tarybos narys, vienos iš komisijų pirmininkas. Jam svarbiausia, kad skirstant valstybines lėšas startuoliams dėmesys būtų kreipiamas ne į kruopščiai parengtas ataskaitas, o į esmę – ar produktas iš tiesų perspektyvus.

Dr. Jokužis – dažnas svečias ir Kauno miesto savivaldybėje. Jis – Smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti skirtos programos komisijos pirmininko pavaduotojas. Verslininkas juokiasi, kad vienodai gerai sutaria tiek su buvusiu meru Andriumi Kupčinsku, tiek su dabartine miesto galva Visvaldu Matijošaičiu. Tiesa, pastarasis dėl įvairių miesto reikalų kreipiasi į verslininką dažniau nei jo pirmtakas. Mokslo salos projektas, autonominis transportas Laisvės alėjoje, elektromobilių stotelių plėtra – tai keletas bendrų sąlyčio taškų.

Ar pats niekada negalvojo apie politiko karjerą? „Ne, nebent kas nors suburtų inžinierių partiją“, – kvatoja verslininkas. Ir priduria, kad jam malonesnė visuomeninė, o ne politinė veikla. „Laimė, turiu jaunų ir talentingų darbuotojų, todėl galiu skirti tam nemažai laiko“, – šypsosi jis.

Atsipalaiduoja keliaudamas

P. Jokužis džiaugiasi turintis puikų partnerį – dr. Lašą, kuris į kompaniją atėjo sudėtingu laikotarpiu. „2007 m. buvau nutaręs pastatyti pastatą kartu su partneriu ir investuotoju iš Nyderlandų, bet paskutiniu momentu jį ištiko nesėkmė. Man reikėjo apsispręsti – nutraukti statybos projektą ar tęsti savo jėgomis. Mažieji akcininkai buvo nepatenkinti tokia didele investicija. Pakalbėjęs su Vladu supratau, kad jis pritaria mano vizijai ir veiklos strategijai, todėl pasiūliau jam tapti partneriu“, – pasakoja jis.

Daryti kai ką panašaus į verslą jiedu mėgino dar dirbdami universitete: Vaizdų atpažinimo laboratorijoje kartu kūrė įvairius prietaisus, skirtus vaizdams įrašyti į kompiuterį. Daugiausia užsakymų gaudavo iš kariškių, pvz., teko kurti Kalašnikovo automato serijinio reljefinio numerio nuskaitymo įrenginį, ranka rašytų ženklų atpažinimo prietaisą povandeniniams laivams. 1984 m. sudėję pinigus nusipirko pirmąjį personalinį kompiuterį „Sinclair Spectrum ZX“, sukūrė rankinį skaitytuvą ir bandė parduoti šį projektą Minsko kompiuterių gamyklai.

„Deja, nesėkmingai“, – prisiminęs šypsosi dr. Jokužis. Jis atskleidžia, kad tapti partneriu bičiulį kalbino dar kurdamas įmonę, tačiau p. Lašas tuomet pasirinko kurti savo siuntų verslą.

Su žmona Dalia p. Vytautas taip pat susipažino KTU – ji mokėsi tame pačiame Automatikos fakultete. Baigusi mokslus p. Dalia dirbo programuotoja Kauno medicinos universitete, o prieš 20 metų, kai „Elinta“ pateko į sunkią finansinę padėtį, pakeitė profesiją ir atėjo į kompaniją tvarkyti buhalterijos. Dabar ji – vyriausioji „Elintos“ finansininkė.

Ką kartu dirbanti pora veikia laisvalaikiu? Ar kaip ir anksčiau mėgsta keliauti automobiliu (dr. Jokužis VŽ „Savaitgaliui“ yra pasakojęs, kaip jaunystėje su žmona keliaudavo po tuometinę Tarybų Sąjungą). „Taip, mėgstame pasivažinėti ir dabar – daugiausia po Europą. Tiesa, svajonė važinėti su „Porsche“, kuria dalijausi prieš 10 metų, neišsipildė, tiksliau, tapo nebeaktuali“, – šypsosi jis. Mieste p. Jokužis vairuoja elektromobilį „Nissan Leaf“, o išsirengęs tolėliau sėda į hibridinį automobilį „Toyota Prius“.

Prieš 10 metų vyras susidomėjo fotografija (ypač mėgo fiksuoti debesis), šiuo pomėgiu užkrėtė dukrą Ievą ir ji tapo profesionalia fotografe. Dabar pats beveik nefotografuoja – kaip paauglystėje, p. Vytautas dabar geriausiai atsipalaiduoja dirbtuvėse: „Visada šalia guli testeris ir lituoklis – tai kokį buitinį prietaisą tenka sutaisyti, tai seną VEF, „Šilelį“ ar vintažinį patefoną bandau atgaivinti.“ Nevengia ir kitų, naudingesnių, darbų – vyras pasakoja neseniai pats sukonstravęs puikias ąžuolo lentynas. Šios lentynos, ko gero, pravers žmonai, kuri jau daugelį metų kolekcionuoja... katinus. Tiksliau – įvairius daiktus, vaizduojančius katinus. „Kiek jų turime? Jau nebežinau – kai buvo 2.000, skaičiuoti nustojome“, – šypsosi p. Vytautas. Namuose karaliauja ir trys tikros kailiniuotos augintinės.

Kodėl atostogoms renkasi tik Europos šalis, nors galėtų sau leisti ir tolimas keliones? Pasirodo, egzotika, susijusi su svetimomis kultūromis ir papročiais, p. Vytauto netraukia. Verslininkas juokais apgailestauja, kad atostogaudami jie kartais nespėja pasimaudyti šiltose jūrose, nes žmona suplanuoja kelionėje pamatyti kuo daugiau lankytinų objektų.

Tiesą sakant, sunku įsivaizduoti šį aktyvų, idėjų kupiną žmogų, laiką ir pinigus leidžiantį vien savo malonumams. „Niekada nebuvo kilęs noras švaistytis pinigais. Didžiąją dalį savo įmonių pelno investuoju į verslą. Man tai rūpi, nes esu įsitikinęs, kad būtent naujos technologijos gali padėti mūsų šaliai tapti žinomesne ir turtingesne valstybe. Tada nebebūsime maža agrarinė valstybė, kai visiems reikia paramos. Turėtų užtekti mokesčių, kad visi gerai gyventų“, – įsitikinęs dr. Jokužis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Jaunųjų dizainerių sprendimai: nuo galūnių protezų iki Marso kolonizavimo

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centras paskelbė kasmetinio „Jaunojo dizainerio prizo“...

Laisvalaikis
2019.06.18
MJJ fondas mokslininkams skyrė per 200.0000 Eur 3

Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas paskelbė paskyręs pirmuosius grantus. 220.900 Eur suma bus padalinta...

Laisvalaikis
2019.06.18
„Sotheby‘s“ aukcionų namai keliauja į prancūzų magnato rankas

Prancūzų telekomunikacijų ir medijų magnatas Patrickas Drahi perka Jungtinėje Karalystėje įkurtus „Sotheby‘s“...

Laisvalaikis
2019.06.18
Aukcione pardavė L. Coheno meilės laiškus 2

„Christie’s“ aukcione parduota daugiau kaip 50 meilės laiškų, kuriuos savo mūzai ir vienai iš gyvenimo...

Laisvalaikis
2019.06.17
B. Netanyahu meilikauja D. Trumpui – pavadino miestą jo garbei 14

Trump Heights arba Ramat Trump – į tokį miestą Golano Aukštumose, kurias Izraelis laiko savo teritorija,...

Laisvalaikis
2019.06.17
Graikija perspėja turistus dėl Vakarų Nilo karštligės

Šiemet Europos sąjungoje dar nėra užfiksuota nė vieno susirgimo Vakarų Nilo karštlige atvejo. Tačiau turizmo...

Laisvalaikis
2019.06.17
Turizmo sektoriaus žinutė: atostogų sezonas – su mažiau plastiko

Vaizdingasis Italijos Kapris nelaukia 2021 m., kai visoje Europos Sąjungos teritorijoje bus uždraustas...

Laisvalaikis
2019.06.16
Iliustruotoji istorija: nusikaltėliai yra kaip žvėrys

1871 m. italų gydytojas Cesare Lombroso paskelbė teoriją, kad nusikaltėliai turi gyvūnams būdingų bruožų ir...

Laisvalaikis
2019.06.16
Iliustruotoji istorija: kosmoso pionierius sulaukė kamikadzės likimo

Erdvėlaivis „Cassini“ 121.000 km per valandą greičiu artėja prie Saturno palydovo Titano orbitos. Kai...

Laisvalaikis
2019.06.16
Bitininkystė mieste: aviliai keliasi ant stogų

Aplinkosaugininkai skelbia pavojų: pasaulis gali atsidurti arti katastrofos, nes masiškai nyksta bitės.

Laisvalaikis
2019.06.16
Nuosprendis Venecijos bienalei: kvailas menas kvailais laikais 8

Tiesą sakant, toks pavadinimas – tik akiai patraukti. 58-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalės vertinimo...

Laisvalaikis
2019.06.15
Ar Interpolu manipuliuoja autoritariniai režimai? Premium

„Viešbučio kambaryje Madride ruošiausi susitikimui su Ispanijos vyriausiuoju prokuroru, tiriančiu korupcines...

Verslo klasė
2019.06.15
Viešbutis Maldyvuose siūlo praktiką vėžlių gelbėjimo centre

Tiems, kas rugpjūtį atostogauja ir nėra suplanavę kelionių, pasiūlymą turi prabangus „Coco Palm Dhuni Kolhu“...

Laisvalaikis
2019.06.15
Kazimieras Kaminskas: didžiausia klaida - manyti, kad vadovauti lengva Premium

Šaliai maudantis karščio bangoje, su Kazimieru Kaminsku, durpių substratų, biokuro ir biomasės gamybos įmonių...

Laisvalaikis
2019.06.14
Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena

Lietuvoje penktadienį minima Gedulo ir vilties diena, skirta paminėti sovietų vykdytus trėmimus.

Laisvalaikis
2019.06.14
Venecijos bienalėje lietuvių opera skambės dažniau

Pirmą kartą Venecijos meno bienalės aukščiausiu apdovanojimu įvertintas Lietuvos paviljonas, kuriame rodoma...

Laisvalaikis
2019.06.12
B. ir M. Obamos kurs tinklalaidę „Spotify“ platformoje 2

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama ir sutuoktinė Michelle su muzikos internetu transliavimo platforma...

Laisvalaikis
2019.06.10
E. Parulskis: baseino slenkstis Premium

Važiuodamas Vilniaus Jono Basanavičiaus gatve (miestą būtina nurodyti, nes Lietuvoje galiu važiuoti dar...

Verslo klasė
2019.06.09
Amsterdamas rengia dar vieną mokestį turistams

Amsterdame apsistojantys turistai jau ir taip moka vieną didžiausių turizmo mokesčių Europoje, jis sudaro 7%...

Paslaugos
2019.06.09
J. Bezosas apsipirko Niujorke 2

„Amazon“ atšaukė planus naują korporacijos būstinę statyti Niujorke, bet jos vadovas Jeffas Bezosas nuo...

Laisvalaikis
2019.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau