Jokužio sėkmės istorija: sukurta daug inovatyvių produktų, dominančių pasaulio rinką

Publikuota: 2016-02-12
„Prieš 10 metų sakiau, kad svajoju apie 100 mln. Lt metinę apyvartą. Kol kas svajonė neišsipildė, bet dabar žengiame jos link“, – teigia Vytautas Jokužis, verslininkas, technikos mokslų daktaras. ievos jokužytės nuotr. nuotr.
„Prieš 10 metų sakiau, kad svajoju apie 100 mln. Lt metinę apyvartą. Kol kas svajonė neišsipildė, bet dabar žengiame jos link“, – teigia Vytautas Jokužis, verslininkas, technikos mokslų daktaras. ievos jokužytės nuotr. nuotr.
 

„Įdomiai mes gyvename“, – paprašytas papasakoti savo sėkmės istoriją, šypteli Vytautas Jokužis (56), technikos mokslų daktaras, Kauno įmonių grupės „Elinta“ pagrindinis akcininkas ir vadovas. Nuo vaikystės elektronika domėjęsis verslininkas ir inžinierius sako, kad 2015-ieji jo kompanijai buvo ypač kūrybingi: sukurta daug inovatyvių produktų, dominančių pasaulio rinką.

Dr. Jokužis – gyvas pavyzdys, kad versle geriausiai sekasi tuomet, kai galvoji ne apie pinigus, o apie rezultatą – kaip sukurti naują ir inovatyvų produktą, kuris sudomintų pasaulį.

Lietuvių kalboje dar net neegzistavo terminas „startuolis“, kai p. Jokužis su buvusiu savo studentu Ralfu Lukoševičiumi (p. Vytautas ilgą laiką dėstė Kauno technologijos universitete, jame pats baigė elektroninės technikos inžinieriaus specialybę, o 2003 m. apsigynė technikos mokslų daktaro disertaciją) pasikvietė buhalterinę apskaitą išmanantį Juozą Pocių ir įkūrė aukštųjų technologijų įmonę „Elinta“. Šiemet ji mini 25-erių sukaktį.

Tuomet rezervai buvo kuklūs: verslininkas prisimena, kad į įmonę buvo investuota 300 rublių, o biuru ir laboratorija tapo jo nuomojamas trijų kambarių butas, kuriame gyveno su šeima.

Veiklą 1991 m. kaip mokslinė-gamybinė įmonė pradėjusi ir pavadinime žodžius „elektronika“ ir „intelektas“ sujungusi „Elinta“ dabar – moderni įmonių grupė. Jos inžinieriai dirba ne tik pramonės automatizavimo, nuo kurio įmonė pradėjo veiklą, bet ir automatikos elementų, matavimo prietaisų pardavimo, robotizacijos, trimačių vaizdų skaitytuvų, kompiuterinės regos sistemų, elektromobilių sistemų kūrimo ir gamybos srityse.

Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios „Elintos“ kai kurias antrines įmones drąsiai galima vadinti startuoliais. Į jas investuoja ne tik p. Vytautas ir kiti įmonės akcininkai: norą dalyvauti naujų technologinių sprendimų kūrimo procese pareiškė pasaulinio garso kompanijos bei verslo rizikos kapitalo fondai.

Paslaptingas sandoris

Ne apie visus bendrovės laimėjimus dr. Jokužis gali kalbėti garsiai. „Tiesą sakant, jau prisišnekėjau: po vieno straipsnio gavau velnių ir buvau priverstas pasirašyti konfidencialią griežtą bendradarbiavimo sutartį. Taigi negaliu būti iki galo atviras, nors geromis naujienomis norėčiau pasidalyti“, – šypsosi verslininkas.

Omenyje jis turi publikaciją praėjusį spalį VŽ – joje pasakojama apie vienos IT milžinės vadovo vizito į Lietuvą tikslą. Tame susitikime, vykusiame „Elintoje“, dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Verslininkas atskleidžia, kad sutartį su kompanija, kurios metinė apyvarta siekia dešimtis mlrd. Eur, o darbuotojų skaičius – kelis šimtus tūkstančių, pasirašė antrinė įmonė „Elinvision“. Populiariausi jos kuriami produktai – kelių tipų trimačių vaizdų (3D) skaitytuvai. Vieni taikomi ortopedinių bei paprastų batų gamyboje: lietuvių išradimu naudojasi Madrido „Real“ futbolininkai, „Žalgirio“ krepšininkai, kitų sporto šakų atstovai. Kitus įsigijo avalynės parduotuvės – jie gali padėti išsirinkti tinkamiausio modelio ir dydžio batus. Taigi galima spėti, kad kompanijai, kurios vardo nemini dr. Jokužis, „Elinvision“ gamins su 3D technologijomis susijusius produktus. Pasak p. Vytauto, partneriai lietuviams padeda tiek, kiek gali, – ir geriausius savo programuotojus atsiunčia, ir finansine našta dalijasi.

Paklaustas, kodėl lietuviai priversti po devyniais užraktais slėpti informaciją tiek apie užsakovą, tiek apie produktą, dr. Jokužis aiškina, kad ši technologija visiškai nauja, tad gali sudominti ir į ją nusitaikiusios IT milžinės konkurentus. Derybos dėl sutarties truko ilgai, joje numatyta, kad „Elinvision“ turi trejus metus technologijai išplėtoti ir gamybai išplėsti.

„Kol kas galiu pasakyti, kad naujas produktas pakeis mūsų visų kasdienius įpročius, – mįslingai kalba jis. – Tai labai didelis ir įdomus projektas, dėl jo turėsime bent 10 kartų padidinti gamybos mastą. Žinoma, reikės ir daugiau darbuotojų – pastaruoju metu kas kelias dienas į „Elinvision“ priimame po naują žmogų.“

Šiuo metu kompanijoje dirba apie 80 žmonių, metinė įmonių grupės apyvarta – apie 6 mln. Eur.

„Pamenu, kalbėdamas su VŽ „Savaitgaliu“ prieš 10 metų sakiau, kad svajoju apie 100 mln. Lt metinę apyvartą. Kol kas svajonė neišsipildė, bet dabar žengiame jos link. Gal net reikėtų pakelti kartelę aukščiau?“ – šypsosi „Elintos“ vadovas.

Skaičiai, kurių neįsivaizduoja

Kalbėti optimistiškai p. Vytautą įkvepia kitas „Elintoje“ sukurtas produktas – elektrinė pavara dviračiams „Rubbee“, jau sudominusi ir stambius investuotojus, ir užsienio žiniasklaidą. Reportažus apie Lietuvoje sukurtą pavarą, kuri gali būti sumontuojama ant bet kokio dviračio per kelias sekundes, filmavo BBC, „Reuters“, Vokietijos, Kinijos televizijos, „Discovery“ kanalas.

„Tai – startuolis, tad apie sėkmę per anksti kalbėti. Vis dėlto, palyginti su kitais pradedančiaisiais, nueita pakankamai toli“, – vertina dr. Jokužis. Kad ši technologija turi potencialą, galima spręsti iš to, kad ja domisi rimti investuotojai. „Šį projektą pasiūlėme Silicio slėnio investicinės grupės „Founder“ rengiamam konkursui. Jau perėjome du etapus – iš pradžių patekome tarp 30 geriausiųjų (dalyvavo 400), dabar esame pirmoje vietoje tarp 15 projektų. Paprastai šis verslo rizikos fondas investuoja į 5–7 kompanijas per metus, bendra investicija viršija 10 mln. JAV dolerių. Taigi šansų yra nemažai“, – pasakoja verslininkas. Jis juokauja, kad tokių didelių sumų, kokius sėkmės atveju pasiryžęs investuoti šis verslo rizikos fondas mainais už 30% startuolio įmonės akcijų, jis net neįsivaizduoja, todėl projekto plėtrą patikėjo „Rubbee“ pavaros išradėjui Gediminui Nemaniui. Jam talkina p. Vytauto sūnus Laurynas. Jis pasuko tėvo pėdomis – KTU baigė elektros ir elektronikos inžinieriaus specialybę.

„Įdomiausia, kad amerikiečiai iš tiesų nebijo rizikuoti, skirtingai nei Europos fondai, – į pokalbį įsitraukia p. Laurynas. – Kai paklausėme, kaip mes jiems grąžinsime pinigus, jeigu nepasiseks, „Founder“ įkūrėjai atsakė, kad dėl to nesuktume galvos mažiausiai 7 metus. Ir pridūrė: „Jeigu mes tik investuotume ir grąžos nesulauktume, po 20 metų gal ir pradėtume galvoti, iš kur gauti pinigų. Bet tuomet mums patiems bus tiek metų, kad greičiausiai rūpės kas kita.“

Dr. Jokužis pabrėžia, kad dalyvaudamas šiame konkurse sūnus bei jo komanda gauna daug sunkiai įkainojamos naudos: Silicio slėnio specialistai lietuvius moko rašyti verslo planus, skaičiuoti sąmatas, vadybos, rinkodaros paslapčių. Startuolis „Rubbee“ domina ir pasaulinio garso kompaniją „Hyundai“, Pietų Korėjos automobilių gamintojai jau pradėjo derybas su lietuviais.

„Elektrinių dviračių rinka kasmet auga 20–30%. Kompanija „Bosch“ pernai vien Vokietijoje pardavė 490.000 elektrinių dviračių. Investuotojai norėtų, kad užimtume 4% visos Europos rinkos, – patikėkite, tai nemaži skaičiai“, – dėsto p. Laurynas.

Užsikrėtė elektromobiliais

Ponui Laurynui patikėta plėtoti ir elektromobilių bei jų įkrovimo stotelių verslą, šiuo užsiima „Elintos“ padalinys „Elinta Motors“. Beje, jis yra ir Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas.

Pasidomėti šia sritimi tėvą ir sūnų paragino žinomas verslininkas, siuntų įmonės „UPS“ įkūrėjas dr. Vladas Lašas. 2007 m. jis supirko visų mažųjų akcininkų akcijas ir tapo „Elintos“ bendraturčiu. Su juo dr. Jokužis susipažino 1981-aisiais, kai studijavo ir sykiu dirbo laborantu KTU Elektronikos katedros laboratorijoje, tą pačią specialybę baigęs p. Lašas ten vadovavo laboratoriniams darbams.

Investuoti į elektromobilių technologijas verslininkai mato prasmę remdamiesi pasaulio tendencijomis. Be to, pernai „Elinta“ pardavė apie 70 vienetų elektromobilių įkrovimo stotelių, tas skaičius irgi šį tą rodo.

Ponas Vytautas ypač didžiuojasi sūnaus sukurta sistema „ipHEV“ („Intelligent Plug-in Hybrid Electric Vehicle“), kuri gana paprastai sumontuojama į 3,5 t dyzelinį sunkvežimį „Iveco Daily“. Ir dyzelinę jėgainę, ir elektros variklį turintys lengvieji sunkvežimiai gali nuvažiuoti 30–60 km naudodami vien elektros energiją, o miestuose jų savininkai moka mažesnius registracijos ir kelių mokesčius, naudojasi kitokiomis „žalių“ automobilių skatinimo programomis. Tiesa, kol kas už įprastą sunkvežimį šis kainuoja apie 20.000 Eur daugiau.

„Šį protingą automobilį parodėme kompanijai „Iveco“. Ji jį nusipirko, išbandė ir sutiko mūsų automobilius tvarkyti Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. Šis susitarimas – didelis padrąsinimas eiti toliau. Be garantinės priežiūros pradėti masinę tokių automobilių sistemų gamybą nebūtų galimybių“, – aiškina p. Vytautas.

Tokių eksperimentinių produktų kūrimas ir gamybos procesų suderinimas kainuoja daug. Pirmuosius etapus įgyvendinti padėjo ES struktūrinių fondų paramos priemonė „Intelektas LT“. Verslininkai tikisi pagalbos iš EK finansuojamo mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon 2020“, kuri jau pripažino „iPHEV“ projektą perspektyviu ir skyrė lėšų paraiškai ir verslo planui rengti. Jei pavyks gauti didesnę paramą, daug darbų įgaus visai kitą pagreitį.

Užsiima robotizacija

„Sunku spėlioti, kaip seksis. Taip yra su dauguma startuolių – sėkmės gali tekti palaukti“, – realiai vertina dr. Jokužis. Pasak jo, ir nesėkmės atveju „Elinta“ išgyventų – grupėje yra stabiliai dirbančių įmonių, pvz., „Elintos matavimo sistemos“, kuri nuo 2002 m. valstybinėms ir privačioms įmonėms tiekia specializuotus matavimo ir testavimo prietaisus.

O štai pagrindinė „Elintos“ įmonė nuo 2015 m. vykdo robotizacijos projektus. Tapusi oficialia pramoninių robotų gamintojos iš Japonijos „Fanuc“ atstove Baltijos šalims, bendrovė sudarė sutartis dėl robotų montavimo keliose Lietuvos pramonės įmonėse. „Fanuc“ robotai gali pakeisti mechaninį žmogaus darbą įvairiose srityse: suvirinimo, pakavimo, detalių surinkimo.

„Smagu stebėti, kaip vystomės. Kai prisimenu, nuo ko pradėjome („Elinta“ veiklą pradėjo nuo duomenų surinkimo sistemų kūrimo, o pirmasis užsakovas buvo Alytaus medvilnės kombinatas), juokas ima. Dabar tokias sistemas sukuriame, kaip sakoma, „pakeliui“, t. y. tarp kitų darbų“, – juokiasi p. Vytautas.

Įmonė planuoja didelę plėtrą, tačiau dėl galimo specialistų stygiaus jis nesijaudina. Technikos mokslus baigusius studentus bendrovė vilioja ne milžiniškomis algomis, o siūlydama įdomų kūrybinį darbą. „Pas mus atlyginimai nėra labai dideli – didelės užsienio įmonės turbūt išgali mokėti daugiau. Tačiau mes dirbame su pasaulinio lygio kompanijomis, tad išeiti į „daugelio nulių zoną“ yra didesnė tikimybė nei standartinėse bendrovėse, kurios dabar moka didesnius atlyginimus“, – sako dr. Jokužis.

Pasiteisinęs eksperimentas

Verslininkas nemažai prisideda prie to, kad augtų susidomėjimas techniniais mokslais. Jis įsitikinęs, kad motyvuoti jaunuolius rinktis techniškąsias specialybes reikėtų ankstyvo amžiaus.

„2004 m. atlikau eksperimentą, surengiau 5–6 klasėse besimokantiems septyniems įmonės darbuotojų vaikams vasaros stovyklą: vežiojau juos į įvairias šalies įmones – buvome „Vilniaus Vingyje“, „Kauno vandenyse“, „Ekrane“. Nepatikėsite, bet keturi iš tų vaikų dabar dirba mūsų įmonėse ir yra vieni geriausių specialistų“, – džiaugiasi jis.

Šis eksperimentas dr. Jokužį įkvėpė imtis visuomeninės veiklos – jis prisideda prie Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamų programų kūrimo ir pats rengia įvairias iniciatyvas. „Pernai mūsų įmonėje apsilankė daugiau kaip tūkstantis moksleivių, jiems vedžiau daugybę motyvacinių pamokų. Jiems tikrai buvo įdomu, todėl tikiu, kad dalis jų po vidurinės rinksis tiksliuosius mokslus“, – kalba dr. Jokužis.

Vyras juokiasi, kad, be „Elintos“, jis dirba bent devynis darbus. Pirmiausia pamini Kauno technikos kolegijos tarybos pirmininko pareigas: „Mano darbas – priimti struktūrinius sprendimus, kurie kartais būna skausmingi. Tačiau tai veikia – stojančiųjų į Kauno technikos kolegiją skaičius kasmet išauga 10–15%.“ Jis yra ir šios kolegijos darbuotojų atestacijos komisijos narys, studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijos narys.

Įkalbėtas bičiulio KTU rektoriaus Petro Baršausko, verslininkas aktyviai dalyvauja ir savo alma mater plėtros veikloje: yra KTU verslo tarybos narys, taip pat šios mokslo įstaigos mokslo ir pedagoginio personalo atestavimo komisijos narys, kaip pats sako, padeda atskirti pelus nuo grūdų – kuris dėstytojas dirba nuoširdžiai, o kuris tik stumia laiką laukdamas pensijos.

Taip pat p. Vytautas yra Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertų tarybos narys, vienos iš komisijų pirmininkas. Jam svarbiausia, kad skirstant valstybines lėšas startuoliams dėmesys būtų kreipiamas ne į kruopščiai parengtas ataskaitas, o į esmę – ar produktas iš tiesų perspektyvus.

Dr. Jokužis – dažnas svečias ir Kauno miesto savivaldybėje. Jis – Smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti skirtos programos komisijos pirmininko pavaduotojas. Verslininkas juokiasi, kad vienodai gerai sutaria tiek su buvusiu meru Andriumi Kupčinsku, tiek su dabartine miesto galva Visvaldu Matijošaičiu. Tiesa, pastarasis dėl įvairių miesto reikalų kreipiasi į verslininką dažniau nei jo pirmtakas. Mokslo salos projektas, autonominis transportas Laisvės alėjoje, elektromobilių stotelių plėtra – tai keletas bendrų sąlyčio taškų.

Ar pats niekada negalvojo apie politiko karjerą? „Ne, nebent kas nors suburtų inžinierių partiją“, – kvatoja verslininkas. Ir priduria, kad jam malonesnė visuomeninė, o ne politinė veikla. „Laimė, turiu jaunų ir talentingų darbuotojų, todėl galiu skirti tam nemažai laiko“, – šypsosi jis.

Atsipalaiduoja keliaudamas

P. Jokužis džiaugiasi turintis puikų partnerį – dr. Lašą, kuris į kompaniją atėjo sudėtingu laikotarpiu. „2007 m. buvau nutaręs pastatyti pastatą kartu su partneriu ir investuotoju iš Nyderlandų, bet paskutiniu momentu jį ištiko nesėkmė. Man reikėjo apsispręsti – nutraukti statybos projektą ar tęsti savo jėgomis. Mažieji akcininkai buvo nepatenkinti tokia didele investicija. Pakalbėjęs su Vladu supratau, kad jis pritaria mano vizijai ir veiklos strategijai, todėl pasiūliau jam tapti partneriu“, – pasakoja jis.

Daryti kai ką panašaus į verslą jiedu mėgino dar dirbdami universitete: Vaizdų atpažinimo laboratorijoje kartu kūrė įvairius prietaisus, skirtus vaizdams įrašyti į kompiuterį. Daugiausia užsakymų gaudavo iš kariškių, pvz., teko kurti Kalašnikovo automato serijinio reljefinio numerio nuskaitymo įrenginį, ranka rašytų ženklų atpažinimo prietaisą povandeniniams laivams. 1984 m. sudėję pinigus nusipirko pirmąjį personalinį kompiuterį „Sinclair Spectrum ZX“, sukūrė rankinį skaitytuvą ir bandė parduoti šį projektą Minsko kompiuterių gamyklai.

„Deja, nesėkmingai“, – prisiminęs šypsosi dr. Jokužis. Jis atskleidžia, kad tapti partneriu bičiulį kalbino dar kurdamas įmonę, tačiau p. Lašas tuomet pasirinko kurti savo siuntų verslą.

Su žmona Dalia p. Vytautas taip pat susipažino KTU – ji mokėsi tame pačiame Automatikos fakultete. Baigusi mokslus p. Dalia dirbo programuotoja Kauno medicinos universitete, o prieš 20 metų, kai „Elinta“ pateko į sunkią finansinę padėtį, pakeitė profesiją ir atėjo į kompaniją tvarkyti buhalterijos. Dabar ji – vyriausioji „Elintos“ finansininkė.

Ką kartu dirbanti pora veikia laisvalaikiu? Ar kaip ir anksčiau mėgsta keliauti automobiliu (dr. Jokužis VŽ „Savaitgaliui“ yra pasakojęs, kaip jaunystėje su žmona keliaudavo po tuometinę Tarybų Sąjungą). „Taip, mėgstame pasivažinėti ir dabar – daugiausia po Europą. Tiesa, svajonė važinėti su „Porsche“, kuria dalijausi prieš 10 metų, neišsipildė, tiksliau, tapo nebeaktuali“, – šypsosi jis. Mieste p. Jokužis vairuoja elektromobilį „Nissan Leaf“, o išsirengęs tolėliau sėda į hibridinį automobilį „Toyota Prius“.

Prieš 10 metų vyras susidomėjo fotografija (ypač mėgo fiksuoti debesis), šiuo pomėgiu užkrėtė dukrą Ievą ir ji tapo profesionalia fotografe. Dabar pats beveik nefotografuoja – kaip paauglystėje, p. Vytautas dabar geriausiai atsipalaiduoja dirbtuvėse: „Visada šalia guli testeris ir lituoklis – tai kokį buitinį prietaisą tenka sutaisyti, tai seną VEF, „Šilelį“ ar vintažinį patefoną bandau atgaivinti.“ Nevengia ir kitų, naudingesnių, darbų – vyras pasakoja neseniai pats sukonstravęs puikias ąžuolo lentynas. Šios lentynos, ko gero, pravers žmonai, kuri jau daugelį metų kolekcionuoja... katinus. Tiksliau – įvairius daiktus, vaizduojančius katinus. „Kiek jų turime? Jau nebežinau – kai buvo 2.000, skaičiuoti nustojome“, – šypsosi p. Vytautas. Namuose karaliauja ir trys tikros kailiniuotos augintinės.

Kodėl atostogoms renkasi tik Europos šalis, nors galėtų sau leisti ir tolimas keliones? Pasirodo, egzotika, susijusi su svetimomis kultūromis ir papročiais, p. Vytauto netraukia. Verslininkas juokais apgailestauja, kad atostogaudami jie kartais nespėja pasimaudyti šiltose jūrose, nes žmona suplanuoja kelionėje pamatyti kuo daugiau lankytinų objektų.

Tiesą sakant, sunku įsivaizduoti šį aktyvų, idėjų kupiną žmogų, laiką ir pinigus leidžiantį vien savo malonumams. „Niekada nebuvo kilęs noras švaistytis pinigais. Didžiąją dalį savo įmonių pelno investuoju į verslą. Man tai rūpi, nes esu įsitikinęs, kad būtent naujos technologijos gali padėti mūsų šaliai tapti žinomesne ir turtingesne valstybe. Tada nebebūsime maža agrarinė valstybė, kai visiems reikia paramos. Turėtų užtekti mokesčių, kad visi gerai gyventų“, – įsitikinęs dr. Jokužis.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: kaip Wellingtonas pergudravo Napoleoną

Daugiau nei po dvidešimties metų, praleistų fronte, pirmasis Velingtono hercogas, karys ir politikas...

Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
13:58
Turto bankas rengs kūrybines dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo teritorijai 1

Valstybės valdomas Turto bankas kitąmet ketina surengti kūrybos dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo...

Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau