Islamo ištakos. Musulmoniškoji Ispanija

Publikuota: 2015-11-22
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
 

711 m. musulmonai užkariavo Pirėnų pusiasalį. Prasidėjo islamo šlovės era. Suklestėjo kultūra ir prekyba, žmonės gyveno pasiturimai. Tačiau idilė truko tik 350 metų. Fanatikai krikščionys ir karingieji musulmonai sugriovė ir suskaldė klestėjusią karalystę.

1085 m. Ispaniją draskė karai. Kruvinuose mūšiuose kryžiuočiai kovėsi su musulmonais, iš miestų telikdavo griuvėsiai. Buvo deginamos mečetės ir rūmai. Kadaise derlingi laukai išdžiūvo ir virto geltona dykuma.

„Islamo ištakos. Alacho pasiuntinys Mahometas“ – pirmoji VŽ pateikiamo straipsnių ciklo dalis apie islamo religiją. Taip pat rekomenduojame paskaityti apie Alacho pasiuntinį MahometąKoraną, Artimųjų Rytų aukso amžių .

Pavojų ir karo tamsybėje tarsi švyturys ant kalno iš visų miestų išsiskyrė Toledas, kurio ramybės nedrumstė karo triukšmas ir suirutė. Čia – rūmuose, bibliotekose ir soduose tarp žydinčių medžių – rinkosi raštingi vyrai. Susikaupę, palinkę prie knygų ir raštų, jie ištisas dienas skaitė, diskutavo ir rašė. Arabų, lotynų, graikų kalbos maišėsi ir pynėsi energingų balsų margumyne. Tik skirtingi drabužiai parodydavo žmogaus kilmę ir religiją.

Žydai, musulmonai ir krikščionys – visi vieningai su entuziazmu kibo į darbą. Vertė ir nagrinėjo daugybę gamtos mokslų, filosofijos ir religijos veikalų, kelis amžius kauptų mieste. Šis darbas buvo paskutinis musulmoniškosios Ispanijos gyvybės dvelktelėjimas. Kai 711 m. musulmonai užėmė pietinę Pirėnų pusiasalio dalį, vietovė, kurią jie pavadino Al-Andalūz, ėmė labai sparčiai vystytis. La Convivencia – taikus Al-Andalūz krikščionių, žydų ir musulmonų sambūvis, būdingas šiam istorijos tarpsniui, – nulėmė tai, kad suklestėjo daugelis visuomenės gyvenimo sričių: žemės ūkis, architektūra, kultūra ir mokslas. O tai gana retas atvejis istorijoje.

Praėjus daugiau kaip 350 metų, sutvirtėjo ir išsiplėtė Pirėnų šiaurėje esančios krikščioniškos karalystės, jos ėmė dairytis į svetimus kraštus ir kėsinosi užimti Al-Andalūz teritoriją. Toledo mokslininkams laiko dirbti buvo likę nedaug. Taikiam religijos ir mokslo sambūviui netrukus buvo lemta tapti istorija.

Sumaištis Europoje

Iš pradžių nebuvo manoma, kad musulmonai ir islamas įsigalės Pirėnų pusiasalyje. Pranašas Mahometas visada sakė, kad islamas yra arabų religija. Koranas, kurį pranašui padiktavo Dievas, Mahometo akimis, buvo žydų Toros ir krikščionių Biblijos atitikmuo. Šias religines grupes Mahometas vadino „Knygos žmonėmis“ ir niekada nesakė, kad reikia užimti žemes arba atversti į tikėjimą tautas, esančias už Arabijos pusiasalio ribų.

Slenkant šimtmečiams neatpažįstamai keitėsi ir Artimieji Rytai, ir Europa. Arabijoje ir Šiaurės Afrikoje islamas plito kone žaibiškai. Nepraėjus nė 80 metų po Mahometo mirties, jo mokymas paplito po visą Arabiją, dabartinę Siriją, Iraką ir Iraną, taip pat Šiaurės Afrikos pakrantėje iki Maroko.

Europa vystėsi priešinga linkme – skaidėsi. V a. žlugus Romos imperijai, Europoje susikūrė daug smulkių, savarankiškų valstybių, jas valdė niekieno netramdomi vietiniai kunigaikščiai. Klibančiame Ispanijos soste sėdėjo karalius Roderikas. Dėl vidinių nesutarimų ir konkurencijos jo valdžia buvo netvirta.

Ispanija greitai subyrėjo

Šalys kitapus Viduržemio jūros stebėjo, kaip derlingas Europos žemes alina suirutė. Maroko valdytojas, visų musulmonų aukščiausio valdovo kalifo atstovas ir daug pergalių Šiaurės Afrikoje laimėjęs arabų kariuomenės vadas Musa ibn Nusairas nusprendė pasinaudoti šiaurinio kaimyno silpnumu.

711 m. jo musulmonų armija, vadovaujama generolo Tariqo ibn Ziyado, perplaukė 14 km pločio Gibraltaro sąsiaurį, skiriantį Šiaurės Afriką nuo Ispanijos, ir išsilaipino pietiniame Ispanijos krante.

Tikslios aplinkybės, kaip buvo nukariauta Ispanija, nėra žinomos. Pasak istorikų, aišku tik tiek, kad musulmonai užėmė šalį labai greitai. Tariqo kariai buvo aršūs ir negailestingi, jie neturėjo ko prarasti – tik gyvybę. Dauguma karių buvo berberai, kilę iš Šiaurės Afrikos ir laikomi antrarūšiais musulmonais. Įstoję į Tariqo armiją, jie gavo trokštamą galimybę tapti tikrais Šiaurės Afrikos musulmonais ir gal net pelnyti garbę bei šlovę sau ir savo genčiai.

Pasakojama, kad Tariqas, armijai išsilaipinus Ispanijos krante, padegė savo laivus. Tada sukvietė karius ir pasakė kalbą.

„Mano kariai. Kur mes bėgsime? – paklausė jis retoriškai. – Už jūsų plyti jūra, priekyje – jūsų priešas. Visas jūsų turtas yra jūsų drąsa ir atkaklumas.“

Ir išties berberų drąsa, atkaklumas ir kardo aštrumas nenuvylė. Vos po kelių mėnesių Pietų Ispanijoje Tariqo armija susikovė su Roderiko kariais. Mūšyje Roderikas žuvo, o Tariqas pasiekė pergalę.

„O visų tikrąjį tikėjimą išpažįstančiųjų valdove! Tai ne paprasta pergalė. Tai tarsi tautų susidūrimas Teismo dieną“, – rašė Maroko gubernatorius Musa ibn Nusairas kalifui, kai žinia apie pergalę pasiekė Šiaurės Afriką.

Mūšis iš tiesų buvo panašus į Teismo dieną, nes Roderikui žuvus jo kariuomenė bemat iškriko, o Tariqas tęsė žygį į šiaurę sutikdamas tik nestiprų pasipriešinimą. Taip jis užėmė visą Pirėnų pusiasalį. Ispanijoje prasidėjo islamiškasis laikotarpis, jis truko beveik 800 metų.

Arabų princas suvienijo Al-Andalūz

Musulmonų užgrobtoje teritorijoje kilo vidinė nesantaika tarp pačių užkariautojų. Daugumą kariuomenės sudarę berberai norėjo valdyti dalį Al-Andalūz. Jiems nenorėjo nusileisti didesnę įtaką turintys musulmonai. Tarpusavio kovos kėlė grėsmę silpnai musulmonų valdžiai regione. Nesantaika baigėsi, o kovojančios grupuotės susivienijo tik 756 metais. Viską išsprendė – kaip įdomiausiose arabų pasakose – išvytasis princas.

Šeštame VIII a. dešimtmetyje Arabijoje kilo aršios kovos dėl kalifo titulo. Omejadų dinastiją, valdžiusią islamišką Arabiją beveik 100 metų, iš sostinės Damasko išstūmė konkuruojanti grupuotė. Jaunas princas Abd al-Rachmanas buvo priverstas bėgti. Su savo šeima ir grupe šalininkų princas patraukė į vakarus ieškodamas saugios vietos ir naujos politinės atramos sau ir savo genčiai. Tikėdamasis, kad bus gerai sutiktas Al-Andalūz, kur gyveno daug Omejadų dinastijos šalininkų, jis perplaukė Gibraltaro sąsiaurį.

Abd al-Rachmaną vidinės kovos prislėgė, tačiau jis pasirodė esąs tinkamas asmuo tinkamoje vietoje reikiamu laiku. Jo aukšta kilmė kėlė pagarbą įtakingiems musulmonams, o berberai didžiavosi, kad princo motina – viena iš kalifo jaunesniųjų žmonų – buvo berberė. Vis daugiau šalininkų jungėsi prie princo Abd al-Rachmano, o praėjus metams nuo išsilaipinimo Ispanijos pakrantėje, jis užėmė sostinę Kordobą ir pasiskelbė emyru. Jo dinastija valdė Al-Andalūz 300 metų, per šį laikotarpį visas regionas suklestėjo, tapo pažangiu meno, kultūros ir mokslo židiniu.

Kordoba buvo Europos perlas

Abd al-Rachmanas populiarino savo gimtojo krašto kultūrą. Kordoboje jis pastatė prabangius rūmus, panašius į tuos, kuriuose gyveno vaikystėje ir jaunystėje Damaske. Prie rūmų pastatė mečetę, ją vėliau tobulino ir didino kiti emyrai. Galiausiai šis pastatas, Didžioji mečetė, tapo vienu iškiliausių islamiškos kultūros paminklų. Musulmonų architektai ir statybininkai visoje šalyje pastatė daugiau pastatų. Madingi buvo arabiški drabužiai, muzika ir maistas. Miesto gatvėse arabų kalba maišėsi su ispanų ir kitomis kalbomis, nes ne tik musulmonai stengėsi išmokti vietos kalbos, bet ir vietiniai nemusulmonai mokėsi kalbėti arabiškai.

Prie rūmų buvo prisišliejusi kanceliarija, joje daugybė raštininkų kopijavo ir archyvavo gausius emyro raštus. Pasinaudodamas savo ryšiais Abd al-Rachmanas užmezgė diplomatinius santykius su galingomis aplinkinėmis valstybėmis. Al-Andalūz turėjo savo ambasadorių net didžiulėje krikščioniškoje Bizantijos imperijoje. Bizantijoje buvo sukaupta daugybė reikšmingų raštų ir veikalų. Knygų rinkiniai buvo kraunami ant kupranugarių ir gabenami į Kordobą, o žydai ir krikščionys versdavo juos į lotynų kalbą, kurią suprato visi Europos mokslininkai. Al-Andalūz mokslininkai ne tik vertė ir tyrinėjo senovės raštus, bet ir patys atlikdavo mokslo tyrimus, rašė. Todėl mokslas ir menas klestėjo ir musulmonų, ir ne musulmonų bendruomenėse.

„Jo žmonės buvo vieningi“

Musulmonų šalyje klestėjo ir prekyba. Iš šiaurės atplaukdavo skandinavų laivų su kailiais ir kitomis prekėmis iš vikingų užkariautų šalių. Iš rytų kupranugarių vilkstinės gabeno prieskonius, šilką ir smilkalus.

„Gatvės aplink turgų rodė, kad jame niekada netrūksta prekybininkų ir pirkėjų“, – rašė poetas Ibn Suhaidas eilėraštyje „Pagyrimas Kordobai“.

Pažanga ir gerovė buvo matoma visame mieste. Ibn Suhaidas pasakojo: „Jo gyventojai buvo vieningi, o jų gyvenimas vaisingas. Miestas švytėjo prabanga, o vėjas jame kvepėjo ambra.“

X a. Kordoba, kurioje gyveno apie pusę milijono gyventojų, buvo vienas didžiausių Vakarų Europos miestų. Mieste veikė 70 bibliotekų, jomis galėjo naudotis visi mokslininkai. Buvo 300 viešųjų pirčių, skirtų ir aukštesniam, ir žemesniam luomui. Daugelis namų turėjo vandentiekį ir buvo šildomi specialiais šilto oro kanalais, išvedžiotais po mozaikinėmis grindimis. Gatvės buvo apšviestos, o lempos kabojo tarsi „perlai, suverti ant siūlo“, maždaug 1000 m. rašė Ibn Suhaidas apie 8 kilometrų ilgio ruožą tarp Kordobos ir Medina al-Zahra rūmų.

Už miesto musulmonų inžinierių įrengti dirbtiniai laistymo įrenginiai drėkino vešlius sodus ir derlingus dirbamosios žemės laukus, maitinančius daugiatautę Al-Andalūz šalį.

Karalystė subyrėjo iš vidaus

Al-Andalūz klestėjo, kol šalį iš prabangių Kordobos rūmų valdė kieta Omejadų ranka. Tačiau 961 m., mirus Abd al-Rachmanui III, Al-Andalūz ėmė griūti. Valdovo palikuonys nepajėgė išlaikyti karalystės vienybės. Nebuvo stipraus valdovo, tad vėl kilo vidinė nesantaika, o X a. pabaigoje karalystė buvo susiskaldžiusi į smulkias kunigaikštystes (emyratus), valdomas silpnų ir tarpusavyje konkuruojančių emyrų.

Iš pradžių nei mokslininkai, nei kiti šalies gyventojai nepajuto didelių permainų šalies gyvenime. Pirėnų pusiasalis ir toliau klestėjo, nes smulkūs emyrai varžėsi, kurio turgūs didžiausi, poetai geriausi, o mokslininkai protingiausi. Tačiau netrukus konkurencija virto vidinėmis rietenomis.

Stipresni šiaurės emyrai įsiveržė į pietines teritorijas, ir karas apėmė visą pusiasalį. Kalifo priešai užpuolė puikiąją Kordobą ir visiškai sugriovė didingus jos rūmus, suniokojo jų interjerą. Po jų antpuolio teliko griuvėsiai ir žuvusieji.

„O, Rojau, čia pūtė nesantaikos vėjai, ir tu, ir tavo gyventojai buvote sutriuškinti“, – liūdnai rašė Ibn Suhaidas.

Krikščionių puolimas

Tuo metu augo ir stiprėjo į šiaurę nuo Al-Andalūz esančios valstybės. Maždaug 1000 m. Europa pagaliau atsistojo ant kojų po Romos imperijos žlugimo. Ją suvienijo Katalikų bažnyčia. Vietiniai kunigaikščiai, kurių žemės ribojosi su Al-Andalūz, Jėzaus Kristaus vardu ėmė puldinėti musulmonų valdomas teritorijas. Ypač daug nerimo musulmonams kėlė dvi karalystės – Kastilija ir Leonas. Emyrai stengėsi sudaryti taikos sutartis ir įvairias sąjungas, tačiau 1080 m. krikščionių keliama grėsmė taip sustiprėjo, kad musulmonų valdovai buvo priversti prašyti Šiaurės Afrikoje gyvenančių tikėjimo brolių pagalbos.

Emyrai tikėjosi, kad Šiaurės Afrikos berberų kariai padės jiems kovoti su krikščionimis iš Šiaurės. Tačiau berberai turėjo visiškai kitokį požiūrį į daugiakultūrę Al-Andalūz karalystę. Jie piktinosi Al-Andalūz dvaru, kuriame buvo geriamas alkoholis, skaitoma poezija, nagrinėjami mokslo klausimai. Šiaurės Afrikoje islamo mokymas buvo daug griežtesnis, ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo galima pateisinti to, kaip buvo gyvenama Al-Andalūz karalystėje. Todėl iš Šiaurės Afrikos atkeliavę musulmonai įkalino emyrus arba nužudė, o Al-Andalūz žemėse pradėjo valymą. Ne religinio turinio knygos buvo deginamos, o žydai ir krikščionys – persekiojami.

Arabams grasino kita kultūra

Smurto protrūkis regione išgąsdino popiežių. Jis jau anksčiau su nerimu stebėjo musulmonų veiksmus. Popiežius griebėsi naujo ginklo: paragino riterius Dievo vardu žygiuoti į Ispaniją ir vėl ją apkrikštyti, kaip kad kadaise kvietė juos leistis kryžiaus žygin į Šventąją žemę. „Musulmonus reikia išvyti lauk“, – pyko popiežius. Iškėlę popiežiaus vėliavą ir sulaukę pažado, kad visiems kritusiems mūšyje bus atleistos nuodėmės, kryžiuočiai pakilo į rekonkistą – atkariauti prarastų žemių Pirėnų pusiasalyje.

Ispanija – kryžiaus karų arena

Kai 1085 m. krikščionys, vadovaujami Alfonso VI, užėmė Toledą, daugelyje miesto bibliotekų jie aptiko gausybę senovės raštų, taip pat musulmonų ir krikščionių autorių veikalų. Pagarba švietimui ir mokslui nugalėjo – Alfonso įsakymu grupė žydų, musulmonų ir krikščionių sėdo versti į lotynų kalbą gausybės arabiškų ir graikiškų raštų, kad ir europiečiai galėtų jais naudotis. Mokslininkai susirinko į Toledą, mokslo švyturį, šviečiantį karo sutemose.

Greitai užgeso ir paskutinis žiburys. Matydamas, kad Šiaurės Afrikos karingumas nesilpsta, 1207 m. popiežius paskelbė Al-Andalūz karalystę kryžiuočių teritorija. Tai reiškė, kad krikščionių kunigaikščiai, kovodami su musulmonais, galėjo kviestis pagalbos iš kitų šalių. Taigi netrukus į Pirėnų pusiasalį atžygiavo didelės kitų Europos karalysčių kariuomenės. Kryžiaus žygiai buvo religinė pareiga ir garbė giliai tikintiems krikščionims. Po krikščionių pergalės mūšyje prie Navas de Tolosos 1212 m., kuriame žuvo arba buvo sunkiai sužeista maždaug 100 tūkst. musulmonų ir tik 2 tūkst. krikščionių, karalius Alfonsas VIII apgailestavo, kad žuvo tiek nedaug krikščionių. Savo laiške popiežiui jis rašė, kad jam telieka verkti, „kad iš tokios didelės kariuomenės tiek nedaug vyrų tapo Dievo kankiniais“.

Nuo 1238 m. iš visos kadaise klestėjusios Al-Andalūz kartalystės nepriklausoma liko tik Granada. Apsupta aukštų kalnų ir maitinama klestinčios tekstilės pramonės, Granada išsilaikė dar du šimtmečius. Kai po Ferdinando ir Izabelės vedybų dvi krikščioniškos karalystės, Kastilija ir Aragonas, buvo sujungtos į vieną, jų galia ypač padidėjo. Trokšdama plėsti žemes ir skatinama religinio uolumo karališkoji pora pradėjo politinius ir religinius kryžiaus žygius. Granada, paskutinis islamo bastionas Europoje, krito 1492 metais.

Miestas pasidavė patikėjęs karaliaus ir karalienės pažadu, kad gyventojai toliau galės taikiai ir laisvai išpažinti savo religiją. Pažado Ferdinandas ir Izabelė netesėjo, jie tesiekė kuo greičiau išvyti musulmonus ir valdyti visą vienos religijos vienijamą Ispaniją.

„Tie maurai (musulmonai – red.) visi yra labai ramūs ir visiškai paklūsta Jūsų Šviesybėms, ir niekas pasaulyje nėra lojalesnis nei jie. Galėčiau tik tikėtis, kad jų nebūtų tiek daug, ne todėl, kad turėčiau pagrindo jais nepasitikėti, gink Dieve, tačiau juos dar labiau suėmę nagan Jūsų Šviesybės galėtų ir visai išstumti“, – 1495 m. rašė Hernando de Zafra, įtakingas karališkosios poros sekretorius.

Musulmonai buvo vis labiau varžomi, o netrukus įsiplieskė ir inkvizicijos laužai. Tikrasis politinis tikslas buvo sujungti Ispanijos teritorijas į karalystę, valdomą vieno stipraus karaliaus. Liepsnos negailestingai niokojo Al-Andalūz karalystės dvasinius ir materialius turtus.

Beveik po 800 metų La Convivencia – taikus sambūvis – baigėsi.

ĮDOMU

Al-Andalūz palikimas

Musulmonų viešpatavimas Pirėnų pusiasalyje paliko gilius pėdsakus krašto kultūroje.

Architektūra. Al-Andalūz architektūroje išryškėja Damasko ir vietinio stiliaus mišinys. Architektai, amatininkai ir menininkai iš viso Rytų pasaulio keliavo į Pirėnų pusiasalį ir kūrė iki tol nematytą pastatų stilių.

Literatūra. Al-Andalūz karaliaus dvariškiai varžėsi poezijoje ir literatūroje. Plėtojosi žanrų įvairovė, buvo parašyta daug veikalų. Literatūros kūriniai išliko per krikščionių užkariavimus ir turėjo didelės įtakos ankstyvajai ispanų literatūrai.

Kultūra. 750–1009 m. Kordoba buvo Vakarų kultūros sostinė. Kol beveik visos Europos kultūra skendėjo tamsoje, musulmonai eksperimentavo šokio, muzikos, meno, amatų ir kulinarijos srityse. Al-Andalūz palikimas ypač ryškus klasikiniame ispanų šokyje ir muzikoje.

Mokslas. Krikščionims nukariavus Ispaniją, musulmonų mokslininkų darbai buvo verčiami į lotynų kalbą. Šie darbai turėjo įtakos XVI a. mokslo revoliucijai, padėjo Europos šiuolaikinio mokslo pamatus.

Madas diktavo dvaro muzikantas

IX a. Al-Andalūz tapo pažangia šalimi meno, kultūros ir mokslo srityse. Viena iš to meto įžymybių buvo muzikantas ir novatorius Ziryabas, kuris 822 m. atvyko iš Bagdado ir ėmė tarnauti Al-Andalūz dvare. Greitai Ziryabas ėmė diktuoti muzikos, aprangos ir kulinarijos madas. Ispaniją jis supažindino su spalvingu rytietišku aprangos stiliumi, naujomis sukirpimo ir spalvų derinimo idėjomis. Jo sukurti valgių receptai išpopuliarino arabišką kulinarijos kultūrą tarp Europos monarchų. Danijos, Norvegijos ir Švedijos karalienė Kristina (1461–1521) buvo didelė musulmonų virtuvės gerbėja ir į savo dvarą gabendavosi daugybę arabiškų produktų.

infogr.am::infogram_0_ziryabo_ivestos_mados

Islamas išgelbėjo Ispanijos žydus

Ispaniją užėmus musulmonams, baigėsi šimtmečius trukęs žydų persekiojimas. Žydai į Pirėnų pusiasalį atkeliavo žlugus Jeruzalei 71 m. ir romėnų valdymo laikais gyveno gana laisvai. V a. Ispaniją užkariavo vestgotai ir žydams įvedė griežtas taisykles. Jie buvo verčiami priimti krikščionybę, nepaklususiems grėsė kankinimai, žemės atėmimas ir mirtis.

Atėjus musulmonams, žydai susigrąžino savo religines ir asmenines teises. Kaip ir krikščionys, žydai mokėjo religinius mokesčius, galėjo praktikuoti savo tikėjimą ir dalyvauti visuomenės gyvenime kartu su musulmonais. Per tolesnį 400 metų laikotarpį žydai daug prisidėjo prie Al-Andalūz klestėjimo, daugelis jų ėjo aukštas pareigas valstybėje ir valdovų dvare.

XI a. pasibaigus Šiaurės Afrikos musulmonų viešpatavimui, Pirėnų pusiasalio žydams vėl atėjo sunkūs laikai. Kad būtų lengvai atpažįstami, žydai privalėjo nešioti geltoną turbaną, o 1492 m. persekiojimas pasiekė viršūnę, kai krikščionių valdovai iš šalies ištrėmė 100.000 žydų.

Religinis persekiojimas nualino Ispaniją

Nukariavus musulmonus, vėl buvo atkurta ispanų inkvizicija – tai turėjo pražūtingas padarinių visai Ispanijai.

Iširus musulmonų valstybei, Ispanijos kultūra ir ekonomika žlugo. Katalikų karalius Ferdinandas ir karalienė Izabelė, 1492 m. suvieniję šalį, savo valdžią grindė žydų ir musulmonų engimu, nors kaip tik jie galėjo būti šalies elitas.

Šalyje ėmė siautėti inkvizicija. Bausdama ir apdovanodama Ispanijos inkvizicija sukūrė ištisą agentų tinklą, žmonės skųsdavo savo kaimynus ir pasmerkdavo juos kankinimams ir mirčiai.

Žydai ir musulmonai turėjo pasirinkti – arba priimti katalikų tikėjimą, arba bėgti iš šalies. Ypač buvo persekiojami priėmę krikščionybę, o jiems apkaltinti užteko menkiausio įrodymo. Pvz., pakrikštytas buvęs musulmonas nubaustas už tai, kad prausėsi, „nors buvo gruodžio mėnuo“. Persekiojimai buvo tokie baisūs ir žiaurūs, kad net pats popiežius prašė Ispanijos karaliaus būti gailestingesnio.

Kol iš Naujojo pasaulio plūdo auksas ir sidabras, Ispanija dar buvo laikoma galinga Europos valstybe. Tačiau kai XVII a. karalystėje prasidėjo infliacija, karų galutinai nualinta šalis suprato, kiek daug neteko persekiodama musulmonus ir žydus.

„Ispanija – palaužta tauta, nebeturinti nei savo meno, nei kultūros, nei prekybos“, – apie Ispanijos karalystę rašė XVIII a. prancūzų rašytojas Nicolas Morville‘is.

1808 m. Ispaniją užėmė Napoleonas. Tada ir paaiškėjo, kad kadaise Ispanijoje klestėjo žydų ir musulmonų visuomenė, o šalis buvo viena pažangiausių valstybių Europoje.

FOTOGALERIJA Islamo ištakos. Musulmoniškoji Ispanija (8 nuotr.)

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežius Baltijos šalyse žada pagerbti laisvės aukas ir siekti įkvėpti vilties

Popiežius Pranciškus sako, kad per vizitą Baltijos šalyse jis pagerbs laisvės aukas, ir sieks įkvėpti...

Laisvalaikis
2018.09.20
Vienas garsiausių Katalikų bažnyčios paveikslų saugomas Vilniuje

Į oficialius popiežiaus Pranciškaus, šį šeštadienį atvykstančio į Lietuvą, maršrutus Dievo gailestingumo...

Laisvalaikis
2018.09.20
Seniausiam pasaulyje piešiniui – 73.000 metų 1

Archeologai skelbia Pietų Afrikoje suradę seniausią pasaulyje meno kūrinį. Manoma, kad tai, kas panašu į mūsų...

Laisvalaikis
2018.09.19
Atradimai „Prospekto“ galerijoje

Kada paskutinį kartą buvote užsukę į gyvūnų iškamšų dirbtuvę, sandariame maišelyje nešini kokiu medžioklės...

Laisvalaikis
2018.09.19
Sigitas Tamkevičius: popiežiaus maršrute – ir buvęs KGB kalėjimas

1983 metais ilgus mėnesius tardomas KGB kalėjime Vilniaus centre tuometinis Kybartų klebonas Sigitas...

Laisvalaikis
2018.09.19
Laukiant popiežiaus, Vilniaus senamiestyje ir prieigose uždrausta statyti automobilius 8

Laukiant savaitgalį į Lietuvą atvykstančio popiežiaus Pranciškaus, visame Vilniaus senamiestyje ir dalyje jo...

Transportas
2018.09.19
Tyrimas rodo: kasdienė aspirino dozė naudos neduoda 2

Sveikata nesiskundžiantys vyresnio amžiaus žmonės neturėtų jos „gerinti“, kasdien išgerdami dozę aspirino,...

Laisvalaikis
2018.09.18
Pirmuoju „SpaceX“ kosmoso turistu taps milijardierius iš Japonijos

Milijardierius iš Japonijos Yusaku Maezawa (g. 1975 m.), taps pirmuoju bendrovės „Space Exploration...

Laisvalaikis
2018.09.18
Geriausi anglų kalbos kursai pradedantiesiems per vieną mėnesį Rėmėjo turinys

Dorota Dovda parašė knygas „Kova su Kalba “, „Mąstymo Metodika“ , „Mokymosi Strategijos“ Tai pirmos trys jos...

Vadyba
2018.09.18
Italijoje aptiktas aukso monetų lobis

Šiaurės Italijos Komo mieste, buvusio „Cressoni“ teatro rūsyje, archeologai patiko daugiau kaip 300 aukso...

Laisvalaikis
2018.09.17
2017-ieji žmonijai buvo rekordiškai sunkūs 1

2017 metai žmonijai buvo patys blogiausi per pastarąjį dešimtmetį. Taip teigia agentūra „Gallup“, atlikusi...

Laisvalaikis
2018.09.17
Mirė aktorė Nijolė Gelžinytė

Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).

Laisvalaikis
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Skrudžo Makdako paieškos 2

Genialus šantažuotojas, žaidžiantis katę ir pelę su Vokietijos policija. Tikriausiai jis viską žino apie...

Laisvalaikis
2018.09.16
Saudo Arabijos sosto įpėdinis žengia Petro I pėdomis Premium 3

2018 m. birželio 21-ąją sukako lygiai metai, kai Mohammadas bin Salmanas, dar žinomas MBS trumpiniu, buvo...

Verslo klasė
2018.09.15
Turkijoje brangsta bilietai į Pamukalę ir kitus turistinius objektus

Nuo spalio 1 d. Turkijos grožybes norintiems apžiūrėti turistams teks plačiau atverti pinigines: bilietai į...

Iliustruotoji istorija: Drugelis gali sukelti tornadą

Prieš 50 metų niekam nežinomas meteorologas Edwardas Lorenzas (1917– 2008 m.) paneigė senas gamtos mokslų...

Laisvalaikis
2018.09.15
Vilniuje atidaryta Sigito Gedos vardo alėja 1

Penktadienį Vilniaus Justiniškių mikrorajone (Taikos g.) iškilmingai atidaryta Nacionalinės kultūros ir meno...

Laisvalaikis
2018.09.14
Nereali realybė: mecenatas už milijoną 4

Pagaliau priimtas ir nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymas palengvėjimo...

Laisvalaikis
2018.09.14
Rasos Vogelius verslo pamokos: apie bakterijas, danus ir lietuvių kuklumą 2

Rasa Vogelius, probiotikus agroverslui gaminančios danų kapitalo UAB „Bioapplications“ vadovė ir steigėja,...

Laisvalaikis
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau