„Vinted“ įkūrėjas: raktas į sėkmę – globalus verslas

Publikuota: 2015-09-25
Atnaujinta 2015-09-25 19:50
„Kiekviena idėja, jeigu nėra visiškai absurdiška, vis tiek turi potencialą ir įgauna formą“, – sako Mantas Mikuckas, vienas iš drabužių mainų portalo „Vinted“ įkūrėjų ir vykdomasis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Kiekviena idėja, jeigu nėra visiškai absurdiška, vis tiek turi potencialą ir įgauna formą“, – sako Mantas Mikuckas, vienas iš drabužių mainų portalo „Vinted“ įkūrėjų ir vykdomasis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

„Jei kada nors svajojai apie savo verslą, turi jį pradėti, rizikos čia nėra“, – tarsi mestų iššūkį sako Mantas Mikuckas, vienas iš drabužių mainų portalo „Vinted“ įkūrėjų ir vykdomasis direktorius.

Su spalio 14 d. vyksiančios konferencijos „Verslas 2016“ pranešėju kalbėjomės, ko reikia, kad lietuvių idėjos pritrauktų pasaulinių fondų patirtį ir pinigus, apie altruizmą, pasaulio tvarumą ir kitus jam svarbius dalykus.

Pradedame iš toliau. Nuo pradžių. Nuo verslo priešistorės.

Prie kompiuterio p. Mantas sėdo būdamas 11-os, tai buvo 1995-ieji, kai kompiuterį, tais laikais itin retą padarą, įsigijo pasiturintys tėvų draugai.

„Viešnagės pas juos buvo tokios dažnos, kad galiausiai tie žmonės suprato, jog turi mane įsisūnyti arba padovanoti man kompiuterį. Ir padovanojo“, – juokiasi p. Mantas. Po kelerių metų jo tėvai, supratę, kad „tai“ rimta, ryžosi investuoti į naują, tuo metu kainavusį tiek pat, kiek geras automobilis.

Panašiu metu pradėjo plisti internetas. Pašnekovas sako supratęs, kad tai bus „kažkas labai didelio ir įdomaus“. „Esu iš mažo miesto, Marijampolės, ir pirmasis mano ryšys su pasauliu radosi per internetą – per visokias pokalbių programas, savotiškus to meto socialinius tinklus, susipažinau su žmonėmis, gyvenančiais Vilniuje. Jie domėjosi technologijomis ir tarsi nurodė man kelio kryptį“, – prisimena jis.

Lūžio tašką p. Mantas sako pasiekęs, kai pradėjo mokytis programuoti, kurti internetinius tinklalapius. Keli jo sukurtieji laimėjo svarių apdovanojimų, apie vaikiną pradėjo rašyti žiniasklaida. Aišku, šypsosi pašnekovas, jau buvo pradėję šlubuoti mokslai ir visa kita, bet prioritetai yra prioritetai – grįžęs iš mokyklos jis visą laiką praleisdavo prie kompiuterio. O ir mokytojai labai nepyko, priešingai, džiaugėsi jo laimėjimais.

„Dar vienas lūžis įvyko, kai supratau, kad mano žinių ir paslaugų kažkam reikia“, – sako pašnekovas. Būdamas 15-os jis sulaukė pirmųjų užsakymų programuoti tinklalapius, užsidirbo pirmąsias pajamas.

Dar nebaigęs mokyklos per vasaros atostogas susirado darbą Vilniuje – tris mėnesius prižiūrėjo vienos kabelinės televizijos sistemas.

„Bet, – sako p. Mantas, – buvau ir dabar esu idealistas. Viskas man tuomet švietė rožinėmis spalvomis: mokyklos dar nebaigęs, nuo tėvų gyvenu per 200 km, turiu darbą, esu nepriklausomas finansiškai. Atrodė, kas gali būti geriau. Bet pasididžiavimo savimi jausmą kartino supratimas, kad dirbu su žmonėmis, kurie nėra laimingi. Ėmė graužti kirminas: kaip čia yra, kad žmonės turi darbą, bet eina į jį tarsi prievarta, nelaukia pirmadienio. Maniau, jog tai nesąmonė. Negi ir man taip atsitiks, kai baigsiu mokyklą ir universitetą? Įsijungsiu į gretas žmonių, kurie nekenčia savo darbo?“

Planas B visuomet yra

Kankinamas abejonių vaikinas pradėjo gilintis, kaip veikia kompanijos, ar tikrai žmonės turi dirbti taip, kaip dirba. Ėmė kirbėti mintis pačiam ką nors sukurti, pačiam sau ir kitiems vadovauti taip, kad žmonės būtų laimingi ir matytų savo darbe prasmę. Tada, sako, pamanė labai paprastai: „O kuo gi aš rizikuoju, jei pabandysiu?“

Drąsa kurti savo verslą radosi iš vidinio pasitikėjimo ir žinojimo, kad nepavykus visada gali grįžti – darbą susirasti jam nebuvo sunku. Sugebėjo kurti interneto tinklalapius, prižiūrėti sistemas ir t. t., taigi būdamas 18-os įkūrė tokias paslaugas teikiančią įmonę. Iš pradžių dirbo vienas – buvo visų galų meistras. Vėliau įdarbino dar kelis žmones, iš pradžių – pažįstamus ir draugus, nes kas gi patikės, kad 18-metis, negana to, atrodantis keleriais metais jaunesnis, nei išties yra, daro rimtą verslą.

„Dėl mano jauno atrodymo visko buvo, ir kuriozinių situacijų. Bet buvo ir žmonių, kurie manim patikėjo, juos sužavėjo mano drąsa. Taip susibūrė pirma komanda, pirma kompanija, kuriai puikiai sekėsi“, – kalba verslininkas.

Ir išties sekėsi: per 6 veiklos metus serverių nuomos bendrovė „Interdata“ išaugo į savo sektoriaus lyderius.

Kalbėdamas p. Mantas dažnai vartoja sąvoką „lūžio taškas“. Dar vieną tokį jis sako pasiekęs, kai suvokė, kad verslas nėra ypač rizikinga veikla. Jeigu rizikos esama, ji gal labiau psichologinė nei reali.

„Supratau, kad kiekvienas, bent šiek tiek svajojantis apie savą verslą, privalo pabandyti, nes tai yra neįkainojama patirtis. Juk, jei nepasiseks, visai kitomis akimis grįši, būsi vertingesnis darbuotojas, geriau suprasi savo kompaniją“, – kalba verslininkas.

Vienas lauke – ne karys

Po 8 metų veiklos „Interdatą“ jis pardavė „Teo LT“ ir pats metus dirbo šioje kompanijoje. Anot pašnekovo, tie metai didžiulėje įmonėje jam suteikė neįkainojamos patirties, jis pamatė, kaip veikia visai kitų mastų mechanizmas, kur dirba ne keliolika, o keli tūkstančiai darbuotojų, kaip priimami sprendimai ir t. t.

Bet taip pat suprato, kad tuo virusu – kažkuo, kuo jis labai tiki, – jau užsikrėtė ir vėl nori ką nors kurti. Tuomet kilo dilema: pradėti nuo visiškai švaraus lapo, ką nors vėl savo jėgomis sukurti nuo nulio ar prisijungti prie kokios nors idėjos ir komandos, kuria jis tikėtų. Kaip tik tuo metu, kai svarstė alternatyvas, p. Manto kelyje išdygo „Vinted“. „Baltam popieriaus lapui“ idėjų jis turėjo, bet suprato ir tai, kad vienas lauke – ne karys ir kad gera komanda yra geriausia, ką gali turėti. „Mano atrankos kriterijus buvo ne tiek tobula idėja, bet žmonės. Manau, kiekviena idėja, jeigu nėra visiškai absurdiška, vis tiek turi potencialą ir įgauna formą. Todėl tikslas buvo rasti tokius žmones, kuriais tikėčiau, su kuriais norėčiau kartu ką nors pasiekti“, – kalba p. Mantas.

Taip tarp dešimčių susitikimų su įvairiausiais žmonėmis, kuriančiais įvairiausius dalykus, atsirado Justas Janauskas (dabar – kompanijos direktorius) ir Milda Mitkutė (rinkodaros vadovė), drabužių mainų idėją matę kaip formą hobio, kuriame jie įžvelgia prasmę, kuris teikia malonumą, bet nesiejo jo su pasauliniu verslu.

„O man, – šypsosi p. Mantas, – toks nušvitimas buvo. Supratau, kad jų idėja fundamentali ir yra tai, ko reikia naujajam pasauliui.“

Tunelio gale – siena

Kitas p. Manto mėgstamas žodis yra „fundamentalus“. „Taigi, fundamentaliai žiūrint, – dėsto jis, paklaustas, kas jam yra naujasis pasaulis, – pamatysi du momentus: augančią žmonijos populiaciją ir sykiu augantį jos poreikį komfortui, resursams ir t. t. Kita vertus, matome, kokie trapūs ir riboti yra tie resursai.“

Jo įsitikinimu, norint šiuos dalykus subalansuoti, reikia iš esmės permąstyti, kaip mes elgiamės pasaulyje. Todėl jam patinka dalijimosi ekonomikos idėja – tai yra pirmas konkretus žingsnis augančių resursų poreikių ir nedidėjančio jų kiekio derinimo link.

„Nepasakyčiau, kad prisijungiau prie „Vinted“ vien vedamas šios idėjos, bet galvojant, koks verslas bus perspektyvus ateityje, man atrodė, kad perspektyvu yra tai, kas gali išlikti besikeičiančioje aplinkoje. Manau, kad, norėdami išlikti, labai daug verslų privalės keistis, nes jų modelis nebėra tvarus“, – kalba verslininkas. Drabužių mainų platformos idėja p. Mantui labai patiko: ji sprendžia konkrečią problemą ir sprendžia tuo būdu, kuriuo, kaip jis įsivaizdavo, turi būti sprendžiama daugelis problemų, norint, kad pasaulis turėtų tęstinumą.

Jis sutinka, – tikrai, mes plaukiojame informacijos paviršiuje, bet kai pradedi gilintis, kokio dydžio taršos kūrėjas yra drabužių pramonė, kiek, pvz., litrų vandens reikia vienai porai džinsų pasiūti, pamanai: kodėl žmonės apie tai nesusimąsto?

„Mūsų ta informacija nepasiekia, ji filtruota ir kažkur padėta, bet kai pradedi tuos galus jungti, supranti, kad taip negali tęstis. Nereikia būti mokslininku, kad suprastum, jog prieš mus – siena, į kurią visi tuoj atsimušime.“

„Bet, – beria pašnekovas, – nenoriu savęs idealizuoti. Ir netikiu pasauliu, kuris staiga atsiverčia, tampa savanoriškas, altruistinis ir t. t. Mano atsakymas yra balansas. Jeigu sugebėčiau padaryti didelį verslą, kuris galėtų kurti pelną akcininkams, suteiktų geras darbo vietas žmonėms, mokėtų mokesčius ir kartu siūlytų naują, ateičiai pritaikytą vartojimo būdą, būčiau laimingas. Man visi šie elementai susiderina. Nepasiekiau tokios stadijos, kai viską darai vien iš altruizmo, bet gal kada nors pasieksiu.“

Tam jį įkvepia daug technologinių verslų kūrėjų, kad ir Billas Gatesas, kurie labai daug nuveikę savo profesijos, verslo lygmeniu, pasineria į pasaulio problemų sprendimą, nes jiems tai įdomu. Ir daro tai ne dėl viešųjų ryšių, bet iš tikro altruizmo.

Lūžio taškas – Vokietija

Tai – jau kita tema, todėl grįžtame prie „Vinted“. VŽ „Savaitgalio“ pašnekovo indėlis į šią kompaniją buvo jo verslo patirtis ir kapitalas, neišvengiamai būtinas norint pasisamdyti daugiau žmonių. Vizija – iš „internete kabančios idėjos“ padaryti kokybišką produktą ir išeiti už Lietuvos ribų.

Kaip tarė, taip padarė – „išėjo“ į Vokietiją. Kai pamatė, kad drabužių mainų portalas puikiai veikia tokioje didelėje vakarietiškoje rinkoje, suprato, jog taip pat puikiai jis gali veikti visame pasaulyje.

„Kai supratome, kad pataikėme į aukso gyslą – į tai, ko žmonėms reikia, ir kad tai gali tapti verslu, vėl buvo lūžio taškas. Buvo labai įdomu dirbti. Buvo aišku, jog tokios aplinkybės gyvenime retai susiklosto, ir jeigu susiklosto, turi jas išnaudoti 100%“, – kalba p. Mantas.

Atsargiai, – investuotojas!

Taigi – jis patikėjo idėja ir investavo į ją, tada visi trys patikėjo einantys tinkamu keliu. Paklaustas, kaip lietuviais patikėjo solidus investuotojas, p. Mantas pasakoja, kad stambūs investuotojai patiki labai paprastai – nieko magiško čia nėra.

Jie stebi aplinką, turi tam įvairių įrankių. Jie žiūri, kur auga vartotojų skaičius, ir kokius produktus vartotojai pradeda naudoti. „Vinted“ atveju aplinkybės susiklostė taip, kad kompanija sėkmingai įžengė į didelę rinką: kasdien prie portalo prisijungdavo tūkstančiai naujų vartotojų, ir investuotojai suprato, kad tai kai kas visiškai naujo ir kad žmonėms to reikia.

Verslininkas šypsosi: didesnis darbas tąsyk jiems buvo ne surasti investuotoją, bet iš viso triukšmo pasirinkti tinkamiausią, – susidomėjusių buvo daug.

„Investuotojas, – aiškina p. Mantas, – yra tavo verslo partneris. Sėdi su juo į valtį ir kartu plauksi per neramią jūrą. Iš tiesų bus situacijų, kai kils panika, ir tau visai nesinori, kad investuotojas būtų tas, kuris ją keltų. Nori, kad jis pasakytų, jog yra patyręs, žino, ką daro, ir dabar bus šitaip.“

Anot jo, yra investuotojų, kurių horizontas – trumparegiškas. Jie pamato, kad kas nors auga, nusprendžia greitai įmesti pinigų ir po kelerių metų vėl greitai juos išsitraukti. Į tokį blaškymąsi „Vinted“ veltis nenorėjo. Norėjo ilgalaikių stabilių partnerių, taigi suderėjo su vienu didžiausių pasaulyje rizikos kapitalo fondų „Accel Partners“, investavusiu į tokias kompanijas kaip „Facebook“, „Dropbox“, „Spotify“ ir kt.

„Džiaugiamės jais iki šiandien, jie mums beprotiškai daug padėjo. Ne, jų pasiūlymas nebuvo geriausias, ant popieriaus buvo tikrai geresnių. Bet kai pradedi mąstyti fundamentaliai, galvoti ne apie šiandien, o apie tai, kas bus ryt, poryt ir po 5 metų, pasirenki geriausią pasiūlymą ilgalaike prasme“, – kalba p. Mantas.

Sukėlė atlyginimus

2012 m. „Accel Partners“ investavo į „Vinted“ 5 mln. Eur. Pasak p. Manto, visai jų komandai tai buvo didžiausias kada nors matytas pinigų kiekis sąskaitoje, atrodė, kad tokia suma niekada neišseks.

Tuomet pradėjo dėliotis, ką gali nuveikti, planuoti plėtrą į naujas rinkas, pagaliau atsirišo rankos samdyti darbuotojus. „Manau, buvome pirmieji, kurie labai paveikė darbo rinką ir smarkiai sukėlė IT specialistų atlyginimus“, – šypteli p. Mantas. Iš tiesų, paaiškina jis, įmonei skubiai reikėjo labai gerų žmonių, jiems buvo siūlomi geriausi atlyginimai. Skubiai, nes gavęs pinigų supranti, kad laikas eina daug greičiau, negu jie senka.

„Vinted“ atidarė biurus Paryžiuje, Miunchene, Varšuvoje, samdė ten žmones, susipažino su kultūriniais niuansais, rinkų specifika. „Buvo beprotiškas laikotarpis, kuris mane žavi, nes tai ypatinga dinamika versle. Su tais 5 mln. Eur turėjome investuotojams įrodyti, kad turime potencialą tapti globalia kompanija. Tai buvo pagreitintas universitetas – kiekvieną dieną reikėjo išmokti ko nors, ko vakar nė neįsivaizdavai, kad tau reikės“, – pasakoja p. Mantas. Anot jo, labai daug padėjo investuotojai, tai buvo partnerystė tikra žodžio prasme.

„Kita vertus, bendraudami su investuotojais mes visada buvome maksimaliai sąžiningi, skaidrūs ir pateikdavome situaciją tokią, kokia ji iš tiesų yra, o ne tokią, kokią mes norėtumėm matyti. Iš susitikimų su investuotojais, iš patirties esu įsitikinęs: kompanijos sąžiningumas, skaidrumas ir žaidimas atviromis kortomis versle suteikia labai daug privalumų“, – dėsto verslininkas.

Ne skirtumai, o panašumai

Po pusantrų metų darbo su Londono investuotojais „Vinted“ ambicijos tapo dar didesnės – užsimojo eiti į Ameriką, geriausią, didžiausią pasaulio rinką. Tam reikėjo didžiulio kapitalo, dar vieno investuotojo, pageidautina iš Amerikos, kuris galėjo padėti tiek lėšomis, tiek dėl rinkos supratimo.

2014 m. vienas iš didžiausių pasaulyje fondų „Insight Venture Partners“, jau investavęs į daugiau nei 190 bendrovių, „Vinted“ projektui skyrė 20 mln. Eur, ir ši tapo daugiausia užsienio investicijų sulaukusia technologijų kompanija Baltijos šalyse, pasaulyje – daugiausia pasiekusia savo sektoriuje, nors konkurentų turėjo rimtų – ir iš Silicio slėnio. „Tai buvo dar vienas stiprus lūžio taškas, kompanija ėmė plėstis į kitas rinkas“, – sako p. Mantas. Dabar dirba aštuoniose: Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV.

Verslo vadovėliai moko, kad skirtingos rinkos turi savo specifiką. Pašnekovas sutinka – be abejo, tačiau jo patarimas galvojančiam apie tarptautinio dydžio verslą priešingas skirtybių teorijai.

„Galima lengvai nuskęsti, galvojant apie rinkų skirtumus. Jei dirbdamas aštuoniose rinkose prie kiekvienos imsi taikytis, verslas taps aštuonis kartus sudėtingesnis ir – toks ironiškas rezultatas – aštuonis kartus suprastės“, – dėsto jis. Pirmiausia, paaiškina, prarandi daug laiko, galvodamas apie skirtumus, tada pradeda kristi produkto kokybė, nes daug dėmesio išskaidai į daug skirtingų smulkių dalykų.

„Mes gana anksti supratome, kad vienintelis kelias išlikti – fokusuotis į panašumus, ne į skirtumus. Be abejo, jų yra, bet jeigu vienijantis faktorius bus stipresnis už išskiriantį, jo dominavimas produktą padarys pakankamai gerą. Juk „Volkswagen“ specialiai Lietuvos rinkai negamina automobilio, kurio pakaba negestų taip greitai važiuojant duobėtais keliais. Jie supranta, kad yra rinkų su specifiniais poreikiais, bet fokusuojasi į tai, kaip pagaminti tuos poreikius maksimaliai vienijantį automobilį, kuris tiktų didžiumai“, – aiškina pašnekovas.

Lokaliam verslui – ne?

Tiesiu keliu į nišinę auditoriją p. Mantas vadina ir lokalų verslą, kuris, jo galva, vis labiau nyksta. Jis įsitikinęs: vienintelis būdas Lietuvos verslui išlikti moderniam – plėstis į tarptautinius vandenis, nebent tai būtų labai lokalus, specifinis, tradicinis, logistikai nepasiduodantis ir pan. verslas.

„Technologijų kūrėjai, kalbant ne tik apie internetą, o apie bet ką – lazerius, biotechnologijas, mediciną, viską, – turi mąstyti globaliai, investuoti į inovacijas, kurti produktą, galintį pasiekti šimtus milijonų vartotojų ir konkuruoti visame pasaulyje. Arba veikti lokaliai. Tuomet geriausiu atveju tave kas nors globalaus nupirks arba nukonkuruos su daug geresniu produktu“, – beria p. Mantas.

Atsakymų į klausimą, kodėl globalūs produktai nukonkuruoja lokalius, jis turi ne vieną.

Pirmiausia – mūsų rinka per maža inovacijoms. Tarkime, vardija jis, Lietuvoje elektroninės komercijos sritis neišsivysčiusi, mobilios programos neišplėtotos, nes neapsimoka investuoti į inovacijas.

„Tai liūdnas ir banalus faktas“, – šypteli p. Mantas. Kitas dalykas, priduria, tie lokalūs produktai, vartotojo akimis žiūrint, yra labai skurdūs.

„Globalus produktas bus daug labiau išvystytas, apgalvota kiekviena smulkmena, jis nuolat keisis. Jo kūrėjai nuolat investuoja į inovacijas, ir visai nesistebiu, kad feisbukas nukonkuruoja lokalius socialinius tinklus, – juk produkto kokybė yra radikaliai kitokia, nes visai kitos galimybės“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, tai visa keičiantis momentas. Jį pagavusi „Vinted“ komanda suprato, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik tapti globalia kompanija, pritraukti investuotojų, investuoti į inovacijas.

Ir vėl tie estai

Pasak p. Manto, vienas iš didelių iššūkių Lietuvoje yra tas, kad mes ligšiol neturime kartos, kuri būtų sėkmingai užauginusi technologinius globalius verslus ir toliau prisidėtų prie jų auginimo. Kaip dažniausiai būna, čia viena karta mus aplenkė Estija, o tai yra labai daug.

„Estijoje buvo sukurtas „Skype“, labai sėkmingas projektas, bet svarbiausia, kas iš jo išsirutuliojo – šimtai žmonių, kurie dirbo toje kompanijoje, išmoko, kaip daromi tokie verslai. Kai kompanija buvo parduota ir žmonės išėjo iš jos kurti savus ar kitus verslus, jie turėjo neįkainojamą patirtį. Kai kūrėme „Vinted“, aiškiai supratome, kad esame ta pirmoji karta ir kad nuo mūsų dabar atsispirs kiti. Yra darbuotojų, kurie išėjo iš „Vinted“ kurti savo verslų, tuo džiaugiuosi – tai jau antroji, na, gal viena su puse kartos, nes „Vinted“ dar nepasiekė „Skype“ lygmens“, – kalba p. Mantas. Jis svarsto, kad su antrąja ar trečiąja karta mes galbūt jau galėsime pradėti galvoti apie didelę pasaulinę sėkmę.

„Dabar esame uždarame rate, kur trūksta patirties, o patirtis ateina tik per patirtį, – jos nusipirkti negali“, – šypteli pašnekovas.

Šioje vietoje būtina pristatyti jo viziją – sukurti Lietuvoje judėjimą, kad vaikai nuo 5–7 metų būtų mokomi technologijų plačiąja prasme.

„Bijau, kad užauginsime technologijų vartotojų, bet ne kūrėjų kartą. Gyvenau tarpsnyje, kai mačiau, kaip randasi technologijos, kaip paprasti žmonės tampa jų kūrėjais, ir mane tai įkvėpė. Galvojau, jog galiu būti toks kūrėjas, ir tapau juo. O dabar turime kartą, kuri paima išmanųjį telefoną ir nesvarsto, iš kur jis atsirado, kas jį sukūrė ir pan. Priima jį kaip duotybę, bet ne kaip objektą, kuris inspiruotų žmones kurti. Taigi, man norisi pasiekti lūžį švietimo srityje, auginti technologijų kūrėjų kartą“, – kalba p. Mantas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vėžį sukeliančių ląstelių aptikta kas penkiasdešimto brito gerklėje 2

Didžiosios Britanijos Šefildo universiteto mokslininkai nustatė, kad daugiau kaip vieno iš 50 žmonių gerklėse...

Laisvalaikis
2018.08.21
Rolandas Valiūnas atidaro meno centrą 10

Antrąjį metų pusmetį Vilnius, sykiu ir visa Lietuva, praturtės dviem reikšmingomis meno institucijomis,...

Laisvalaikis
2018.08.21
Po skandalo pasirodęs Kevino Spacey filmas per dieną teuždirbo 126 USD 13

Kevinas Spacey gali skaudžiai finansiškai pajusti, kiek kainuoja suteršta reputacija. Naujasis aktoriaus...

Vadyba
2018.08.20
Iliustruotoji istorija: rūgšti LDK diplomatų duona 4

Daugeliui valstybės diplomatų ir konsulų darbas užsienio pasiuntinybėse siejasi su nuolatinėmis kelionėmis,...

Laisvalaikis
2018.08.19
Pasaulyje mažėja teroristinių išpuolių 17

Pernai vien Europoje teroro išpuoliai krėtė Mančesterį, Barseloną, Paryžių ir Londoną, tačiau mokslininkai...

Laisvalaikis
2018.08.19
Į spintas įsisuko mados bjaurybės

Bjauriosios mados apraiškos ant podiumų – nieko nauja. Tačiau pernai ši netradicinius grožio ir estetikos...

Laisvalaikis
2018.08.18
SEB bankininko Romo Čereškos gyvenimo kelionė, virtusi kova už gyvenimą 23

Kartais gyvenime prireikia didelių sukrėtimų, kad išsigrynintų tikrosios vertybės. Taip nutiko SEB banko...

Laisvalaikis
2018.08.17
Apklausa: įtakingiausias popkultūros atstovas – Jazzu 4

Įtakingiausiu popkultūros atstovu šalies gyventojai laiko dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu, rodo naujienų...

Laisvalaikis
2018.08.17
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium 1

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi 2

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau