Ledo vonios efektas: naudos yra, bet įrodymų trūksta

Žiemos maudynės Saksonijoje. Matthias Bein (dpa / „Scanpix“) nuotr.

„Šaltasis šokas“ bent jau iš pirmo žvilgsnio neskamba viliojančiai. Įšokus į ledinį vandenį ir įkvėpus oro, padažnėja širdies plakimas, susiaurėja kraujagyslės, padaugėja streso hormonų ir žmogus pradeda drebėti. Nepaisant to, „ruonių“ maudynės populiarios daugybėje šalių, Lietuvoje – taip pat. Kita vertus, populiarėja ir net madingomis tampa reguliarios „ledo vonios“, kurias į savo dienotvarkes yra įtraukęs ne vienas milijonierius. Nepaisant, kad tyrėjai dėl jų naudos vieningos nuomonės neturi.

Vienas bene aktyviausių „šalčio šoko“ propaguotojų pasaulyje yra olandas Wimas Hofas, ekstremalus sportininkas ir sveikatos guru. „Ledo žmogumi“ vadinamas 65-erių W. Hofas beveik dvi valandas yra išstovėjęs ledo pripildytoje dėžėje ir nuplaukęs po ledu 66 metrus – tai yra pasaulio rekordas.

Jo populiarusis Wimo Hofo metodas (whm) derina meditaciją ir kvėpavimo pratimus su šalto vandens voniomis (arba šaltu dušu). Savo interneto svetainėje jis teigia, kad laikantis whm deginami riebalai, mažėja uždegimas, stiprinama imuninė sistema, subalansuojami hormonai, gerėja miegas ir pakyla nuotaika. Stingdinančiai šalto vandens procedūromis „mankštindamas“ širdį, kraujagysles ir raumenis, jis gydo širdies ir kraujagyslių ligas.