Lietuvių žiemos turizmas: kalėdinių mugių turai bei skrydžiai į šiltus kraštus
„Naujesnė tendencija – lietuviai keliauja po kalėdines muges“, – BNS sakė Žydrė Gavelienė, Turizmo rūmų prezidentė.
Pasak jos, anksčiau kalėdiškai pasipuošusius miestus aplankyti norintys tautiečiai skrisdavo tik į vieną miestą, o jau antrus metus tai galima padaryti keliaujant ir kalėdinių mugių upių kruizu.
Kaip nurodo tokios kelionės organizatorė agentūra „Estravel Vilnius“, kuriai vadovauja Ž. Gavelienė, kruizu Dunojaus upe keliautojai per aštuonias dienas aplanko Austrijos, Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos miestus.
Anot Simono Bartkaus, bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU) vadovo, skirtingai nei anksčiau, šių metų šventėms aviakompanijos dažnina skrydžius į Malagą, Dubajų ir Tenerifę.
„Jeigu anksčiau matydavome, kad tos kryptys, kurioms pridedami (skrydžių – BNS) dažniai, yra Londonas, Dublinas, Norvegijos oro uostai, tai per šias Kalėdas aviakompanijos daugiau skrydžių prideda į tokius miestus, kaip Malaga, Dubajus, Tenerifė“, – „Verslo žinių“ tinklalaidei sakė S. Bartkus.
Anot vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupės, susidomėjimas kelionėmis šventiniu laiku išauga iki kelių kartų, o dažniausios kryptys – šiltesnio klimato valstybės.
„Lietuviai šventiniu laikotarpiu dažniausiai renkasi šiltesnio klimato poilsines kryptis (...), taip pat ir pažintines keliones, norėdami poilsį suderinti su miesto pažinimu, ekskursijomis ir tam tikra iš anksto paruošta programa“, – komentare BNS teigė „Novaturo“ atstovai.
„Novatuo“ teigimu, tautiečiai per žiemos šventes daugiausia keliauja į Egiptą, Kanarų salas, Jungtinius Arabų Emyratus, o iš tolimesnių krypčių – į Vietnamą, Tailandą ir Tanzaniją.
Tuo metu didieji Europos miestai – Paryžius, Roma, Berlynas ir Viena – populiarios kryptys visus metus, tačiau dėl kalėdinių mugių gruodį šie miestai pasirenkami dažniau.
Pasak grupės, užsienyje Naujuosius metus sutinkantys lietuviai kryptis renkasi pagal atstumą – neretai keliauja į Lenkijos miestus Gdanską, Krokuvą ar Varšuvą.
Ž. Gavelienė sako, kad šiemet tautiečiams išvykti toliau ir ilgesniam laikui nei įprastai leidžia tai, kad šventinės nedarbo dienos yra savaitės viduryje.
„Šiemet šventinis kalendorius toks, kad paėmus kelias laisvas darbo dienas galima turėti ilgas atostogas. Kai supuola daugiau laisvų dienų, tai lietuviai keliauja ne tik į šiltus kraštus, bet ir toliau (...). O tamsiuoju periodu, visiška klasika, lietuviams reikia saulės, jie tikrai keliauja į šiltus kraštus“, – BNS sakė ji.
Anot Ž. Gavelienės, po kovido pandemijos visame pasaulyje turistų srautai beveik atsigavo, tačiau atvykstamasis turizmas į Lietuvą siekia tik 70% ikipandeminio lygio.
