LTOU vadovas S. Bartkus: anksčiau per Kalėdas dažnindavo skrydžius iš Londono, dabar – į Dubajų

Vietos susisiekimo tinklo augimui dar tikrai yra – pavyzdžiui, besitraukiančias „emigracines“ kryptis jau dabar keičia atostoginės. Tuo metu verslas apskritai dažniau prašo ne naujų, o dažnesnių krypčių – šis rodiklis išlieka vienu svarbiausių Lietuvos oro uostų prioritetų. 

„Aš tikiu, kad galbūt labiau turėtume fokusuotis ir į kitų rodiklių paiešką. Ne vien tik krypčių skaičius svarbus. Turėtume pradėti galvoti ir skaičiuoti, pavyzdžiui, kiek turime krypčių, kuriomis galima skristi kiekvieną dieną. Tai, žinoma, bus gerokai mažesnis skaičius negu 100, ateinančiais metais bus tarp 20 ir 30. Bet tam tikri kokybiniai rodikliai yra tai, į ką galėtume fokusuotis ir gerinti susisiekimą ne vien tik krypčių skaičiumi“, – kalbėjo LTOU vadovas, pridurdamas, kad visos pagrindinės avialinijos kitąmet esminius maršrutus iš Vilniaus dažnins.

Naujasis susisiekimo ministras Eugenijus Seibutis labiau susikoncentravęs į kelių transporto klausimus, o sritims, kurioms sekasi įgyvendinti tikslus, žada netrukdyti ir toliau gerai dirbti. Lietuvos oro uostai, panašu, gali pagrįstai tikėtis patekti į tą kategoriją.

„Jeigu metų pradžioje mes atsargiai žiūrėjome, ar pavyks mums 2024 m. viršyti 2019 metus, tai dabar akivaizdžiai matome, kad tikrai taip – šiais metais jau pagerinsime 2019 metų rezultatą. Lietuvos oro uostuose turėsime virš 6,5 milijono keleivių, kas reiškia, kad jau mums laikas visiškai pamiršti tuos 2019 metus, nes 2024-ieji visiškai ištrynė krizės poveikį. 2025 metais, jeigu ekonomika bus palanki, aš matau galimybę ir potencialą Lietuvos oro uostuose pasiekti ir 7 milijonus keleivių, kas būtų nematytas skaičius“, – nurodė S. Bartkus, pridurdamas, kad valdžios pozicija signalizuoja darbų tęstinumą.

LTOU vadovas taip pat patvirtino, kad vienu artimiausių naujų skrydžių gali tapti maršrutas iš Vilniaus į Madridą, kuriems vis dar ieškoma vežėjo. Yra vilčių, kad vėliau žemėlapis galėtų pasipildyti skrydžiais į Ženevą ar Budapeštą,  o iš Palangos oro uosto – į pagrindinius Vokietijos oro uostus. Nekantriai laukiama, kada bus galima skraidyti į Ukrainą – S. Bartkus paaiškino, kaip iš to nemažos naudos galėtų gauti Vilnius ir Kaunas.