Jubiliejinė „Scanorama“: aprėpti neaprėpiama

Vicky Krieps. „Korsažas“ („Corsage“). Europos šalių kino forumo „Scanorama“ nuotr.

„Scanoramai“ – dvidešimt. Tuo daug kas paaiškinama turtingoje, šakotoje, besistengiančioje aprėpti neaprėpiama programoje. Ištikimybė Šiaurės šalių krypčiai, šiuolaikinio kino aspektų įvairovė, originalios retrospektyvos – net dvylikoje programų, dar – industrijos renginiai profesionalams, tarp kurių yra Lietuvą pagaliau pasiekusios tvarumo kino gamyboje temos.

Ypač svarbi karo tikrovės pasiūlyta festivalio kryptis yra pažintys su Ukrainos kinu; tarp filmų – šiųmečiame Kanų festivalyje pradėjęs tarptautines keliones Maksimo Nakonečno debiutinis filmas „Drugelio žvilgsniu“, kuris originalia forma pasakoja apie jauną moterį, sugrįžusią iš Donbaso separatistų nelaisvės ir persekiojamą patirties. Režisierius prabyla apie šiandien laiko perspektyvoje nesuvokiamus dar nesibaigusio karo padarinius.

Kaip nepaklysti programoje, pajusti pagrindinius akcentus, rasti geriausius ar bent jau svarbiausius dabarties kino peizažo filmus? Universalių atsakymų turbūt nėra, kiekviena ir kiekvienas ieškome savo „patogaus“ filmo arba rizikuojame, įžengdami į naujas kultūros pažinimo teritorijas. Šioje apžvalgoje, kaip kasmet, dalinuosi kelių matytų filmų įspūdžiais – gal jie padės pasirinkti, rizikuoti, ignoruoti...