Pokyčiai kelių mokesčių sistemoje: kaip „e. tolling“ veiks Lietuvoje

Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, sako, kad „e. tolling“ apmokestinimo modelis užtikrins geresnę kelių infrastruktūrą ir mažesnę taršą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Sąjunga (ES) yra priėmusi direktyvą, kuria įpareigoja šalis nares iki 2030 metų pavasario pereiti prie atstuminio sunkiasvorio transporto apmokestinimo sistemos. Planuojama, kad Lietuvoje ši sistema startuos 2026-aisiais. Šarūnas Frolenko, „Lietuvos keliai“ asociacijos vadovas, pasakoja, ką dar reikia nudirbti šiemet, kad naujas apmokestinimo modelis veiktų sklandžiai ir sąžiningai.

„Nors atstuminio apmokestinimo sistemas šiuo metu jau naudoja dauguma ES valstybių, t. y., Austrija, Bulgarija, Čekija, Lenkija, Olandija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija , Lietuvoje ir dalyje žemyno valstybių dar naudojamos vinjetės. Vis dėlto, ES sprendimu, pokytis įvyks per artimiausius penkerius metus“, – sako Š. Frolenko.

Pasak vadovo, „e. tolling“ sistemos diegimas mūsų šalyje išskirtinai aktualus verslui, kurio pagrindinė rinka – Lietuva.

„Vežimus iš Lietuvos į Europą vykdančios bendrovės jau seniai yra pripratusios prie tarifų Vokietijoje, kur šie mokesčiai sudaro iki 45 ct/km, ar Austrijoje, kur mokestis gali siekti ir iki 59ct/km, bei kitose Europos šalyse. Šių bendrovių Lietuvoje nuvažiuojamas kilometražas nėra didelis ir nauji Lietuvos tarifai neturės daug įtakos jų kainoms ar konkurencingumui. Naujojo mokesčio padidėjimą pirmiausia pajus ne tarptautiniais pervežimais užsiimančios, o vietinės transporto ir logistikos bendrovės, kurios dabar yra įpratusios už kelių infrastruktūrą mokėti metams įsigyjant vinjetę“, – dėmesį atkreipia pašnekovas.

Anot Š. Frolenko, verslas prie pokyčio prisitaikys, o svarbiausia – nepamiršti sąžiningumo elemento.

„Šiuo metu Lietuva iš visų vinječių – ir šalyje važinėjančio, ir tranzitinio transporto – surenka apie 70 mln. Eur. Tokios lėšos niekaip nepadengia kelių tinklo, kuriuo naudojasi sunkiasvoris transportas, priežiūros ir palaikymo sąnaudų, ką jau kalbėti apie šio tinklo plėtrą. Kitaip sakant, už sunkiasvorio transporto naudojamus kelius ir jų padaromą žalą sumokama iš kitų sąskaitų“, – akcentuoja vadovas.

Du mokesčio dėmenys

Š. Frolenko pasakoja, kad Lietuva jau prieš penkerius metus priėmė sprendimą turėti atstuminę sunkiasvorių transporto priemonių apmokestinimo sistemą. Deja, startas buvo atidėtas keletą kartų, o šiuo metu jo pradžia numatyta 2026 metų sausio 1 dieną.

„Tikimės, kad šįkart atidėjimų nebus, tačiau tai priklauso jau ne nuo politinių sprendimų, o nuo technologinių įgyvendinimo aplinkybių. Kaip žinia, dabar šiai sistemai startuoti trukdo teisiniai procesai“, – primena Š. Frolenko.

Anot pašnekovo, laukiantis pokytis pirmiausia reiškia, jog bus įgyvendintas „teršėjas mokės“ principas, kuris yra svarbus tiek aplinkosaugos, tiek kelių infrastruktūros naudojimo požiūriu.

„Dabar, kai naudojamos vinjetės, susimokama už laiką – leidimas važiuoti keliu nusiperkamas parai, savaitei, mėnesiui ar metams. Tačiau skirtingos transporto priemonės per tą laiką gali nuvažiuoti skirtingą atstumą. Tai reiškia, kad jų įtaka aplinkai ar kelių infrastruktūrai nėra vienoda. Atstuminė sistema yra kur kas sąžiningesnis ir teisingesnis apmokestinimo būdas. Sunkiasvorės transporto priemonės, kurios yra labiausiai atsakingos už sukeliamą taršą ir kelių infrastruktūros apkrovą, per „e. tolling“ sistemą padengs ne dalį, bet visas kelių priežiūros išlaidas“, – teigia Š. Frolenko.

ES direktyva numato, kad sunkiasvorio transporto mokestis per „e. tolling“ sistemą bus sudarytas iš dviejų dalių: mokesčio už pačią infrastruktūrą ir mokesčio už tris taršos rūšis.

„Pirmiausia sunkiasvoris transportas padengs tų kelių, kurie jam yra mokami, priežiūros, palaikymo ir plėtros išlaidas, t. y., tarifas bus apskaičiuojamas taip, kad dengtų su šiomis išlaidomis susijusias sąnaudas. Antrąją mokesčio dalį sudarys vadinamieji išorės kaštai, kurie yra susiję aplinkosauga“, – išskiria Š. Frolenko.

Pagal priimtą direktyvą, įvardijamos trys išorės kaštų rūšys: CO2, oro tarša ir akustinė tarša. Mokestį už šias taršos rūšis valstybės gali įsivesti palaipsniui.

„Jau yra šalių, tokių kaip Vokietija, Vengrija, Čekija ir Austrija, kurios taiko mokestį už visas tris taršos rūšis. Svarbu, kad likusios šalys mokestį už jas įsivestų iki 2030 m. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos kelių būklę, būtume už tai, kad Lietuva visus tris aplinkosauginius tarifus taikytų nuo pat mokesčio įvedimo pradžios. Seniai kalbama, kaip Lietuvos miestams būtų gerai turėti daugiau aplinkkelių – jais galėtų naudotis sunkiasvoris transportas, kuris taip išvengtų įvažiavimo į miestus, juose sumažėtų oro ir triukšmo tarša. Tačiau lėšų tam nėra – aplinkkelių infrastruktūros plėtrą mokesčių pavidalu gali finansuoti tik sunkiasvoris transportas“, – pabrėžia vadovas.

Dydžius reikia peržiūrėti

Seimas dar 2020 m. patvirtino ir maksimalius „e. tolling“ apmokestinimo dydžius: tarifai sudaro nuo 3,5 iki 16 ct/km, jie svyruoja, atsižvelgiant į sunkiasvorių transporto priemonių dydį (svorį) ir taršumo klasę. Š. Frolenko sako, kad, tuo metu, kai Lietuva priiminėjo sprendimus dėl „e, tolling“ sistemos, dabar galiojančios ES direktyvos, kuri sureguliavo „e. tolling“ modelius, ir įvedė aiškų, sąnaudomis grįstų tarifų principą, dar nebuvo. Todėl, asociacijos nuomone, numatytuosius tarifus būtina peržiūrėti ir suderinti su direktyva.

„Faktinius tarifus, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, privalo patvirtinti Vyriausybė. Tam, kad Lietuvoje diegiama sistema atliktų direktyvos nuostatas, pirmiausia turime koreguoti savo reguliavimą. Tarifai turi būti nustatomi atsižvelgiant ne į politinę valią, o į faktines išlaidas: kelių tinklo priežiūrą visais sezonais, einamąjį remontą, ir, žinoma, kelių tinklo plėtrą, kai ji yra vykdoma. Tam reikia sukurti mechanizmą, kuris leistų atsižvelgti į visus šiuos faktorius“, – teigia asociacijos vadovas.

Jis sako, kad pats „e. tolling“ modelis – nėra naujas, panašiai sąnaudų principu apskaičiuojami elektros perdavimo tarifai, valstybinių informacinių sistemų ar regioninių atliekų tvarkymo centrų įkainiai.

„Šie modeliai puikiai veikia, panašus turės atsirasti ir kelių infrastruktūroje“, – tikina pašnekovas.

Apmokamų kelių daugės

Šiuo metu sunkiasvoriam transportui tenka mokėti už 1700 km Lietuvos kelių. Š. Frolenko nuomone, atsiradus „e. tolling“ sistemai, mokamų kelių tinklą reikės išplėsti. Kitaip atsiras didelė rizika, kad sunkiasvoris transportas vengs mokėti „e. tolling“ mokesčius ir važiuos kitais, neapmokestintais keliais. Tokie keliai paprastai yra dar mažiau pritaikyti sunkiasvoriam transportui, todėl jo padaroma žala būtų dar didesnė.

„Pavyzdžiui, šiuo metu sunkiasvorė transporto priemonė, vežanti prekes iš Vilniaus į Ignaliną, gali važiuoti pro Molėtus – tokiu atveju, privaloma turėti vinjetę. Vis dėlto, jeigu vairuotojas renkasi važiuoti pro Pabradę, pagal dabartinę sistemą, jam mokėti nereikia. Vadinasi, būsimoje „e. tolling“ sistemoje tokie keliai kaip Vilnius – Pabradė – Ignalina privalo būti įtraukti į apmokestintų kelių sąrašą“, – mano jis.

Kiek bus plečiamas apmokestinamų kelių tinklas, anot pašnekovo, dabar pasakyti sunku.

„Gali būti, jog dabartinių 1700 km kelių tinklą reikės plėsti iki 3.000 ar 4.000 km. Žinoma, plėtra gali vykti palaipsniui. Vis dėlto svarbiausia – sukurti tokį optimalų apmokestintų kelių tinklą, kuris neskatintų sunkiasvorio transporto rinktis alternatyvių kelių, ir vengti mokesčių važiuojant sąlyginai ilgesnius atstumus“, – pabrėžia Š. Frolenko.

Išsamesnės diskusijos tema „E-tolling“ – kaip suderinsime vartotojų ir kelių interesus“ kviečiame klausytis renginyje „Kelių forumas ‘25“, kuris vyks sausio 29 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“.