Inovacijos ir skaitmeninė pažanga Panevėžio regione: variklis – ir ES lėšos
2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu Panevėžio apskrityje daugiausia buvo įgyvendinama verslo, energetikos projektų, taip pat keletas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektų, vienas turizmo projektas.
„Panevėžio apskritis dalijasi 2 ir 3 vietą su Telšiais pagal investavimo tempą, tai yra, kiek iš projektų sutartyse numatytų ES lėšų spėjama investuoti. Tai – reikšmingas rodiklis, kadangi viena – sugebėti pateikti, apginti projektą, o kita – jį įgyvendinti. Paprastais žodžiais, Panevėžys tikrai sugeba tesėti duotus investavimo pažadus“, – pažymi LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Burinskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad net ir laimėjus ES lėšomis remiamų projektų konkursus, įmonėms ne visada lengva juos įgyvendinti, ypač dabartiniu sudėtingu laikotarpiu, kuomet brangsta žaliavos ir bendrovėms tenka koreguoti ankstesnius planus. Vis dėlto Panevėžio apskrityje dedamos didelės pastangos numatytu laiku įgyvendinti projektus.
Panevėžys atrodo patraukli investicijų vieta ir vertinant skaitmeninimo priemones. Panevėžio apskrityje pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ sudarytos 27 sutartys, jų vertė siekia virš 27 mln. Eur, iš jų ES finansavimas sudaro beveik 10 mln. Eur.
„Panevėžio apskrityje stiprus pramonės sektorius, o ketvirtosios pramonės revoliucijos („Pramonė 4.0“), kuri tikriausiai tęsis ne vieną dešimtmetį, kontekste itin svarbu gamyboje diegti sumanius sprendimus. Reikėtų pastebėti, kad pandemijos sukelta krizė paskatino šiuos procesus, technologijų vystymąsi, dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus. Vykstant tokioms permainoms, veiklos efektyvumas sparčiai augs – tikėtina, kad tą matysime ir Panevėžyje“, – komentuoja A. Burinskas.
Žvelgiant į ateitį, LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas ragina Panevėžio apskrityje daugiau dėmesio sutelkti į mokslinių tyrimų, inovacijų projektus. Aktualus išliks ir smulkių bei vidutinio dydžio įmonių konkurencingumo skatinimas, atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtra.
„Žinoma, susiduriame su tuo, kad didžiausi mokslo pajėgumai sutelkti Vilniuje ir Kaune, tačiau apie tai galvojama, siekiama stiprinti regionų specializaciją. Planuojant ateities investicijas, visuomet kyla tam tikrų iššūkių, tačiau susitelkus į aiškius tikslus, jie įveikiami“, – pabrėžia A. Burinskas.
Ekoinovacijos sustiprino konkurencingumą
Panevėžio apskrities bendrovės, įgyvendinančios ar jau baigusios vykdyti ES lėšomis remiamus projektus, teigia, kad regione investicijoms sąlygos – patrauklios, o kai kurie veiksniai, pavyzdžiui, susiję su darbo rinka, yra netgi palankesni nei kituose regionuose.
Lanksčių pakuočių su fleksografine spauda gamintoja „IOCO Packaging“ 2019 m. baigė įgyvendinti beveik 3 mln. Eur vertės (iš jų 892,5 mln. Eur – ES lėšos) technologinių ekoinovacijų projektą.
„Imantis šio projekto „IOCO Packaging“ pagrindiniai tikslai buvo sumažinti neigiamą gamybos poveikį aplinkai bei gaminti saugesnes, ekologiškesnes pakuotes. Sekdami išsikeltais tikslais ir pasinaudoję priemonės „Eco-inovacijos LT+“ galimybėmis, įsigijome du inovatyvius pakuočių gamybai reikalingus spausdinimo ir laminavimo įrenginius“, – apie projektą pasakoja Denas Ušinskas, UAB „IOCO Packaging“ vykdantysis direktorius.
Pasak jo, įsigijus naujus įrenginius pavyko išplėsti klientų ratą Vokietijos ir Skandinavijos šalyse, buvo reikšmingai pagerinta spaudos bei laminavimo kokybė ir sumažinti gamybos kaštai.
„Efektyvesni gamybos procesai, mažesnės prastovos ir kiti veiksniai leidžia įmonei dar lanksčiau, kokybiškiau ir efektyviau vykdyti klientų užsakymus, sėkmingai konkuruoti rinkoje, plėsti veiklą ir būti draugiškesniems aplinkai. Malonu pažymėti, kad projekto rezultatas – ne tik išaugę pardavimai ir didesnis klientų bei verslo partnerių pasitikėjimas, bet ir vykdomas labiau aplinką tausojantis verslas“, – pažymi D. Ušinskas.
Kalbėdamas apie priemonės „Eco-inovacijos LT+“ pasirinkimą, įmonės vadovas pabrėžia, kad sparčiai vystantis žiedinei ekonomikai, ekoinovacijos tampa itin reikšmingos konkurencinėje aplinkoje, o inovatyvios ir socialiai atsakingos įmonės sugeba greičiau ir geriau prisitaikyti prie pokyčių vietos ir tarptautinėje rinkoje.
D. Ušinskas teigiamai vertina verslo aplinką Panevėžio regione – anot jo, tai kompaktiškas, geografiškai patrauklus, daug potencialo turintis regionas, kuriame sėkmingai dirbančios įmonės įrodo atvirumą inovacijoms ir plėtrai.
ES lėšos – dizaino sprendimams
Bendrovės „Burbuliukas ir Co“, pagal priemonę „Dizainas LT“ įgyvendinančios beveik 50 tūkst. Eur vertės projektą (ES lėšos – 29 tūkst. Eur), vadovė Inga Tribuišienė džiaugiasi, kad ir pandemija neužkirto kelio bendrovės kūrybiniams užmojams: jau išmėginama naujai sukurta įmonės valdomų salotų barų „Fresh Post“ išsinešimo pakuotė.
„Salotos „Fresh Post“ baruose pakuojamos į unikalią, tarsi lotosas išsiskleidžiančią pakuotę. Kilo idėja sukurti ir išskirtinę, estetiškai patrauklią išsinešimo pakuotę. Šiuo metu jau yra atrinkti trys tokių pakuočių pavyzdžiai, atlikę bandymus ir klientų apklausą, pradėsime ir gamybą“, – pasakoja I. Tribuišienė.
Bendrovė ties tuo nesustoja: „Fresh Post“ barams, kurių specializacija – salotos ir žalieji kokteiliai, kuriamos unikalios gėrimų pakuotės, daugiausia dėmesio skiriant ekologijai ir perdirbamoms žaliavoms.
Kadangi bendrovė gamina ir vandens jonizatorius, trečiuoju projekto etapu bus sukurtas inovatyvus ir funkcionalus naujo vandens jonizatoriaus dizainas.
„Kūrybiškumui reikia daug laiko ir, savaime aišku, piniginių išteklių, taigi priemonė „Dizainas LT“ mums tapo svarbia paspirtimi“, – ES paramos priemonės pasirinkimą pagrindžia I. Trubuišienė.
Skaitmenizavimas lėmė didesnį efektyvumą
Metalo apdirbimo srityje veikianti Panevėžio bendrovė „Platinum Horse“ pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė gamybos skaitmeninimui, tam įgyvendino du ES lėšomis remiamus projektus, kurių vieno vertė viršijo 600 tūkst. Eur, antrojo – 64,5 tūkst. Eur.
Įmonės vadovas Raimondas Banelis teigia, kad įgyvendinti skaitmenizavimo projektai leido smarkiai patobulinti gamybos procesus ir užsakymų valdymą.
„Įdiegėme naują gamybos valdymo sistemą, dabar daug greičiau galime klientams atsakyti, kokiame etape yra užsakymas. Vienu metu įmonėje gaminama dešimtys gaminių, skirtingi jų kiekiai – tokius procesus anksčiau suvaldyti buvo sudėtinga, o dabar viską galime matyti tiesiog išmaniajame telefone. Mūsų veikla tapo daug efektyvesnė“, – teigia R. Banelis.
VERSLO TRIBŪNA
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
OWEXX – beveik 30 metų reklamos rinkoje veikianti įmonė, siūlanti plataus spektro reklamos paslaugas: prekės ženklo, logotipų, pavadinimų, interneto projektų kūrimo, reklamos kampanijų planavimo ir organizavimo, reklamos kūrimo ir reklamos plotų bei kitas paslaugas. OWEXX valdomas lauko ekranų tinklas veikia visose Baltijos šalyse – modernūs lauko ekranai, esantys strategiškai atrinktose vietose, matomi didžiulei auditorijai.
Pašnekovas pripažįsta, kad praėjusiais metais pandemijos pradžioje buvo nerimo dėl tolesnės įmonės veiklos, tačiau per porą mėnesių padėtis stabilizavosi.
„Dabar dirbame visu apkrovimu, tiesa, nerimą kelia žaliavų brangimas ir jų stoka“, – į pasaulinės rinkos aktualijas, turinčias didelės įtakos ir Lietuvos gamybos sektoriui, dėmesį atkreipia R. Banelis.
Jis palankiai atsiliepia apie verslo veiklą Panevėžio regione – pasak vadovo, darbo rinkos sąlygos apskrityje kol kas palankios: atlyginimai šioje apskrityje dar nėra pasiekę Vilniaus ir Kauno lygio, be to, darbuotojų įmanoma prisikviesti iš aplinkinių rajonų, kuriuose verslų veikia mažiau.
[infogram id="be4f4d05-4e7b-4c20-b454-e417381f2c09" prefix="L2u" format="interactive" title="TR:LVPA2"]
