Kasdieniai finansų detektyvai: kiek perspektyvi veikla ir kiek jai skolinti?
„Vertinant šalies įmonėms suteiktų paskolų apimtis verta pastebėti, kad pandemijai paveikus kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, bendras įmonėms suteiktų paskolų lygis yra sumažėjęs. Lietuvos banko duomenimis, pernai balandį įvairios trukmės paskolų šalies įmonėms buvo suteikta apie 8,36 mlrd. eurų, tuo pačiu šiemet verslo paimtų paskolų vertė buvo mažesnė beveik 9 proc. ir sudarė 7,616 mlrd. eurų. Tačiau judesio netrūksta. Išskyrus tokias ypač smarkiai nukentėjusias sritis, kaip į atsigavimą, o ne į aktyvią plėtrą dabar susitelkę apgyvendinimo ar maitinimo sektoriai, finansuojami tikrai įvairūs skirtingų sričių ir dydžių projektai“, – sako J. Ivaška.
Pasak jo, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje viskas prasideda nuo paraiškoje nurodyto prašomo paskolos dydžio.
Paskolos dydis: nuo norimo iki realaus
Kuo daugiau lėšų bus paprašyta ir gauta, tuo daugiau bus galima skirti verslo plėtrai. Tokia verslo logika yra visiškai suprantama, tačiau bankas gali laikytis kitokios nuomonės.
„Kiekvienas atsakingas finansų rinkos dalyvis atidžiai vertina kam, kiek ir kokiomis sąlygomis skolina kapitalą. Ypač aukštai užkelta prašomos paskolos kartelė nebūtinai ir tikrai ne visuomet reiškia nerealistiškus lūkesčius, bet nemaža dalimi atvejų dėl skolinamos sumos dydžio tenka tartis iš naujo. Bankas turi pasverti, kiek norai atitinka realias galimybes, pirmiausiai nesukeliant nereikalingos finansinės įtampos pačiai besiskolinančiai įmonei“, – teigia J. Ivaška.
Pasak jo, ne tik pajamos, bet ir biudžeto eilutės „su minuso ženklu“ – išlaidos, įsiskolinimai lemia, kaip gerai valdomas yra verslas ir kiek jis yra gyvybingas. Būtent todėl įmonės finansinei atskaitomybei tenka daug dėmesio, nes prisiimti per dideli įsipareigojimai gali tapti ne augimo, o problemų šaltiniu.
Perteklinis optimizmas
Ypač optimistiškos veiklos prielaidos ir tikėtini aukšti pajamų srautai yra dar vienas svarbus faktorius, planuojant pasiskolintų lėšų grąžinimą.
„Finansinėms kliento galimybėms įvertinti naudojami įvairūs įrankiai – nuo kreditingumą matuojančių specialių platformų iki ankstesnių laikotarpių finansinių duomenų. Jei finansinė disciplina buvo sušlubavusi ar kyla abejonių, jog optimizmas nėra realistiškas scenarijus, maksimali prašoma pinigų suma tokiam klientui tikrai nebus patikėta. Paskolų grąžinimas ima strigti, nes klientui tiesiog ima trūkti lėšų. Priežastys gali slypėti ir pernelyg gerame savo galimybių vertinime. Štai kodėl lašelis atsargumo čia tikrai nepakenks“, – pastebi J. Ivaška.
Nereikia užmiršti, kad finansų sistema remiasi bendradarbiavimu, todėl kluptelėjimas vienoje vietoje ilgainiui gali būti primintas visai kitoje. Bankininkas pataria nuo pat pradžių realistiškai vertinti savo situaciją, nes jos nesuvaldžius kyla grėsmių finansinei reputacijai ateityje.
Detektyvas išspręstas. Kas toliau?
Pasak Medicinos banko Komercijos departamento vadovo Juliaus Ivaškos, nevienodas finansinės įmonės būklės, paskolos dydžio vertinimas bei derybos yra natūrali proceso dalis. Į pilkąją ar net juodąją zoną patenka sąmoningas finansų institucijos klaidinimas, dokumentų ar kitų duomenų klastojimas, faktų nuslėpimas, taip pat – netvarkingas paskolos grąžinimas.
„Visiškai suprantama, kad skirtingas situacijos traktavimas yra neatsiejamas derybų etapas. Rimtos pasekmės gresia, jei banką bandoma apgauti, sąmoningai manipuliuojama faktais, savavališkai koreguojami dokumentai. Paskolos įmokų mokėjimo grafiko nesilaikymas taip pat reiškia pavojaus signalą ir esamai, ir būsimai finansų institucijai. Jei būtų galima duoti vienintelį patarimą, patarčiau tiesiog būti sąžiningiems. Ir taip elgtis tiek gerais, tiek blogais laikais“, – sako J. Ivaška.
