L. Mickus. NATO gynybos išlaidos: ką reiškia Europos ekonomikai ir finansų rinkoms?

Šalių pasirašytoje deklaracijoje nenurodytas konkretus tempas, kuriuo turi būti didinamos išlaidos, tik pažymima, kad tai turėtų būti daroma palaipsniui. Sprendžiant iš viešų pareiškimų, skirtingų šalių gynybos biudžetai didės nevienodu tempu. Pavyzdžiui, Lietuva planuoja pasiekti 5% jau 2025 m. Vokietija siekia 3,5% tiesioginių gynybos išlaidų iki 2029 m., o Ispanija apskritai prašė išimties iš didesnio įsipareigojimo.

Šalių požiūrių skirtumus į gynybos finansavimą atspindi statistika – 2024 m. Europos NATO šalys gynybai vidutiniškai skyrė apie 2,1% BVP, bet po šiuo vidurkiu slepiasi milžiniški skirtumai. Tarp daugiausiai išleidusių šalių buvo Lenkija (4,11%), Estija (3,43%), Latvija (3,15%) ir Lietuva (2,85%), o mažiausiai – Ispanija, Slovėnija, Liuksemburgas ir Belgija (apie 1,28–1,29%).