R. Vilpišauskas. Centristai Vidurio Europoje atsilaikė?

Po gegužės 18 d. prezidento rinkimų Rumunijoje ir Lenkijoje žiniasklaidoje dominavo pranešimai apie tai, kad centristai, o ne radikalai pasiekė pergales. Rumunijoje antrame prezidento rinkimų ture Bukarešto meras nepriklausomas kandidatas Nicusoras Danas laimėjo prieš pirmame ture daugiausia balsų surinkusį Donaldo Trumpo gerbėją George'ą Simioną.

Atrodo, kad su galima pastarojo pergale sieta nežinomybė mobilizavo didelę dalį Rumunijos rinkėjų, siekiančių teisės viršenybės principu pagrįstų permainų, mažinančių korupciją ir kuriančių sąlygas augti gerovei. Tiesa, prezidento rinkimus laimėjusio N. Dano laukia labai sudėtinga užduotis – apsispręsti dėl tolesnių politinių pokyčių, kurie atkurtų rinkėjų pasitikėjimą šalies politiniu elitu po šio piktnaudžiavimo valdžia. Tuo labiau kad prezidento galios Rumunijoje yra panašios kaip Lietuvoje, tad kasdienė vidaus politika priklauso nuo daugumą parlamente turinčių partijų.

Tokių institucinių reformų sudėtingumą gerai iliustruoja sunkumai, su kuriais po 2023 m. parlamento rinkimų susiduria Donaldo Tusko vadovaujama koalicinė vyriausybė Lenkijoje. Su jo pagrindine konkurente partija „Teisė ir teisingumas“ siejamas prezidentas Andrzejus Duda blokuoja D. Tusko pažadų rinkėjams depolitizuoti teismus ir kitas institucijas įgyvendinimą.