Pavėluotos finansinės ataskaitos kaina

Apie pasekmes įmonių vadovai ir savininkai susimąsto dažniausiai tik tuomet, kai jas patiria – t. y. kai pakliūna į bėdą, iš kurios išlipti kelias yra ilgas ir vingiuotas. Baudą galima susimokėti, tačiau būti pašalintam iš viešojo pirkimo arba akimis palydėti nuplaukiančią ES paramą – jau visai kitas ir daug skausmingesnis praradimas.

Sakoma, kad teistumas išnyksta, tačiau reputacinės pasekmės lieka. Tas pats ir su viešaisiais pirkimais – pavėlavus pateikti ir net vėliau pateikus finansinę atskaitomybę, įrašas apie pavėlavimą lieka ir tai privalo žinoti kiekvienas įmonės vadovas ar akcininkas.

Priežastys, kodėl deklaracijos nepateikiamos laiku yra žmogiškai suprantamos, viena dažniausių nurodomų priežasčių – laiku neužbaigtas įmonės auditas. Dažnai įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose konkursuose, pamiršta ar nesureikšmina fakto, kad iki gegužės 31 d. nepateikė Registrų centrui (RC) savo finansinių atskaitų. Tačiau pirkime nurodžiusios, jog teisės aktų pažeidimų nėra padarę, jos vėliau rizikuoja, kad perkančioji organizacija pati ar su konkurento pagalba pavėlavimą vis tik pastebės, o taip nutikus jų pasiūlymas ne tik bus atmestas konkrečiame viešajame pirkime, bet ir bus pripažinta, kad įmonė pateikė melagingą informaciją, dėl ko ji bus įtraukta į atitinkamą Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) skelbiamą sąrašą ir neteks teisės metus dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose.

Praktikoje pastebime, kad pavėluotas finansinių ataskaitų pateikimas RC, kaip pažeidimas, perkančiosioms organizacijoms užkliūva vis dažniau. Sunku pasakyti, kiek tą lemia besivystant rinkai gilėjanti pirkimų specialistų kompetencija, o kiek – stiprėjanti konkurencija ir spaudimas iš kitų pirkimų dalyvių. Tačiau faktas, kad tikimybė prasmukti nepastebėtiems yra kur kas menkesnė nei prieš kelerius metus.

Didesnį spaudimą konkursų organizatoriams daro ir VPT – balandžio 3 d. tarnyba parengė ir išplatino atmintinę, kuria siekiama padėti perkančiosioms organizacijoms pasitikrinti, kaip dalyvaujantys ar siekiantys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose juridiniai asmenys vykdo pareigas, susijusias su finansine atskaitomybe, auditu.

Nedviprasmiškai akcentuojama, kad pagrindinis tikslas – padėti perkančiajai organizacijai, kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymą gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei bet kokiomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu.

Kaip nurodo RC, finansines ataskaitas turi teikti AB, UAB, MB, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybių įmonės, Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės, regionų plėtros tarybos ir užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialai. Tikrosios ūkinės bendrijos,  komanditinės ūkinės bendrijos, individualios įmonės ir Europos ekonominių interesų grupės teikia finansines ataskaitas, jeigu jų rengimas numatytas steigimo dokumentuose. Finansinių ataskaitų neteikia sodininkų bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, biudžetinės įstaigos, politinės partijos, tradicinės religinės bendruomenės ir kt.

Vadinasi, kiekvienai įmonei, kuri savo verslo plane yra nusprendusi pretenduoti į projektus, finansuojamus iš Lietuvos ar ES biudžeto, gauti paramą ar kitas išmokas iš valstybės biudžeto, finansinių ataskaitų pateikimo drausmė yra svarbus, o kartais net lemiantis faktorius, nes dėl pavėlavimo galima netekti svarbių pajamų.  

Nepaisant to, Lietuvoje vis dar yra labai daug įmonių, kurios finansines ataskaitas pateikti vėluoja. RC skelbiamais duomenimis, net ir šiuo metu, praėjus beveik metams nuo standartinio termino (2024 m. gegužės 30 d.) išviešinti finansines ataskaitas, 299 įmonės to vis dar nėra padariusios. Kiek įmonių jas per šiuos metus pateikė, tačiau vis tiek pavėlavo ir viešuosiuose pirkimuose dalyvauja rizikuodamos – galima tik spėlioti.

Gal ir nieko tokio – jeigu baudos negąsdina, o gyventi be viešųjų pirkimų yra įprastinė praktika. Visais kitais atvejais geriau pateikti finansines ataskaitas laiku, nes praradimai gali kainuoti ne tūkstančius, o net ir milijonus eurų.

Pabaigai – keli patarimai, kaip nepaslysti ant finansinės ataskaitos „banano žievės“:

-          Sudarant sutartis su audito įmonėmis, jose nusimatyti aiškius audito atlikimo terminus ir pasekmes (delspinigiai, baudos) už terminų nesilaikymą.

-          Patiems laikytis terminų (t. y. laiku atiduoti auditui duomenis) ir prižiūrėti, kad audito įmonės nevėluotų (jei vėluoja – oficialiai raginti/įspėti, taikyti sutartyje nurodytas sankcijas). Ir dabar dar nevėlu paraginti – jeigu matote, kad gali vėluoti.

-          Įmonėms, kurioms dėl vidinių procesų ir didelio auditorių užimtumo karščiausiu sezono metu dažnai yra sunku suspėti parengti finansinę atskaitomybę laiku, verta pagalvoti apie naujų finansinių metų datos nustatymo pakeitimą – metai gali prasidėti nebūtinai sausio 1 d., o pvz., rugsėjo 1 d.

-          Jeigu vėlavimas jau įvyko, pasistengti, kad jis būtų kuo mažesnis, t. y. suskubti atlikti savo dalį (ataskaitų patvirtinimas akcininkų susirinkime ir pateikimas RC).

-          Viešajame pirkime deklaruoti, jog esate pažeidę apskaitos teisės aktus, bet kartu motyvuotai pagrįsti, kad tai neturėjo neigiamos įtakos įmonės patikimumui.

-          Pasitarti su teisininkais – geriau visada prieš, nei jau patekus į pirkimą rengusios šalies radarą. 

Komentaro autorius – Marius Endzinas, Advokatų bendrijos „Magnusson ir partneriai“ partneris