Dabartinė pasaulio tvarka – išvestinė nuo geopolitikos ir/ar nuo geoekonomikos ?
Pasaulis vis dar aptarinėja kovo 1 d. įvykusias JAV ir Ukrainos prezidentų skandalingas derybas. Milžiniško dėmesio sulaukusio susitikimo rezultatas – Vakarų vienybės žlugimas (?!), transatlantinių ryšių staigus ir pavojingas posūkis nuo vertybių į interesų politiką.
Ar tarptautinės teisės padiktuotos taisyklės nebeveikia? Veikia, bet jas mėginama cenzūruoti ir limituoti, sumenkinant informacijos vertę. „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“, „Laisvosios Azijos“ radijo stočių uždarymas – ne mažiau skandalingas įvykis, palikęs be darbo 1.300 amerikiečių ir be reprezentatyvių žinių dešimtis milijonų klausytojų visame pasaulyje.
Vertybinės politikos pakeitimas sandoriais, nuogais interesais – atsitiktinumas ar dėsningumas ?
Žmonės nacionalinį ir ekonominį saugumą vertina labiau nei gerbūvį ar ekonominį dinamizmą. Tai rodo visa eilė tyrimų skirtingose šalyse. Saugumas yra ne viskas, bet be saugumo viskas yra niekas…
Nerimastį dėl savo saugumo, dėl NATO, ES ateities pajautėme ir mes, nes Baltijos šalių į Europos lyderių summit’us nepakvietė nei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, nei Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris. O kaip galima suprasti Italijos premjerę Giorgia Melloni, kuri aplankė savo valstybės karius Šiauliuose, bet apie jos vizitą Lietuvos vadovai sužinojo tik viešniai išvykus…
Matyt, yra eilė priežasčių. Viena jų – geoekonomika pradeda užgožti tarptautine teise besiremiančią geopolitiką. Interesų paisymas lemia didžiųjų valstybių požiūrius į mažesnes šalis, tame tarpe – ir į jų vaidmenį derybose.
Nesigilinant į detales, dar prieš nepilnus 20 metų JAV ir ES BVP buvo beveik to paties dydžio. 2024 m. JAV BVP išaugo iki 29,1 trln. USD, o ES - iki 19,3 trln. USD. Kaip matome, ES atsilikimas nuo JAV yra ženklus. Dar didesnis skirtumas tarp JAV ir ES yra karinėje srityje, kurioje Bendrija siekia tik 10% JAV galios. Na, o pridėjus, kad JAV disponuoja net 70% pasaulio technologijų, ES galima pasaulinė lyderystė – ne kas kita, o iš aliuzijų, atsiprašau, iliuzijų šalies…
Beje, Kinija sparčiai vejasi ES. 2024 m. Kinijos BVP jau pasiekė 18,2 trln. USD, nors prieš 20 m. ji buvo atsilikusi net nuo kelių Bendrijos šalių. Mažiausia ekonomine galia praėjusiais metais disponavo Rusija su kukliu 1,7 trln. USD BVP. Lieka neaišku, ar Rusija geoekonomikos kontekste – vis dar socializmo veidas, ar jau kapitalizmo užkampis.
Taigi, itin konkurencinga ir permaininga geopolitika funkcionuoja ne vieniša. Geoekonomika jai rašo pakankamai daug esminių pakeitimų. Geoekonomika visuomet siekia didesnio valstybių konkurencingumo, efektyvumo ir augančio įtakingumo. Tai – ne pasirinkimas. Tai – konkurencinė kova. Ekonominių dėsnių primatas politikai – neginčijamas. Jų nepaisymas – geopolitikos žlugdymas.
Geoekonomika – tai tarptautinių ekonominių santykių visuma, kai politika remiasi ekonominiais interesais ir jėga, siekiant palankesnių pozicijų pasaulinėje rinkoje, moksle ir inovacijose.
Geopolitika – tai tarptautiniai santykiai, indikuojantys į nusistovėjusią pasaulio tvarką ir kurios vystymąsi apsprendžia bendražmogiškos vertybės.
Po prezidentinių rinkimų JAV 2024 m., trūkinėjant transatlantiniams ryšiams, atšąlant JAV santykiams su ES, demokratinei tvarkai patiriant patrauklumo deficitą, pasaulis vis labiau pradeda gyventi pereinamuoju periodu nuo geopolitinės logikos į geoekonomiką. Praėję metai, kaip ir keletas ankstesnių, buvo brutalūs, toliau vyko Rusijos karai su Ukraina, o klimato kaita, krizės ir katastrofos sumušė visus nuostolių rekordus. Tai negalėjo praeiti be pasekmių: pasaulis paniro į nežinomybę, neapibrėžtumą, o supergalybės keičia nusistovėjusias tarptautines taisykles į savo tvarką, įstatymus ir jų tironiją mažesniems kaimynams.
Todėl nieko keisto, kad geoekonomika tampa vis reikšmingesne sąvoka ir neramiais veiksmais tarptautinėje arenoje. Bet ir čia vis dar neaišku, nuo kurios kojos pradedamas geoekonominis tango…
Tiesa ir tai, kad šokėjų nedaug, o jų tarpe savo agresyvumu išsiskiria Rusija ir Kinija. Gerumo priepuolių nedemonstruoja ir JAV. Vienintelį kartą, kai buvo pasinaudota NATO 5-uoju straipsniu, įvyko po teroristinių aktų 2001 m. rugsėjo 11 d., JAV administracijai paprašius paramos karinėse operacijose Afganistane. Nė vienas sąjungininkas neatsisakė pagelbėti Vašingtonui.
„Atsidėkojant“ Europai Amerikoje pasigirsta nuomonių apie NATO neperspektyvumą ir galimybę palikti šią organizaciją likimo valiai. Matyt, tikimasi, kad NATO, ko gero, gali virsti NOTA bene (N. B. – gerai įsidėmėk - lot.).
Nerimą kelia naujos JAV administracijos elgesys ir ne su NATO šalimis. 1994 m. užgarantavusi Ukrainai saugumą mainais į šios šalies atominį arsenalą, JAV Budapešto Memorandumo deramai nesilaikė. Tai apie kokias naujas JAV saugumo garantijas Ukrainai galima kalbėti? Ar yra dar tikinčių?
Ko gero, šiandien yra daugiau tikinčių, kad NATO – tai No Actions, Talks Only … (Jokių veiksmų, tik kalbos…), o Agreements (Sutartys) - tai ne kas kita, o Angryments (Piktos Sutartys)…
JAV reikalai, santykiai su ES – taip pat neblizgantys. Sąjungininkams Bendrijoje JAV dirbtinai pakelia tarifus, gal būt, už „bausmę laisvai kalbėti“, o savo prioritetus perkelia iš Europos į Pietryčių Aziją. Galima prisiminti prezidento Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos metu „Estijos, ne kažin ką didesnės nei Peterburgo priemiestis“ apibūdinimą. Neteko girdėti, kad Liuksemburgas, keletą kartų mažesnė valstybė nei Estija, būtų sulaukusi panašaus sugretinimo.
Tai kas galės parašyti ir įgyvendinti draugiškesnių bei kritiškai mums svarbių su JAV santykių, tamprių transatlantinių ryšių scenarijų? Prognozės – nedėkingas užsiėmimas, ypač atsižvelgiant į prieštaringą D. Trumpo komunikaciją ir į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką, žaidžiant (gambling) kortomis iš viso pasaulio.
Kai įvykis nesibaigia tragedija, dažnai jis vaizduojamas kaip komedija. Prieš porą dienų „New York Times“ retoriškai klausė, o kas žaidžia su JAV ekonomika? Ar ne tas pats vaikinas, gebėjęs kažkaip subankrotinti savo nuosavą kazino JAV? Patikslinus – ne vieną, o keletą!
Tarifai gal ir pakels Amerikos lygį – ironiškai mintį tęsė autorius, bet šiandien jau galime konstatuoti išaugusias kainas meksikiečių „Tequila“ gėrimams. Kas gi gali amerikiečiams pakeisti „Tequilą“ ? Teisingas atsakymas: VANDUO …
Todėl formuluojant šypsantis, Trumpeconomics yra behavioristic (elgesio, veikimo) modelis, besiremiantis (gambling) žaidimu kortomis, tarifais ir ultimatumais...
Trumpeconomics galėtų skambėti ir taip:
„Too right for the left, too left for the right“ („Pernelyg teisi, kad būtų palikta, pernelyg atsilikusi, kad būtų teisi“).
Fundamentalių pokyčių kontekste diplomatija neatrodo kaip komedija, o diplomatų pastangos „nesutariant sutarti“ išlieka rimtu ir itin reikšmingu faktoriumi nacionalinio saugumo srityje, geopolitikoje ir geoekonomikoje.
VERSLO TRIBŪNA
Judėjimas į sėkmę ir į priešpriešą naudojasi tuo pačiu keliu, tik skirtingomis kryptimis. Kas nulems JAV ir ES tvarius bei draugiškus santykius? Tai – žmonės, suinteresuoti demokratijos plėtra ir gynybos, aplinkosaugos, IT, dirbtinio intelekto ir kitų sferų derama raida.
Komentaro autorius – Vytautas Naudužas, ambasadorius, socialinių mokslų daktaras