Pančiai startuoliams

Apie Europos technologijų ekosistemos „sveikatą“ galima sužinoti iš „Atomico“ (steigėjas Niklas Zennstromas, buvęs „Skype“ įkūrėjas ir vadovas) jau 10-ą kartą skelbiamos ataskaitos. 

Ataskaitos autoriai, nepaisant įvairių Europos žemyno startuolių ekosistemos negandų ir neišnaudoto potencialo, stengėsi nepamiršti optimistinio tono, kurį lemia keli veiksniai, pavyzdžiui, tai, kad Europoje per pastaruosius 10 metų smarkiai padaugėjo ankstyvos stadijos kompanijų: 2015 m. jų buvo priskaičiuojama apie 8.000, o 2024-aisiais – jau daugiau nei 35.000.  

„Šie skaičiai leidžia iš paukščio žvilgsnio atsigręžti į perspektyvą, kiek per dešimtmetį sutvirtėjo europietiška verslumo gysla“, – konstatuoja ataskaitos autoriai.

Tarp didžiausių Europos sėkmės istorijų pirmiausia minimos dvi kompanijos: švedų įkurta srautinių muzikos transliacijų platforma „Spotify“ ir Jungtinės Karalystės „fintech“ milžinas „Revolut“, kuris neseniai paskelbė perkopęs 50 mln. naudotojų ribą.

Tačiau Europos technologijų ekosistemos kelyje yra ir duobių: „Atomico“ ataskaita atskleidžia ir mažiau malonius aspektus, pavyzdžiui, pastaraisiais metais toliau mažėjantį startuolių finansavimą ir Senojo žemyno protų nutekėjimą į JAV.

Pavyzdžiui, pernai grynasis technologijų specialistų praradimas į Ameriką buvo 492 žmonės. Pasak „Atomico“, vienas pagrindinių faktorių, kodėl technologijų specialistai keliasi už Atlanto, yra atlyginimai, kuriuos gali pasiūlyti tokie amerikiečių gigantai kaip „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ar IBM, – tokios skalės įmonių Europa paprasčiausiai neturi ir konkuruoti su jomis nėra kam.

Tačiau europiečiai Amerikoje įkuria daugiau startuolių nei amerikiečiai Europoje. Tarp priežasčių dažniausiai įvardijamas JAV geriau prieinamas finansavimas, laisvesnės darbuotojų samdos ir atleidimo taisyklės, mažiau fragmentuota, milžiniška rinka.

Pasak „Atomico“, Europos startuoliai šiemet turėtų pritraukti 45 mlrd. USD investicijų – 2 mlrd. USD  mažiau nei pernai.

Skaičiuojama, kad santykinai daugiausia rizikos kapitalo investicijų visame pasaulyje sulaukia Estija, kurios startuolių per pastarąjį dešimtmetį pritraukiamos investicijos sudarė 1,17% viso šalies BVP.

Lietuvos procentas kuklesnis: per tą patį laikotarpį tokios investicijos sudaro kiek mažiau nei 0,3% BVP.

Metinis pritrauktų investicijų mažėjimas matomas visoje Europoje, nepaisant to, trys didžiausios šalys: Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, savo pozicijas pagal absoliučias investicijas išlaikė.

Nors apskritai apklausos dalyviai aplinką vis dar apibūdina kaip nestokojančią iššūkių, antrojoje 2024 m. pusėje įžvelgiami startuolių finansavimo augimo ženklai, todėl prognozuojama, kad 2025-ieji bus augimo metai.

Investicinė aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių bene visų sričių investuotojų nuotaikas ir planus, – ar tai būtų technologijų sektorius, ar apdirbamoji gamyba, ar kt. Ypač atidžiai verslo sąlygas šalyje studijuoja užsienio investuotojai. 

Ne išimtis – ir Lietuva. Nors mūsų šalyje pripažįstama, kad technologijomis grįsti aukštos pridėtinės vertės verslai tampa modernios ekonomikos pagrindu, nes ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir generuoja ilgalaikę vertę ekonomikos augimui ir skatina bendrą šalies technologinę pažangą,  vis dėlto startuolių kelias į sėkmę dažnai būna sudėtingas – jie susiduria su dideliais finansiniais, reguliavimo ir investiciniais iššūkiais.

„CB Insights“ skaičiavimu, bendra investicijų į Lietuvos startuolius suma pastaraisiais metais menksta – pernai ji buvo 7% mažesnė nei 2022 m.

„Nors pritrauktos investicijos – tik viena startuolių sėkmės dedamųjų, be kapitalo ir investicinių paskatų bei finansinio stabilumo užtikrinimo Lietuvos ekonominio proveržio nepasieksimeׅ“, – teigia Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ (UL) vadovė.

Eurostato duomenimis, šiandien Lietuva išsiskiria vienu mažiausių finansavimų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), užima 19-ą vietą iš 27-ių ES narių. Investicijos į MTEP bei inovacijų skatinimas yra strateginiai įrankiai, padedantys generuoti vertingus tyrimų rezultatus ir kurti visame pasaulyje konkurencingus produktus ar paslaugas.

Ankstyvos stadijos startuoliams, kai įmonėms reikia resursų plėtrai, technologinių sprendimų kūrimui ir darbuotojų atlyginimams yra ypač aktualus rizikos kapitalo prieinamumas. Pasak UL vadovės, galime pasidžiaugti pažanga pritraukiant tarptautinius akceleratorius ir turimomis finansavimo priemonėmis verslams, deja, priemonės inovacijoms vystyti sulaukia mažiausiai susidomėjimo – iš dalies dėl didelės administravimo naštos, kuri ypač skausminga mažoms įmonėms. Be to, šiuo metu šalyje galiojantis mokslinius tyrimus skatinantis mokestinis režimas orientuotas į pelno mažinimą.

Tam, kad technologijų startuoliai taptų svarbiu Lietuvos ekonomikos varikliu, būtina kurti palankią ir tvarią ekosistemą. Spartesnis aukštą pridėtinę vertę kuriantis sektorius įneštų nemenką indėlį, užtikrinant didesnį Lietuvos verslų konkurencingumą pasaulinėse rinkose.