Kol vietiniai knaisiojosi po asmeniškumus
Kaip ir reikėjo tikėtis, vakar, rugsėjo 3 d., vykstančioje neeilinėje Seimo sesijoje svarstant A. Kubiliaus kandidatūrą į Europos Komisiją (EK) diskusijų netrūko. Valdantieji vardijo geriausius siūlomo eurokomisaro bruožus, kritikos smuikais kaip visada kone vienbalsiai griežė opozicijos atstovai.
Premjerė Ingrida Šimonytė kandidatą įvardijo kaip daug patirties turintį politiką, kuriam niekada netrūko „nei išminties, nei gebėjimo ir ryžto.“ Ji pažymėjo, kad A. Kubilius Europos Sąjungos darbotvarkę žino ne iš knygų, laikraščių ar antraščių, o iš savo kasdienio darbo. Nuo 2019 m. Europos Parlamente dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius ES ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.
Pats kandidatas teigė kol kas negalintis tiksliai pasakyti, kokių atsakomybių tektų imtis tapus eurokomisaru, tačiau pažymėjo, kad Lietuva turi unikalios patirties saugumo, gynybos ir ES plėtros klausimais. Tad, pasak A. Kubiliaus, būtent šiose srityse Lietuva gali suteikti daugiausia pridėtinės vertės.
„Du kartus dirbęs Lietuvos premjeru ir nusipelnęs krizių premjero titulo, nesibaidau jokių darbų ir atsakomybių, kokios gali tekti, jei tapsiu eurokomisaru“, – Seime sakė jis.
Kandidatui taip pat reikia sulaukti EK pirmininkės ir Europos Parlamento pritarimo.
VŽ primena, kad ilgą laiką viešumoje kaip kandidatas į eurokomisarus buvo minimas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kartu aiškėjo ir vieša paslaptis: prezidentas Gitanas Nausėda tam pritarti neketina, tad minėto konservatoriaus kandidatūrą atmetė.
Kiek juodų kačių perbėgo kelią tarp šių dviejų politikų, galbūt žino tik juodu, tačiau visada buvo keista, kad abu už užsienio politiką atsakingi asmenys nesurado (gal ir neieškojo) „bendro vardiklio“. Pikti liežuviai plakė, kad žibalo į nesimpatijos ugnį dar šliūkštelėjo situacija, kai į „Operos fantomo“ verpetus pateko prezidentas ir jam perdėtas paslaugas Londone pasiūlęs dabar jau buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.
Vienaip ar kitaip, kandidato į EK paieškos Lietuvoje užsitęsė. Kritikos strėles dėl delsimo atmušinėjanti premjerė, kaip ir prezidentūra, aiškino, kad nieko baisaus, laiko dar yra, suspėsim. Portfeliai esą neišdalinti, o Lietuva pretenduoja į geriausius. Ne į kokius nors ten vandenynų švarintojus ar popierėlių nešiotojus, o į ekonomikos arba į ES plėtros komisaro portfelį etc. Gal į naują – gynybos postą.
Štai ir vakar Asta Skaisgirytė, prezidento vyriausioji patarėja, aiškino, kad pastarasis portfelis Lietuvai būtų labai geras.
Žinių radijui ji teigė, kad ir ES plėtra, „ir gynyba mums yra labai artimos sritys. Plėtra dėl to, kad esame tikrai aistringi plėtros šalininkai, ypač jeigu kalbame apie Ukrainą ir Moldovą“.
Galima užsimerkti ir tikinti, kad yra naktis. Gal kas ir patikėtų. Tačiau atsimerkus realybė bloškia kitą tiesą – traukinys su geriausiais vagonais jau nuvažiavo. Vakar atskriejo žinia, kad EK pirmininkė jau pasirinko pirmuosius eurokomisarus ir gavo jie gerus postus.
Kažin ar verta stebėtis, kad ji nelaukė, kol Lietuvos politikai baigs knaisiotis po asmeniškumus ir pagaliau pateiks savo kandidatą į U. von der Leyen kabinetą.
Kaip skelbia vokiečių leidinys „Die Welt“, kurį cituoja BNS, svarbus ekonomikos portfelis atiteks Italijos kraštutinių dešiniųjų politikui, šalies Europos reikalų ministrui Raffaelei Fitto. Eidamas šias pareigas jis turėtų prižiūrėti, kaip naudojamas bloko atsigavimo po pandemijos fondas, kurio vertė – šimtai milijardų eurų.
Būsimų EK vicepirmininkų sąraše taip pat yra latvis Valdis Dombrovskis, šiuo metu einantis ES prekybos vadovo pareigas. Jis bus atsakingas už ES plėtrą ir Ukrainos atstatymą, teigiama „Die Welt“ pranešime.
Buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas, perimsianti ES užsienio politikos vairą, taip pat bus paskirta vykdomąja vicepirmininke.
Pasak leidinio, Prancūzijos kandidatas Thierry Bretonas, bloko vidaus rinkos eurokomisaras, naujoje kadencijoje imsis pramonės ir strateginės autonomijos.
Čekijos pramonės ministras Jozefas Sikela bus atsakingas už energetiką, o Lenkijos ambasadorius ES Piotras Serafinas tvarkys biudžeto klausimus.
Paskelbti ir dar keli EK pirmininkės kabineto nariai.
„Tarp šiuo metu siūlomų eurokomisarų nėra daug „tokio kalibro politikų“, – vertindama A. Kubilių vakar kalbėjo premjerė.
Tačiau, matyt, EK pirmininkei taip neatrodo – į gana svarbius postus ji jau rado atitinkamą „kalibrą“. Vėluojantiems – viltis.
