R. Kanbekovas. Šviesos tarša: ko turėtume pasimokyti iš Europos?
Tarptautinėse konferencijose taip pat pabrėžiama, kad šviesos arba reklaminių stendų tarša menkina vertybinį šalies paveikslą ar „pažeidžia“ urbanistinį paveldą.
Mokslininkai išsiaiškino, kad dirbtinė šviesa trukdo natūraliems gyvūnų elgesio modeliams, išblaško paukščius iš migracijos kelių ir net slopina reprodukciją. Tai taip pat gali sumažinti kai kurių rūšių, ypač jautrių šviesos pokyčiams (pavyzdžiui, naktinių gyvūnų ir migruojančių paukščių), populiaciją.
Medikai savo ruožtu perspėja, kad dirbtinės šviesos poveikis naktį gali sutrikdyti cirkadinį ritmą, sukelti miego sutrikimus, nuovargį ir padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Tai taip pat prisideda prie nutukimo ar diabeto.
Bene didžiausią progresą suvaldant šviesos taršą pasiekė Austrija. Ten tik prieblandoje ar šešėlyje galima naudoti 100% apšvietimą, o naktį įvedamas apribojimas naudoti ne daugiau kaip 60% galios. Tai įtvirtinta griežtomis įstatymo normomis.
Prancūzijoje fasadų apšvietimas neturi viršyti maždaug 800 liumenų. Nuo 1 val. nakties iki 6 val. ryto turi būti išjungti reklaminiai skydai (išskyrus naktinių parduotuvių). Vis dėlto pripažįstama, kad kol kas net didieji Prancūzijos miestai, išskyrus Paryžių ar Lioną, neturi techninių galimybių kontroliuoti šviesos taršos. Italijoje nacionalinio reguliavimo nėra, kiekvienas regionas turi savo taisykles.
Grįžkime prie pavyzdingųjų austrų. Jie laiku suprato, kad sparčiai auganti urbanizacija turi tiesioginės įtakos lauko apšvietimui, bet tai galima suvaldyti. Kita vertus, industrinės zonos – fabrikai, sandėliai ir pramoniniai kompleksai – veikia visą parą, bet juos kartais taip pat galima „prigesinti“.
Austrai taip pat pastebėjo, kad itin ryškiai apšviestos skelbimų lentos, skydai palei kelius ar urbanistinėse zonose sukuria vizualinio šiukšlyno vaizdą. Vakarų Europoje jau galima rasti puikių šviesos suvaldymo pavyzdžių. Tai – „JCDecaux“ reklaminiai stendai, „Hilton“ viešbučiai, pagaliau po saulėlydžio prigęstančios „Baltic Petroleum“ degalinės.
Pagrindiniai Lietuvos uždaviniai – pradėti skaičiuoti šviesos lygį ir perimti tokių šalių kaip Austrija šviesos valdymo patirtį, taip pat įvesti apšvietimo normas. Pripažinkime: Lietuvoje pirmuoju smuiku kol kas griežia didžiųjų prekybos centrų mentalitetas – kuo daugiau reklaminių iškabų, tuo gražiau ir pelningiau.
Filosofiškai žiūrint, žvaigždės nuo neatmenamų laikų švietė žmonijai, tačiau, įsikišus projektuotojams ir pragmatiškiems didelių statinių savininkams, atsirado chaosas. Astronomai ir psichologai pastebėjo, kad šviesos tarša slepia nakties dangaus vaizdą ir sukelia tam tikrų panikos simptomų. Tvarumo specialistai savo ruožtu sako, kad pernelyg daug šviesos nukreipiama ten, kur jos nereikia. Taip eikvojami resursai ją gaminti, skatinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija.
Ką gi reikėtų daryti? Naudojant žemyn nukreiptus prietaisus su tinkamu ryškumo lygiu ir spalvos temperatūra, galima sumažinti šviesos praradimą ir šviesos spinduliuotę. Norimų rezultatų taip pat padeda pasiekti technologiniai sprendimai, tokie kaip judesio jutikliai, laikmačiai, šviesos reguliatoriai. Štai Švedijos šiaurėje oro uosto tūpimo tako šviesas gali įjungti besileidžiančių orlaivių kapitonai.
Pietų Korėja, Japonija pažengusios dar toliau – matuoja lauko apšvietimo prietaisų spalvos temperatūrą. Pasirenkamos šiltesnės spalvos temperatūros (pvz., 2.700 kelvinų) vietoj šaltesnių (pvz., 5.000 kelvinų). Tuomet lauko apšvietimas atrodo mažiau „kietas“ ir išsaugo natūralią naktinę aplinką.
Austrijoje, Belgijoje ar Olandijoje jau dabar griežtai reglamentuojamas apšvietimas: nustatyti labai griežti standartai, ko negalima daryti, pavyzdžiui, kaip naudoti tam tikro ryškumo lygio ar naktinio apšvietimo lempas. Kai kuriose JAV valstijose yra įteisinti „tamsaus dangaus“ parkai – tai reiškia, kad šios teritorijos yra lyg šventyklos žvaigždėms stebėti, astronominiams tyrimams ar gyvūnų populiacijai.
Taikant šias strategijas, Lietuvoje galima mažinti šviesos taršą, išsaugoti nakties dangaus natūralų grožį ir kurti tvarią aplinką ateities kartoms.
Komentaro autorius – Romanas Kanbekovas, „SloanLED“ pardavimų vadovas Rytų Europai
