Tamsta siūlote sumokėti daugiau užsienio bendrovėms, kad joms kiltų noras dalyvauti Lietuvos jūrinio vėjo konkurse? Bet taip sukurta konkurencija dar labiau padidins mums elektros kainą. Gal galite paaiškinti tokius savo "logikos" vingius?

Nusipirkit ignitis akcijų ir sėdėsite toje pačioje pusėje. Tik klausimas ar jos kam įdomios, lyginant su kitomis ES ir JAV energetikos bendrovėmis?

Na yra noro suvienodinti sąlygas ir kad nebūtų pranašumų vietiniui dėl jo įtakos centrinei valdžiai. Tikslas, kad pinigų reikėtų skirti mažiau, ir elektros kaina būtų mažesnė.

Tai kurios konkrečiai konkurso sąlygos yra palankios Igničiui ir nepalankios užsienio investuotojams, kad jie net nenori dalyvauti?

Tai gal jų paklausti reikia? Ar tai, kad dalyvauja tik vienas galimas tiekėjas, rodo, kad konkursas gerai parengtas? Čia omeny antras konkursas. Pirmame sudalyvavo net visi du tiekėjai. Kai įprasta, kad tokiuose konkursuose dalyvautų bent 5-6 tiekėjai.

Tamsta rašot, kad reikia suvienodinti konkurso sąlygas, kad Igničiui nebūtų pranašumo. Todėl ir klausiu ne jų, o tamstos: tai kokios konkrečiai konkurso sąlygos suteikia pranašumą Igničiui?

Prie ko cia Maikstenas? Enmin’as su Seimu aukciono salygas prastume

Kokia analize grindžiate šitą savo teiginį? Iki kol atėjo privatus kapitalas, visi degino dujas ir nesuko pautų. Na gerai, buvo viena kita savivaldybė, pvz. Utena, kuri pasitvarkė. O realiai dabar pasiimti kainas ir palygini, kur nėra konkurencijos, aka tik savivaldybės tiekėjas viską gamina - šiluma brangiausia.

pastaruoju metu netikrinau, bet anksčiau visi "nepriklausomi" šilumos tiekėjai palįsdavo po stambiųjų, kurie reguliuojami, kaina, nežiūrint kokia buvo jų pačių savikaina. Todėl jokios realios konkurencijos nebuvo, tiesiog jie, kartais turėdami šilumą kaip pašalinį gamybos produktą, uždirbdavo daugiau pelno. https://www.alfa.lt/straipsnis/50403728/instant/

Reikia suprasti, kad šilumos kaina, pagal dabartines aukciono taisykles, reikšmingai svyruoja ir yra specifinės situacijos susiklosčiusios didžiuosiuose miestuose bei galioja merit order. Kai šilumos paklausa pakankamai aukšta ir reikalingi visi biokuriniai pajėgumai, gaminama tik kiek pigiau nei dujomis. Kai nereikia, kad pastoviai visi biokuriniai pajėgumai dirbtų - kaina krenta. Ir krenta iki kintamų kaštų ribos. Realiai CAPEX'ą pasidengti biokuro katilų savininkai turi per 3-5 mėnesius, tad realiai reikėtų žiūrėti metinę kainą, kad suprasti, tai visgi mažina ar didina šilumos kainą. Atsakymas vienareikšmis - mažina, pats skaičiavau ne vieną savivaldybę ir ieškojau įvairių pjūvių.

visiškai suprantu, CAPEXas išskyrus atliekinę šilumą ir yra problema, nes visi perinvestuoja. Dėl NŠG kainų - čia VERT skaičiai: "• 2023 m. svertinė nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų parduotos šilumos kaina buvo 4,31 ct/kWh arba 4,9 proc. didesnė nei reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų (4,11 ct/kWh)."