Plona vadovų piniginė
Didžiajai daliai darbuotojų dėl to, kiek bus pakelta MMA, nei šilta, nei šalta: už tokius pinigus jie net nesutiktų iš lovos keltis. Tačiau kone 133.000 darbuotojų, kurie uždirba MMA ar dar mažiau, šis pokytis aktualus.
Kiek pakils minimalus darbo užmokestis, svarbu ir 18.700 vadovų, nes, „Sodros“ duomenimis, jų darbo užmokestis nesiekia net MMA ribos. Ir tokių vadovų skaičius auga, nes prieš 5 metus jų buvo 16.600. Tiesa, tada MMA siekė 607 Eur, dabar ji yra 942 Eur.
VŽ pirmą kartą minimalios algos negaunančių vadovų skaičiumi domėjosi 2015 m. Tąsyk tokių vadovų buvo apie 10.000. Taigi per mažiau nei dešimtmetį MMA neuždirbančių direktorių skaičius beveik padvigubėjo.
Atrodytų, kažkoks nesusipratimas ar netgi įsivėlusi klaida – kur matyta, kad vadovas neuždirbtų minimumo? Net ir lentpjūvės darbininkas kur nors Skuode ar Zarasuose vargu ar eitų dirbti popieriuje nė tūkstančio negaudamas. Nebent dalis atlygio bus mokama vokelyje.
Bet kad vadovas net ir savo algą dėtų į vokelį, sunkiai įtikėtina. Priežastys turi būti kitos. Ir, pasirodo, jos gana pragmatinės.
Pirmiausia negaunančiųjų MMA skaičių gerokai išpučia tai, kad į jį patenka ne tik individualių įmonių, MB ar UAB vadovai, tačiau ir sodų ar namų bendrijų pirmininkai. Pastarieji dažniausiai dirba ne visu etatu, nes jiems ir darbo nebūtų tiek, kad kiekvieną dieną reiktų pasiraitojus rankoves plušėti po 8 valandas.
Taigi, atmetus tokių bendrijų vadovus, skaičius kiek susitraukia. Lieka įmonių, nesvarbu, kokia jų juridinė forma, direktoriai. Veikiausiai dauguma jų yra ir patys verslo įkūrėjai, bandantys šiam padėti įgauti pagreitį. Bent jau taip VŽ tvirtina įmonių vadovai, kadaise patys ėję šiuo keliu: verslo pradžioje ne vienas įkūrėjas pirmiausia žiūri bendrovės, o ne savo interesų.
Vis dėlto tai, kas patiems verslininkams atrodo savaime suprantama, kitiems kelia nuostabą. Rūta Skyrienė, „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė ir asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, neslepia, kad pati kartą buvo atsidūrusi tokioje situacijoje.
Tąkart į „Baltąją bangą“ pasiprašė priimama viena neseniai susikūrusi IT bendrovė. Norintys prisijungti prie skaidriai dirbančių įmonių iniciatyvos turi pereiti ne vienos institucijos patikrinimų rėtį. Lemiamą žodį taria organizacijos taryba.
Svarstant, ar priimti tą įmonę, kilo daug abejonių dėl to, kad jos vadovai uždirbo tik MMA, – įprastai vadovybės atlyginimai yra gerokai didesni. Todėl jau buvo linkstama nepriimti tos bendrovės dalyvauti „Baltojoje bangoje“, tačiau jos įkūrėjai pateikė rimtų argumentų: jie yra visai neseniai susikūrę ir priversti konkuruoti su rinkos senbuviais. Kitų svertų, kaip tik nedidinti savo kaštų, neturi, tad kol užsiaugins raumenis sau nutarė mokėti tik MMA.
„Todėl į situaciją pažvelgėme visai kitomis akimis, per smulkiųjų prizmę, ir įmonę priėmėme. Ne veltui, nes ji netruko paaugti, o tuomet ir vadovų algos jau pasidarė atitinkamos“, – VŽ pasakoja R. Skyrienė.
Taigi visų matuoti pagal vieną kurpalį nereikėtų. Nes verslo įkūrėjai, kaip ir tėvai šeimoje, pirmiausia rūpinasi vaikais, o savimi – tada, kai gali, ir tuo, kas lieka.
Ir akcininkai gali pasitenkinti mažu, o samdomi darbuotojai diktuoja savo sąlygas. Gaunančiųjų MMA arba mažiau skaičius kasmet tirpsta: per 5 metus jis susitraukė kone 100.000.
VŽ nuomone, tai rodo verslo brandą, nes jau suprantama, kad, norint uždirbti daugiau pelno, reikia nepamiršti už gerą darbą ir rezultatus sąžiningai atseikėti darbuotojams. Nes šių tikrai nemotyvuos vien žinojimas, kad akcininkai uždirbo milijoną.
Darbdaviai, nusiteikę dalintis su darbuotojais, išlošia. Jie ne tik pelno savo žmonių lojalumą, bet ir geba pritraukti geriausių specialistų, kurie įmonės rezultatus pašokdina dar aukščiau. Vadovų piniginė tuomet irgi proporcingai auga. Laimi visi.
