Keli šapai šaltinio neužteršia
Antrą vietą Prancūzijos rinkimuose pelnė kairiųjų koalicija, prezidento Emmanuelio Macrono centristai liko treti. Šalies vadovas ir jo sąjungininkai pirmadienį pradėjo intensyvios kampanijos savaitę prieš antrąjį parlamento rinkimų turą, siekdami užkirsti kelią kraštutiniams dešiniesiems perimti absoliučią daugumą ir vyriausybės kontrolę.
Tačiau prieš liepos 7 d. vyksiantį antrąjį turą didžiausią įtampą kelia klausimas, ar RN laimės ne tik daugiausia vietų naujoje Nacionalinėje Asamblėjoje, bet ir absoliučią daugumą.
Tai leistų ilgametės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partijai neabejotinai perimti valdžią, o jos proteguojamam 28 metų Jordanui Bardellai – tapti ministru pirmininku.
„Turime septynias dienas, kad išgelbėtume Prancūziją nuo katastrofos“, – sakė Raphaelis Glucksmannas, vienas svarbiausių kairiųjų aljanso veikėjų.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį perspėjo dėl didelio pavojaus Europai.
„Visa tai tikrai pradeda kvepėti dideliu pavojumi“, – sakė D. Tuskas ir taip pat pareiškė įtarimų dėl Rusijos įtakos tarp daugelio Europos radikalių dešiniųjų partijų.
Pati M. Le Pen ilgą laiką neslėpė savo simpatijų Rusijai.
Kremlius 2013-aisiais M. Le Pen leido pasiimti 9,4 mln. Eur paskolą iš vieno Rusijos banko. Už šiuos pinigus ji finansavo savo rinkimų kampaniją. Ji yra lankiusis Kremliuje ir susitikusi su pačiu Rusijos autoritaru Putinu. 2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos metu jos reklaminiuose lankstinukuose buvo jos ir Putino bendra nuotrauka. Tiesa, po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą lankstinukai buvo sunaikinti.
Tačiau ji ir dabar tikina, kad Maskvos aneksuotas Krymas esą yra Rusijos. 2019 m. politikė ir pati jame lankėsi.
Be to, RN narė M. Le Pen visada laikėsi antiamerikietiškų nuostatų. Ji yra raginusi pasitraukti iš NATO, kurią ji laiko Amerikos hegemonijos priemone.
Antiimigracinės ir euroskeptiškos RN atėjimas į vyriausybę būtų lūžis Prancūzijos šiuolaikinėje istorijoje: tai būtų pirmas kartas, kai kraštutinės dešiniosios jėgos paėmė valdžią šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo, kai ją buvo okupavusi nacistinė Vokietija.
E. Macrono sprendimas surengti rinkimus sukėlė neužtikrintumą antroje pagal dydį Europos ekonomikoje. Sumaištis taip pat gali pakenkti E. Macrono, kaip tarptautinio lyderio, atliekančio svarbų vaidmenį padedant Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, įvaizdžiui. Iškart po antrojo turo jis turi dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vašingtone.
J. Bardella tikina, kad RN pergalės pirmalaikiuose parlamento rinkimuose atveju neleistų Rusijai užkariauti Ukrainos.
„Neleisiu, kad Rusijos imperializmas absorbuotų tokią sąjungininkę kaip Ukraina“, – televizijos debatuose sakė jis, žadėdamas remti Ukrainą ir vengti eskalacijos su Rusija.
Kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą E. Macrono atsisakymą atmesti galimybę siųsti prancūzų karius į Ukrainą, J. Bardella sakė, kad „jei rytoj būsiu ministras pirmininkas, Prancūzijos kariai nebus siunčiami į Ukrainą“.
Jis taip pat teigė nepritariantis ilgesnio nuotolio raketų siuntimui į Ukrainą, kurios galėtų pataikyti į taikinius Rusijos teritorijoje ir paskatinti prancūzus įsitraukti į bendrą karą.
Prancūzijos premjeras Gabrielis Attalis, pasak BNS, savo ruožtu teigė, kad M. Le Pen pasiuntė aiškią žinią, nurodydama, kad jei RN laimės rinkimus, „tarp ministro pirmininko ir prezidento kils savotiškas ginčas dėl to, kas yra vyriausiasis kariuomenės vadas“.
„Tai labai rimta žinutė Prancūzijos saugumui. Jei pradėsime nustatinėti raudonąsias linijas, nepadėsime ukrainiečiams“, – pabrėžė jis.
Vilčių teikia rizikos analizės įmonė „Eurasia Group“, teigianti, kad dabar atrodo tikėtina, jog RN nepavyks surinkti absoliučios daugumos.
RN vyriausybė būtų dūris Vakarų, taip pat ir Europos vienybei. Kiltų grėsmė, kad į Prancūzijos, taigi ir Vakarų, žvalgybos tarnybas įsiskverbs Rusija.
Nerimą dėl galimų žemyno užsienio politikos pokyčių vienoje didžiausių NATO šalių ir Ukrainos sąjungininkių stiprina ir nauja jėgų dėlionė Europos Parlamente (EP). Po rinkimų paaiškėjo, kad jame daugiau kėdžių užsės ne tik euroskeptikai, bet ir gana atvirai prorusiškas nuotaikas skleidžiantys politikai.
Panašių požiūrių politikų netrūksta kaimynėje Lenkijoje, o ir tarp Lietuvos deleguotų europarlamentarų turime „ypatingąją“ nuomonę reiškiantį politiką – Valdemaras Tomaševskis vis pasisako už santykių gerinimą su autoritarinėmis Rusija ir Baltarusija.
Įnešti savo prorusiškos politikos vėjų į EP rengiasi ir odiozinis, simpatijų Putinui neslepiantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – pasak BNS, birželio 30 d. jis paskelbė, kad kartu su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija ir buvusio čekų premjero Andrejaus Babišo Čekijos centristų frakcija nori EP sudaryti naują aljansą.
„Čia prasideda nauja era, o pirmasis, galbūt lemiamas šios naujos eros momentas – naujos Europos politinės frakcijos, kuri pakeis Europos politiką, sukūrimas“, – aiškino V. Orbanas.
Pirmadienį, liepos 1 d., Vengrija rotacijos tvarka šešiems mėnesiams pradės pirmininkauti ES. Tuo laikotarpiu ši Vidurio Europos šalis pažadėjo siekti „stiprios Europos politikos“ su šūkiu „Padarykime Europą vėl didžią“, perinterpretuodama buvusio JAV prezidento, V. Orbano „gero draugo“ Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos šūkį.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Vilnius siekia tapti greičiausia bei draugiškiausia miesto technologijų testavimo vieta Europoje ir kartu su vietos proptech bendruomene jau kviečia Lietuvos bei užsienio startuolius realiomis sąlygomis išbandyti savo kuriamas inovacijas viešose ir privačiose erdvėse.
Vienas iš didžiausių rūpesčių besiruošiant didžiosioms metų šventėms – pasirūpinti, kuo nudžiuginti artimą žmogų ar bičiulį, kaip dar išradingiau papuošti namus. Tad dovanų ir papuošimų paieškai tenka skirti nemažai laiko. Vieniems tai malonumas, kitiems – iššūkis. Daugiau kaip ketvirčio amžiaus kalėdinės prekybos patirtį sukaupę mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ specialistai turi ką pasiūlyti ir vieniems, ir kitiems: parduotuvėse platus ir vaikiškų žaislų, ir įvairių dovanų vyrams bei moterims, o taip pat papuošimų ir šventinių aksesuarų pasirinkimas.
Tiesa, gana keista „draugu“ vadinti amerikietį, kai draugu vadini ir rusų diktatorių...
V. Orbanas aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje birželio 27 d. balsavo prieš U. von der Leyen kaip Europos Komisijos pirmininkę, susilaikė balsuojant dėl estų premjerės Kajos Kallas kaip ES užsienio politikos vadovės.
VŽ primena, kad minėtas Vengrijos premjeras ne kartą įvairiais būdais mėgino vetuoti daugybę ES iniciatyvų – ir dėl sankcijų Rusijai, ir dėl pagalbos Ukrainai. Negana to, jis iki paskutinio momento kaišiojo pagalius Švedijai jos kelyje į NATO.
Panaši „pagalių“ politika (net jei ir mėginama maskuoti) gali džiuginti agresorę Rusiją. Tačiau didžioji Europa privalo būti vieninga ir toliau ginti demokratines vertybes, stovėti laisvės ir nepriklausomybės sargyboje.
Nes Putino tikslas lieka tas pats – visiškai sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir tapatybę, o visi jo tikslai dėl teritorinio užkariavimo Ukrainoje yra priemonė šiam tikslui pasiekti, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Jo pergalės teorija, kad Rusija gali neribotą laiką daryti šliaužiančią pažangą Ukrainoje, skatina Putiną tęsti karą ir stiprina jo ryžtą.
Pasak ISW analitikų, Vakarai turi skubėti suteikti Ukrainai paramą, kurios reikia, kad ji galėtų vykdyti kontrpuolimo operacijas ir paneigti V. Putino pergalės teoriją bei išvengti tęsti karą ilgiau, nei būtina taikos deryboms Ukrainai ir jos partnerėms priimtinomis sąlygomis.
