2024-07-02 08:50

Keli šapai šaltinio neužteršia

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Yves'o Hermano („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Yves'o Hermano („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Nors Europos liaudies partija (EPP), kuriai atstovauja antros kadencijos Europos Komisijos pirmininkės posto siekianti Ursula von der Leyen, po rinkimų išliko didžiausia partija Europos Parlamente ir net gavo keliolika mandatų daugiau, nerimą kelia sustiprėjęs kraštutinių dešiniųjų sparnas. Spėliones dėl žemyno užsienio politikos ateities pakurstė ir birželio 30 d. vykę pirmojo turo rinkimai į Prancūzijos parlamentą – čia triuškinamą pergalę iškovojo kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas (RN).

Antrą vietą Prancūzijos rinkimuose pelnė kairiųjų koalicija, prezidento Emmanuelio Macrono centristai liko treti. Šalies vadovas ir jo sąjungininkai pirmadienį pradėjo intensyvios kampanijos savaitę prieš antrąjį parlamento rinkimų turą, siekdami užkirsti kelią kraštutiniams dešiniesiems perimti absoliučią daugumą ir vyriausybės kontrolę.

Tačiau prieš liepos 7 d. vyksiantį antrąjį turą didžiausią įtampą kelia klausimas, ar RN laimės ne tik daugiausia vietų naujoje Nacionalinėje Asamblėjoje, bet ir absoliučią daugumą.

Tai leistų ilgametės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partijai neabejotinai perimti valdžią, o jos proteguojamam 28 metų Jordanui Bardellai – tapti ministru pirmininku.

„Turime septynias dienas, kad išgelbėtume Prancūziją nuo katastrofos“, – sakė Raphaelis Glucksmannas, vienas svarbiausių kairiųjų aljanso veikėjų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį perspėjo dėl didelio pavojaus Europai.   

„Visa tai tikrai pradeda kvepėti dideliu pavojumi“, – sakė D. Tuskas ir taip pat pareiškė įtarimų dėl Rusijos įtakos tarp daugelio Europos radikalių dešiniųjų partijų.

Pati M. Le Pen ilgą laiką neslėpė savo simpatijų Rusijai. 

Kremlius 2013-aisiais M. Le Pen leido pasiimti 9,4 mln. Eur paskolą iš vieno Rusijos banko. Už šiuos pinigus ji finansavo savo rinkimų kampaniją. Ji yra lankiusis Kremliuje ir susitikusi su pačiu Rusijos autoritaru Putinu. 2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos metu jos reklaminiuose lankstinukuose buvo jos ir Putino bendra nuotrauka. Tiesa, po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą lankstinukai buvo sunaikinti.

Tačiau ji ir dabar tikina, kad Maskvos aneksuotas Krymas esą yra Rusijos. 2019 m. politikė ir pati jame lankėsi. 

Be to, RN narė M. Le Pen visada laikėsi antiamerikietiškų nuostatų. Ji yra raginusi pasitraukti iš NATO, kurią ji laiko Amerikos hegemonijos priemone.

Antiimigracinės ir euroskeptiškos RN atėjimas į vyriausybę būtų lūžis Prancūzijos šiuolaikinėje istorijoje: tai būtų pirmas kartas, kai kraštutinės dešiniosios jėgos paėmė valdžią šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo, kai ją buvo okupavusi nacistinė Vokietija.

E. Macrono sprendimas surengti rinkimus sukėlė neužtikrintumą antroje pagal dydį Europos ekonomikoje. Sumaištis taip pat gali pakenkti E. Macrono, kaip tarptautinio lyderio, atliekančio svarbų vaidmenį padedant Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, įvaizdžiui. Iškart po antrojo turo jis turi dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vašingtone.

J. Bardella tikina, kad RN pergalės pirmalaikiuose parlamento rinkimuose atveju neleistų Rusijai užkariauti Ukrainos. 

„Neleisiu, kad Rusijos imperializmas absorbuotų tokią sąjungininkę kaip Ukraina“, – televizijos debatuose sakė jis, žadėdamas remti Ukrainą ir vengti eskalacijos su Rusija.

Kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą E. Macrono atsisakymą atmesti galimybę siųsti prancūzų karius į Ukrainą, J. Bardella sakė, kad „jei rytoj būsiu ministras pirmininkas, Prancūzijos kariai nebus siunčiami į Ukrainą“.

Jis taip pat teigė nepritariantis ilgesnio nuotolio raketų siuntimui į Ukrainą, kurios galėtų pataikyti į taikinius Rusijos teritorijoje ir paskatinti prancūzus įsitraukti į bendrą karą.

Prancūzijos premjeras Gabrielis Attalis, pasak BNS, savo ruožtu teigė, kad M. Le Pen pasiuntė aiškią žinią, nurodydama, kad jei RN laimės rinkimus, „tarp ministro pirmininko ir prezidento kils savotiškas ginčas dėl to, kas yra vyriausiasis kariuomenės vadas“.

„Tai labai rimta žinutė Prancūzijos saugumui. Jei pradėsime nustatinėti raudonąsias linijas, nepadėsime ukrainiečiams“, – pabrėžė jis.

Vilčių teikia rizikos analizės įmonė „Eurasia Group“, teigianti, kad dabar atrodo tikėtina, jog RN nepavyks surinkti absoliučios daugumos.

RN vyriausybė būtų dūris Vakarų, taip pat ir Europos vienybei. Kiltų grėsmė, kad į Prancūzijos, taigi ir Vakarų, žvalgybos tarnybas įsiskverbs Rusija.

Nerimą dėl galimų žemyno užsienio politikos pokyčių vienoje didžiausių NATO šalių ir Ukrainos sąjungininkių stiprina ir nauja jėgų dėlionė Europos Parlamente (EP). Po rinkimų paaiškėjo, kad jame daugiau kėdžių užsės ne tik euroskeptikai, bet ir gana atvirai prorusiškas nuotaikas skleidžiantys politikai.  

Panašių požiūrių politikų netrūksta kaimynėje Lenkijoje, o ir tarp Lietuvos deleguotų europarlamentarų turime „ypatingąją“ nuomonę reiškiantį politiką – Valdemaras Tomaševskis vis pasisako už santykių gerinimą su autoritarinėmis Rusija ir Baltarusija.

Įnešti savo prorusiškos politikos vėjų į EP rengiasi ir odiozinis, simpatijų Putinui neslepiantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – pasak BNS, birželio 30 d. jis paskelbė, kad kartu su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija ir buvusio čekų premjero Andrejaus Babišo Čekijos centristų frakcija nori EP sudaryti naują aljansą.

„Čia prasideda nauja era, o pirmasis, galbūt lemiamas šios naujos eros momentas – naujos Europos politinės frakcijos, kuri pakeis Europos politiką, sukūrimas“, – aiškino  V. Orbanas.

Pirmadienį, liepos 1 d., Vengrija rotacijos tvarka šešiems mėnesiams pradės pirmininkauti ES. Tuo laikotarpiu ši Vidurio Europos šalis pažadėjo siekti „stiprios Europos politikos“ su šūkiu „Padarykime Europą vėl didžią“, perinterpretuodama buvusio JAV prezidento, V. Orbano „gero draugo“ Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos šūkį. 

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Tiesa, gana keista „draugu“ vadinti amerikietį, kai draugu vadini ir rusų diktatorių...

V. Orbanas aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje birželio 27 d. balsavo prieš U. von der Leyen kaip Europos Komisijos pirmininkę, susilaikė balsuojant dėl estų premjerės Kajos Kallas kaip ES užsienio politikos vadovės.

VŽ primena, kad minėtas Vengrijos premjeras ne kartą įvairiais būdais mėgino vetuoti daugybę ES iniciatyvų – ir dėl sankcijų Rusijai, ir dėl pagalbos Ukrainai. Negana to, jis iki paskutinio momento kaišiojo pagalius Švedijai jos kelyje į NATO.

Panaši „pagalių“ politika (net jei ir mėginama maskuoti) gali džiuginti agresorę Rusiją. Tačiau didžioji Europa privalo būti vieninga ir toliau ginti demokratines vertybes, stovėti laisvės ir nepriklausomybės sargyboje.

Nes Putino tikslas lieka tas pats – visiškai sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir tapatybę, o visi jo tikslai dėl teritorinio užkariavimo Ukrainoje yra priemonė šiam tikslui pasiekti, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Jo pergalės teorija, kad Rusija gali neribotą laiką daryti šliaužiančią pažangą Ukrainoje, skatina Putiną tęsti karą ir stiprina jo ryžtą.

Pasak ISW analitikų, Vakarai turi skubėti suteikti Ukrainai paramą, kurios reikia, kad ji galėtų vykdyti kontrpuolimo operacijas ir paneigti V. Putino pergalės teoriją bei išvengti tęsti karą ilgiau, nei būtina taikos deryboms Ukrainai ir jos partnerėms priimtinomis sąlygomis.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791