Kraštutiniai dešinieji Prancūzijoje laimėjo pirmąjį turą, bet ar turės absoliučią daugumą – neaišku

Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) sekmadienį iškovojo triuškinančią pergalę pirmajame rinkimų ture, antrą vietą pelnė kairiųjų koalicija, o E. Macrono centristai liko treti.

Tačiau prieš liepos 7 dieną vyksiantį antrąjį turą didžiausią įtampą kelia klausimas, ar RN laimės ne tik daugiausiai vietų naujoje Nacionalinėje Asamblėjoje, bet ir absoliučią daugumą.

Tai leistų ilgametės kraštutinių dešiniųjų lyderės M. Le Pen partijai neabejotinai perimti valdžią, o jos proteguojamam 28 metų Jordanui Bardellai – tapti ministru pirmininku.

Dabartinis Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis, kuris po antrojo turo greičiausiai bus priverstas atsistatydinti, perspėjo, kad kraštutiniai dešinieji dabar stovi prie „valdžios vartų“. Anot jo, RN antrajame ture neturėtų gauti „nė vieno balso“.

„Turime septynias dienas, kad išgelbėtume Prancūziją nuo katastrofos“, – sakė Raphaelis Glucksmannas, vienas svarbiausių kairiųjų aljanso veikėjų.

E. Macronas pribloškė prancūzus ir suglumino kai kuriuos savo sąjungininkus paskelbdamas pirmalaikius rinkimus, kai birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose jo centristinės jėgos buvo sutriuškintos.

Remiantis žymių Prancūzijos apklausų bendrovių prognozėmis, RN gavo 33,2–33,5% balsų, kairysis Naujojo liaudies fronto aljansas – 28,1–28,5% balsų, o E. Macrono centristų stovykla – 21–22,1% balsų. Ketvirta (apie 10%) – dešinioji Respublikonų partija. 

Apklausų agentūros prognozavo, kad po antrojo turo RN gaus daugumą vietų Nacionalinėje asamblėjoje, kurioje iš viso yra 577 vietų. Tačiau toli gražu nėra aišku, ar partija surinks 289 vietas, kurių reikia absoliučiai daugumai.

Prognozės varijuoja: „Ipsos“ prognozuoja RN 230–280 vietų, „Ifop“ – 240–270, o „Elabe“ yra vienintelė organizacija, kuri absoliučią daugumą vertina 260–310 vietų ribose.

„Visų prancūzų premjeras“

Savo pareiškime sekmadienio vakarą E. Macronas paragino sudaryti platų aljansą prieš kraštutinius dešiniuosius antrajame rinkimų ture. Į jį kiekvienoje apygardoje pateks du arba trys kandidatai, jei pirmajame ture nebuvo išaiškintas nugalėtojas.

Kairiųjų aljansas ir prezidento stovykla tikisi, kad pasitelkus taktinį balsavimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią RN kandidatams laimėti mandatus, ši partija liks be absoliučios daugumos.

Prancūzams susidūrus su labiausiai poliarizuojančiais rinkimais per visą naujausią istoriją, rinkėjų aktyvumas šoktelėjo iki 65%. Jis gerokai viršijo 2022 metais fiksuotą 47,5% rinkėjų aktyvumą.

E. Macronas teigė, kad didelis rinkėjų aktyvumas pirmajame ture rodo „šio balsavimo svarbą visiems mūsų tautiečiams ir norą išsiaiškinti politinę padėtį“.

Antiimigracinės ir euroskeptiškos RN atėjimas į vyriausybę būtų lūžis Prancūzijos šiuolaikinėje istorijoje: tai būtų pirmas kartas, kai kraštutinės dešiniosios jėgos paėmė valdžią šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo, kai ją buvo okupavusi nacistinė Vokietija.

„Niekas nėra laimėta, o antrasis turas yra lemiamas“, – šalininkams sakė M. Le Pen, kuri ilgą laiką stengėsi atitolinti partiją nuo jos ekstremistinių ištakų.

„Mums reikia absoliučios daugumos, kad po aštuonių dienų Emmanuelis Macronas paskirtų Jordaną Bardellą ministru pirmininku“, – kalbėjo ji.

J. Bardella pareiškė, kad nori būti „visų prancūzų premjeru“.

Tai sukurtų įtemptą „sugyvenimo“ su E. Macronu, kuris pažadėjo nesitraukti iki pat savo kadencijos pabaigos 2027 metais, laikotarpį.

J. Bardella sakė, kad vyriausybę formuos tik tuo atveju, jei RN rinkimuose laimės absoliučią daugumą.

„Sunkus ir neginčijamas“ pralaimėjimas

Alternatyva – kelis mėnesius truksiantis politinis paralyžius ir derybos, kurių metu bus ieškoma sprendimo dėl tvarios vyriausybės, galinčios atlaikyti balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas sakė, kad E. Macrono centristų aljansas patyrė „sunkų ir neginčijamą“ pralaimėjimą pirmalaikiuose rinkimuose.

Rizikos analizės įmonė „Eurasia Group“ teigė, kad dabar atrodo tikėtina, jog RN nepavyks surinkti absoliučios daugumos. Ji pridūrė, kad Prancūzijos laukia „mažiausiai 12 mėnesių, kai Nacionalinė Asamblėja bus blokuojama, o geriausiu atveju – technokratinė „nacionalinės vienybės“ vyriausybė, kurios gebėjimas valdyti yra ribotas“.

E. Macrono sprendimas surengti rinkimus sukėlė neužtikrintumą antroje pagal dydį Europos ekonomikoje. Penktadienį paskelbtais duomenimis, Paryžiaus vertybinių popierių birža birželį patyrė didžiausią mėnesinį nuosmukį per dvejus metus – smuktelėjo 6,4%.

Sumaištis taip pat gali pakenkti E. Macrono, kaip tarptautinio lyderio, atliekančio svarbų vaidmenį padedant Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, įvaizdžiui. Iškart po antrojo turo jis turi dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vašingtone.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.