LAT nutartis: viešųjų pirkimų pasaulis vėl dreba
LAT minėtą išaiškinimą pateikė gegužės 21-osios nutartimi, nurodydamas, kaip interpretuoti ir taikyti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjui – sutikime, tai – itin aktualu. Dėmesį patraukia ir, deja, daugiausia klausimų kelia finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas turėti tam tikro dydžio vidutines metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs viešasis pirkimas. Jau dabar matyti, kad išaiškinimas gali tapti dar vienu galvosūkiu ar klampiąja zona viešųjų pirkimų procedūrose.
Teismas pakomentavo, kad minėtasis reikalavimas ne tik padeda įsitikinti finansiniu ir ekonominiu pajėgumu, bet drauge leidžia įvertinti tiekėjo techninį bei profesinį pajėgumą, tai yra, specifinius gebėjimus, susijusius tik su juo kaip juridiniu asmeniu. Todėl tiekėjas, teikdamas įrodymus apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų faktiškai atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.
Vis dėlto, teismo nuomone, jei pirkimo sąlygos nenurodo konkrečios srities, iš kurios turi būti gautos pajamos, tiekėjai gali deklaruoti visas pajamas – net ir tas, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų atliktus darbus. Šis kvalifikacijos reikalavimo aiškinimas atspindi klasikinę finansinio ir ekonominio pajėgumo turinio prasmę – pakanka įrodyti pagal anksčiau sudarytas sutartis gautų pajamų aplinkybę.
Bet kuriuo atveju nuo šiol, kai pirkimo dokumentuose bus nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti tam tikro dydžio metines pajamas (iš konkrečios su viešuoju pirkimu susijusios veiklos), tiekėjai privalės pagrįsti, jog tas pajamas gavo „savo jėgomis“, o ne už kitų ūkio subjektų faktiškai atliktus darbus.
Deja, ko gero, šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas į viešųjų pirkimų procedūras vėl įneš daugiau painiavos nei aiškumo: teismas pasakė, ką daryti, bet nenurodė – kaip. Tai yra, lieka neaišku, kaip tiekėjai praktiškai turėtų apskaičiuoti „savo jėgomis“ gautas metines pajamas ir kokiais duomenimis jas galėtų pagrįsti.
Rizika patekti į juoduosius sąrašus
Pirmiausia, pajamos yra apskaitos, o ne statybos rangos sąvoka. Remiantis 10-uoju Verslo apskaitos standartu, pajamos reiškia ekonominės naudos padidėjimą dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį.
Taigi pajamos, kaip apskaitos kategorija, iš esmės neskirstomos į uždirbamas „savomis“ ar „ne savomis“ jėgomis: visos pajamos, kaip įmonės naudos padidėjimas, yra pačios įmonės (tiekėjo) pajamos, net jeigu daliai jų uždirbti įmonė patyrė sąnaudų, pavyzdžiui, samdydama subtiekėjus. (Remiantis 11-uoju Verslo apskaitos standartu, sąnaudos – atskira apskaitos sąvoka, reiškianti ekonominės naudos sumažėjimą dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, vertės sumažėjimo ir prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį). Vadinasi, kad ir kokiu būdu (ar „kieno jėgomis“) buvo atliekami darbai, visas jų rezultatas, perleidžiamas užsakovui, reikš tiekėjo – ir niekieno kito – pajamas.
Antra, pradėjus žongliruoti apskaitos sąvokomis, nesusijusiomis nei su statybos ranga, nei su viešaisiais pirkimais, tarp jų lengva pasiklysti. Pavyzdžiui, visiškai nebeaišku, kaip, Aukščiausiojo Teismo nuomone, reikėtų vertinti įmonės uždirbtą pelną (tai yra, iš esmės – pajamų ir sąnaudų skirtumą).
Tarkime, tiekėjas samdė subtiekėją ir jam už darbus sumokėjo 1000 eurų (patyrė sąnaudų), tačiau tuos pačius darbus užsakovui pardavė už 1500 eurų (tai yra, turėjo pajamų). Paprasčiau tariant, jeigu, be atlygio subrangovui, visos kitos tiekėjo sąnaudos mažareikšmės, lieka klausimas, ar sąnaudomis nedengiama tiekėjo uždirbta 500 eurų pajamų dalis laikytina uždirbta „savomis jėgomis“, ar ne (nors ji subtiekėjui neatiteko)?
Tai tik pirmieji klausimai, kylantys skaitant naująją nutartį, ir atsakymų į juos kol kas nėra. Nepaisant įstatymu užprogramuotos painiavos, suklydę ir netiksliai deklaravę iš konkrečios srities gautas pajamas, tiekėjai nuo šiol rizikuos patekti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašus. Todėl norėtųsi tikėti, jog šis klausimas (galimai paaukojant pirmuosius su šia situacija susidūrusius tiekėjus) nebus paliktas savieigai ir Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks bent jau rekomendacijas, kaip taikyti šį naują kvalifikacijos reikalavimą.
Viešųjų pirkimų dalyviams, žinoma, kaip visada siūlome itin atidžiai skaityti pirkimo sąlygų reikalavimus. O dabar dar reikės atsiminti, kad nuo šiol tam tikrais atvejais ne tik atlikti darbus, bet ir gauti pajamas teks „savo jėgomis“.
Komentaro autorius – Marius Endzinas, advokatų kontoros „Magnusson Lietuva“ partneris.
