J. Akelis. Noras nuspausti investicijų stabdį. O kas tada?

Nuolatinius ir didelius teisės aktų pokyčius atnešanti ES Žaliojo kurso politika prisideda prie to, kad įmonių susirūpinimas dėl galimų reguliavimo pokyčių prilygsta nerimui dėl geopolitinių įvykių įtakos verslui. Dar pridėkime nepalankias ekonomikos sąlygas ir gausime esminius nerimo šaltinius, kurie įvardijami naujausioje „EY Global Board Risk Survey“ apklausoje. Greta ilgalaikių pokyčių šiemet neabejotinai dar išgirsime apie naujas iniciatyvas ir impulsus, kuriuos į politines dienotvarkes atneš rinkimai – nuo Lietuvos iki JAV ir kitų valstybių. Tad verslas turi aiškų išbandymą – nepasiduoti įtampai ir išlaikyti ilgalaikius verslo prioritetus.

Vadovų dienotvarkėje naujos užduotys

Į ilgalaikės vertės kūrimą orientuotos bendrovės, savo veikla palaikančios ES Žaliąjį kursą, kuria pavyzdines tvarumo praktikas įvairiose srityse. „2023 EY Sustainable Value Study“ rodo, kad ryžtas spręsti klimato kaitos klausimus verslui dažnai sugeneruoja didesnę negu tikėtasi finansinę vertę, klientų ir darbuotojų pasitikėjimą, kitą socialinę ir aplinkosaugos naudą.

Tad įmonės, kurios elgiasi priešingai ir atideda nulinių emisijų bei neutralumo klimatui planus bei neinvestuoja į CO2 mažinimą, gali praleisti didžiulę vertės kūrimo galimybę.

Kita vertus, pastebima, kad dalis bendrovių praranda ryžtą, nes šiuo metu yra nuskynusios „žemiausiai kabančius vaisius“ – užsitikrinusios atitiktį iki šiol galiojusiems teisės aktų reikalavimams, taigi, nebežino, kur judėti toliau. Žvelgdamos į perspektyvą jos susiduria su sudėtingomis problemomis – su plataus masto tvarumo pertvarkymu, įvairių verslo funkcijų jungimu ir įtikinamos ateities vizijos formavimu. Tai – rimti iššūkiai bei nauji vaidmenys įmonių vadovams ir valdybų nariams.

Lyderių pavyzdžiai rodo, kad pamatus sėkmingai tvarumo transformacijai bendrovė paklos tada, kai turės savo gaires ir pradės įgyvendinti programas, kuriomis pertvarkytų verslo modelį: operacijų mechanizmą, tiekimo grandines, taip pat produktus ir paslaugas. Didžiausio poveikio tikslinga siekti svarbiausiose srityse ir vertinti iniciatyvas pagal jų potencialą kurti vertę verslui.

Taip pat teks nuspręsti, kas bus atskaitingas už pažangą, pasiektą tvarumo srityje. Šis vaidmuo yra lengvesnis taikant patikimus finansinio planavimo, ataskaitų teikimo ir užtikrinimo procesus, turint apibrėžtą veiklos modelį ir valdymą.

Rūpesčiai dėl tiekimo grandinių nesibaigė

COVID–19 krizė jau senokai baigėsi, bet tiekimo grandinių atsparumo klausimas išliko. Prie to prisidėjo ir nauji tvarumo srities iššūkiai – dėl tiekimo grandinių CO2 pėdsako ir poveikio aplinkai.

Pandemija išmokė kurti lanksčius sprendimus, perbraižyti maršrutus, atsirinkti alternatyvas. Dalį įmonių šios pamokos įkvėpė dideliems tiekimo grandinių strategijos pokyčiams. Karas Ukrainoje ar laivybą Raudonojoje jūroje ir Sueco kanale trikdantys išpuoliai tik patvirtina, kad lankstumas ir gebėjimas rasti alternatyvų yra labai svarbūs. Panašu, kad 2024 m. tiekimo grandinės trikdžiai ir toliau kels galvos skausmą tarptautiniam verslui ir persiduos smulkesniems partneriams.

Be to, iš savo partnerių įmonės vis labiau jaučia spaudimą tvarumo pokyčiams, susijusiems būtent su tiekimo grandinėmis. Klientų lūkesčiai ir reguliavimas daro vis didesnę įtaką, iš kur ir kaip prekės pasiekia pirkėjus. Į žiedinę ekonomiką orientuotas Europos Žaliasis kursas verčia įmones permąstyti savo tiekimo procesus, kad juose nebebūtų linijinės sistemos, o ji taptų žiedine – taip mažintų atliekų kiekį, atvertų kelius produktų ir žaliavų perdirbimui bei pakartotiniam naudojimui.

Technologijų vaidmuo esminis

Kitą reikšmingą mąstymo virsmą iliustruoja tai, kad tiekimo grandinės skaitmeniniame amžiuje įmonėms tampa verslo modelių varikliais, o ne tik sąnaudų centrais. Statistika rodo, kad internetu parduodama vis daugiau. Vartotojai tikisi, kad prekės bus išsiųstos ir pristatytos greitai.

Gerinant tiekimo grandinių veiklą ir mažinant sąnaudas technologijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį. Rinkoje gausėja robotizacijos ir automatizuotų duomenų rinkimo bei analizės sprendimų, kurie veda į efektyviau veikiančios tiekimo grandinės sprendimus.

Ateityje tokių sprendimų vis daugės, nes jie bus patikėti dirbtiniam intelektui, taip užtikrinant, kad produktai iš sandėlių maksimaliai sklandžiai pasiektų vartotojus. O prekių transportavimui bus pasitelkiamos savaeigės transporto priemonės – Lietuvoje startuoliai jas jau įdarbino. 

Taigi, matant atskirų įmonių transformacijų pažangą, nulemtą tvarumo ar kitų strateginių tikslų, neramina faktas, užfiksuotas globaliame „2023 EY DNA of the CFO“ tyrime, jog net 90% finansų vadovų artimiausiu metu planuoja mažinti arba stabdyti išlaidas įvairiose srityse, net ir tose, ant kurių laikosi verslo ateitis. Skamba kaip rimtas įspėjimas, nes stipriai užgultas investicijų stabdis ateities vizijas gali ištrinti. O kas tada?

Komentaro autorius – Jonas Akelis, Profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse