Kur ta dirva, kur auga auksinai...
Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą.
Ministrė pirmininkė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą lėšoms gynybai rinkti, o šio fondo finansavimo šaltinis bus didesni mokesčiai, įvedami būtent siekiant labiau finansuoti krašto apsaugą.
Pasak jos, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių, leisiančių padidinti finansavimą gynybai, tarp jų – papildomo pelno mokesčio tarifo.
Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai buvo trečiąkart susitikę tartis dėl būdų, kaip papildomai finansuoti gynybą. Premjerė teigė, kad daugiau tokių susitikimų daryti neplanuojama, o Vyriausybė per kelias savaites parengs konkretų siūlymą.
„Girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina, (...) judėsime į priekį, – teigė I. Šimonytė. – Jei parlamente jiems paramos nebus, matyt, prie tų klausimų reiks grįžti kažkada vėliau.“
Ji neatskleidė, kuriems pasiūlymams politikai ir socialiniai partneriai griežtai prieštaravo, taip pat teigė nė vieno siūlymo kol kas neatmetanti.
Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. O pridėtinės vertės mokesčio kėlimo politikai iš esmės nepalaikė.
Saulius Skvernelis, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, teigia pasisakantis už 2% punktais didesnį pelno mokesčio tarifą stambiam verslui. Politikas sako taip pat pasiūlęs papildomą finansavimą gynybai surinkti iš padidintų alkoholio ir tabako akcizų.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas teigia, jog „valstiečiai“ nepalaikys nei PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčių didinimo.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda vakar pasisakė už pelno mokesčio didinimą.
Vis dar nerandant sutarimo dėl mokesčių (ne)didinimo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina neskubėti su mokestinėmis iniciatyvomis.
Pasak jos, kol kas nėra tokio pasiūlymo, kuris „rytoj galėtų eiti į Seimą“, o sutarimas turėtų būti kuo platesnis.
Kol politikai švaistosi pritarimais (nepritarimais) didinti mokesčius, didesnio finansavimo „vežimas“ taip ir netruktelėjo iš vietos.
Tačiau tame „senos plokštelės“ apsukų fone ketvirtadienį sužibo nauja idėja – jos autorius Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ ekonomistas, teigia, kad sprendimas kurti aiškų finansinį fondą yra geras, tačiau jį finansuoti reikėtų ne didinant mokesčius, o parduodant valstybės turtą, įskaitant akcijas.
Pasak jo, valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai. N. Mačiulis skaičiuoja: 34 valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi per 8,4 mlrd. Eur turto, o pardavus, pavyzdžiui, kelių jų akcijų ir neprarandant kontrolinio paketo, būtų galima pritraukti apie 0,5 mlrd. Eur.
Mat, anot ekonomisto, iš didinamų mokesčių galima ir nesurinkti būtinų pajamų, o tai pakenktų Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.
„Kol tas ekonomikos atsigavimas nėra labai tvarus, mes galime pasimokyti, pavyzdžiui, iš Estijos – bandymai subalansuoti greitai valstybės finansus padidinant mokesčius pagilina ekonomikos nuosmukį ir biudžeto pajamos nedidėja. Tie pasvarstymai dėl mokesčių didinimo turi būti labai apsvarstomi ir savalaikiai“, – aiškino N. Mačiulis.
Jis prognozuoja, kad, pavyzdžiui, didesnis pelno mokestis galėtų atbaidyti svarbius užsienio investuotojus. Be to, nėra garantijų, kad pelno bus: ekonominio nuosmukio atveju nebūtų pajamų, nebūtų ir pelno. Koks tada mokestis?
Kita vertus, pelno mokestis rizikingas ir dėl to, kad geriausia krašto apsauga yra ne tik tiesioginės investicijos į gynybos pramonę, ne tik investicijos į dronus, amuniciją ir visas kitas priemones, bet kuo didesnis dalyvavimas užsienio rinkose.
Nesunku numanyti, kad JAV, Vokietijos, Šiaurės šalių investicijos Lietuvoje taptų savotišku saugikliu – agresijos atveju iš tų valstybių atsirastų paskata savo įmones ginti. O gal jos taptų net atgrasymu priešiškų valstybių norui brautis čia.
Finansų ministerija (FM) pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas, kaip galima didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5% iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP). Jose nemažai kalbama apie mokesčių didinimą, tačiau kone epizodiškai užsimenama apie lengvatų mažinimą ar jų atsisakymą.
Tačiau, VŽ nuomone, būtent lengvatų laukas mūsų šalyje gana platus – yra ką ten ne tik išravėti, bet ir gausiai praretinti. Dėl jų į šalies biudžetą nepatenkančios lėšos yra gana įspūdingos: pavyzdžiui, dėl 2022 m. galiojusių lengvatų ir specialiųjų sąlygų, kurios nėra privalomos pagal ES teisę, į valstybės finansinį katilą, FM duomenimis, neįkrito 3,018 mlrd. Eur pajamų.
Daug tai ar nelabai, galima suprasti lyginant su visomis metinėmis pajamomis – jos pernai siekė 16 mlrd. Eur. Tad, pridėję minėtus „lengvatinius“ milijardus, turėtume kone apvalią sumą.
„Sutvarkykime vieną kartą šitą makalynę, ir jau turėsime bent milijardą ar du kišenėje“, – VŽ sakė Kęstutis Lisauskas, ilgametis mokesčių ekspertas ir investuotojas, „Alpha Asset Management“ direktorius.
Dar viena biudžeto eilutė galėtų pasipildyti peržvelgus, kaip efektyviai (ar efektyviai) naudojami valstybės pinigai. Ko gero, ir šioje srityje būtų ko pasemti.
VERSLO TRIBŪNA
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Beprasmiška burti ir pranašauti, ar išgirsime apie konsensusą, ar galiausiai bus priimtas koks nors sprendimas, suteikiantis pagreitį veiksmams. Laiko smiltys byra, tačiau, regis, kad kai kuriuos politikus vis dėlto valdo ne racionalus mąstymas, o savanaudė rinkimų psichozė.
