Preparuojant lengvatas: nauda ar praradimai?
Lengvatų kaina, t. y. valstybės biudžeto netektys dėl jų, – gana įspūdinga: pavyzdžiui, dėl 2022 m. galiojusių lengvatų ir specialiųjų sąlygų, kurios nėra privalomos pagal ES teisę, į valstybės finansinį katilą neįkrito 3,018 mlrd. Eur pajamų.
Daug tai ar nelabai, galima suprasti lyginant su visomis metinėmis pajamomis – jos pernai siekė 16 mlrd. Eur. Tad, pridėję minėtus „lengvatinius“ milijardus, turėtume kone apvalią sumą.
Dar vienas palyginimas: tie 3 mlrd. Eur – tai vos ne dukart daugiau, nei Lietuva pernai skyrė gynybai (1,65 mlrd. Eur) ir trečdaliu daugiau, nei žada skirti 2024-aisiais (2,09 mlrd. Eur). Kaip žinome, gynybai pinigų reikėtų kur kas daugiau – ir ne tik kitąmet.
Dėl taikytų mokesčių lengvatų valstybės ir savivaldybių biudžetai pernai neteko 1,7 mlrd. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 488,5 mln. Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 490,9 mln. Eur pelno mokesčio ir 337,4 mln. Eur iš akcizų, skaičiuoja Finansų ministerija.
Tiesa, Lietuvos bankas (LB) tikina, kad taip tiesmukai skaičiuoti biudžeto praradimų nebūtų visai teisinga ir korektiška. Pasak jo, dalis Lietuvoje taikomų lengvatų yra socialiai orientuotos, pavyzdžiui, neapmokestinamasis pajamų dydis (NDP), nuo kurio neskaičiuojamas GPM. Tas didesnis NPD mažina GPM surinkimą, bet dėl to didėja gyventojų disponuojamosios pajamos ir taip paskatinama ekonomika: didėja gyventojų perkamoji galia, ji esą palankiai veikia vidaus paklausą ir pan.
Kita rūšis lengvatų yra skirta tam tikrai ekonominei veiklai ar elgsenai paskatinti. Pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata pasinaudojusios įmonės vien 2022 m. įgyvendino beveik 1 mlrd. Eur investicijų. Tad jei ši lengvata nebūtų buvusi taikyta, tikėtina, kad kai kurių kitų mokesčių į biudžetus galėjo įplaukti mažiau.
Vis dėlto nemažos dalies iš 70-ies šiuo metu taikomų įvairių mokesčių lengvatų nauda ekonomikai yra iš esmės hipotetinė – patikimos kaštų ir naudos analizės dėl jų nėra atlikta.
Taigi, yra tradiciniai du lazdos galai: vienas lyg paglosto: kaip minėjo LB, dalis lengvatų skatina ekonomiką, tačiau kitas galas smarkiai „žiebia“: mokesčių lengvatos ir išimtys iškraipo ūkio subjektų elgseną, o jų administravimas brangiai kainuoja.
Pasak Kęstučio Lisausko, mokesčių srities eksperto, investuotojo, buvusio ilgamečio profesinių paslaugų bendrovės EY partnerio, tai pasakys bet kuris ekonomistas. Todėl, vertinant grynai techniškai, lengvatos yra nepageidautinos.
Tačiau, jo nuomone, Lietuvos mokesčių sistemą labiausiai iškreipia ne lengvatos, o iš sovietmečio atsineštas principas apmokestinti pagal pajamų rūšį (darbo ar kitokios), sutarties formą (paslaugų, darbo ar kitokia) ar mokesčio mokėtojo formą (UAB, MB, individuali veikla, verslo liudijimas).
Todėl situacijų, kai iš tokios pačios veiklos tokio paties dydžio pajamas gavusių asmenų sumokami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos gali skirtis kartais, Lietuvoje gausybė.
Didelė dalis Vyriausybės pasiūlytos ir Seime užstrigusios mokesčių reformos siūlymų, sulaukusių audringo verslo atstovų ir politikų pasipriešinimo, kaip tik ir buvo skirti tokiems iškraipymams sumažinti.
„O kai prie tokios sistemos, kuri yra iškrypusi ties pačiais pamatais, pridedame galybę išimčių ir lengvatų, turime sistemą, kurios niekas nesupranta ir kuria niekas nepasitiki. Tai gimdo pavydą – kodėl turiu mokėti aš, jei nemoka kiti, – ir augina šešėlį“, – konstatuoja K. Lisauskas.
Jis primena, kad didžioji dalis mokesčių lengvatų atsiranda dėl demokratinėse visuomenėse (kaip ir Lietuvoje) vykstančių politinių procesų – politikai ieško, kaip galėtų pamaloninti rinkėjus ir gauti daugiau jų balsų, kaip patenkinti lobistų siūlymus ir užsitikrinti finansinę paramą.
Be to, pasak eksperto, gausybė lengvatų ne tik nedera su mokesčių sistemos skaidrumu ir teisingumu, bet ir didina sąnaudas priežiūros ir teisėkūros institucijoms, taip pat užmeta administracinę naštą pačiam verslui.
„Politiniame procese papildoma maža lengvata skamba kaip neskausmingas, gal net geras dalykas. O ekonomiškai tai yra labai blogai. Daug geriau keletas stambių išimčių, taikomų visiems ar beveik visiems, pavyzdžiui, NPD taikymas, nei gausybė smulkių lengvatėlių, taikomų mažoms grupelėms, – įsitikinęs jis.
Ko gero, VŽ nuomone, galima sutikti su eksperto išvada, kad lengvatos iš principo nedera su mokesčių sistemos skaidrumu, efektyvumu bei teisingumu, nes kiekviena išimtis yra naudinga vienai konkrečiai visuomenės grupei, tačiau už jų išsikovotą naudą moka visi kiti.
Daugumai lengvatų nėra aiškaus ekonominio pateisinimo – jei būtų atlikta kaštų ir naudos analizė, skaičiai tai neabejotinai parodytų. Todėl gana realiai skamba pasiūlymas daugiau skaičiuoti ir planuoti – mat nė viena lengvata nėra 100% efektyvi, visos turi ir nepageidaujamų pasekmių, tačiau vienų jos didesnės, kitų – mažesnės.
Ir galbūt paprasčiausia ir efektyviausia būtų ne „nukapoti“ vieną ar kitą lengvatą, o perkrauti visą Lietuvos mokesčių sistemą.
REKOMENDUOJAME
