Metas diskusijoms, metas ir veiksmams
Rimčiau galimą agresiją vertinančios Aljanso šalys imasi efektyvesnių veiksmų, nors vis dar nepakankamų, o Lietuvoje didesnio ir tvaraus krašto apsaugos finansavimo klausimas praktiškai neišjudėjo iš vietos. Todėl šioje valdžios kadencijoje poslinkių vargu ar sulauksime.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna praėjusią savaitę pareiškė, kad Talinas nemano, jog Maskva šiuo metu kelia tiesioginę grėsmę Baltijos šalims, nes yra užsiėmusi puolimu Ukrainoje.
„Tačiau turime suprasti, kad Rusijos karo mašina įsibėgėjo visu mastu, kaip ir gamybos pajėgumai bei mentalitetas, nes Putinas dabar viską kontroliuoja“, – kalbėjo jis.
M. Tsahkna pridūrė, kad, Estijos vyriausybės nuomone, Rusijai gali prireikti 3–4 metų, kad ji parengtų, jo žodžiais, išbandymą NATO. Estija, Lietuva ir Latvija laikomos vienais iš labiausiai tikėtinų taikinių, jei Rusija vieną dieną nuspręstų surengti puolimą prieš NATO. Lenkija taip pat jaučiasi pažeidžiama.
Atrodo, kad estai nesvarsto tokių „galimybių“, kurios kartais pasigirsta viešumoje pas mus, – esą turime apie 10 metų, mums tikrai padės / kovos už mus sąjungininkai ir kt. Estija kartu su Lenkija pagal BVP dalį, skiriamą gynybai, lyderiauja tarp šalių, besiribojančių su Rusija ar Ukraina: lenkų gynybos išlaidos šiems metams planuojamos 4,2% BVP, estų – 2,73% (didins iki 3,2%).
Lietuva skiria 2,54%. Dabar jau praktiškai vienbalsiai pritariama, kad lėšų gynybai stiprinti reikia kur kas daugiau. Šių metų biudžete krašto apsaugai skiriama daugiau kaip 2 mlrd. Eur. Jau kitąmet gynybos reikmėms reikėtų papildomai numatyti apie 400 mln. Eur.
Neabejotina, kad krašto apsaugos ir atgrasymo prioritetai – tai mūsų nauja ilgalaikė realybė ir laikini sprendimai – ne išeitis.
NATO saugikliais tikėti galime, tačiau ir patys turime gerai padirbėti, kad būtume kuo geriau pasiruošę atgrasymui. Tačiau delsti, juolab nešioti „geležinių klumpių“ nėra kada.
Užsimezgusi diskusija, iš kur paimti papildomų pinigų ir užtikrinti tvarų finansavimą, jau lyg ir ima įsibėgėti, bet toliau kalbų nepasislinkta nė per colį. Tiesa, politikai žada apsispręsti pavasarį. O jis – ne už kalnų. Tikime?
Variantų matyti ne tiek ir mažai. Ekonomistai tarp įvairių galimybių kaip kone efektyviausią būdą auginti biudžeto pajamų pyragą mini suteikti verslui daugiau galimybių investuoti ir kurti naujas darbo vietas, palyginti su aplinkinėmis valstybėmis, mokėti konkurencingus mokesčius etc.
Viešai diskusijai sausį pateiktos kelios alternatyvos, kaip finansuoti gynybą: tai (a) svarstymai peržiūrėti pagrindinius mokesčius – PVM, įmonių pelno ir GPM, bei (b) skolinimosi galimybė.
Tarptautinės institucijos rekomenduoja ekonomikos plėtrai mažiau kenksmingas priemones, t. y. apmokestinti vartojimą, turtą, įvesti žaliuosius mokesčius. Tikimasi, kad tai bus „mielės“, kildinančios ekonomikos pyragą.
Vieną būdų siūlo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija: skaičiuojama, kad, atsisakius lengvatinių PVM tarifų ES šalyse, bendrieji (standartiniai) tarifai Bendrijoje galėtų sumažėti iki 15% ar dar mažiau. T. y., išplėtus mokesčio bazę, nebūtų prarastos pajamos.
O mokesčių lengvatų kaina, t. y. valstybės biudžeto netektys dėl jų, – gana įspūdinga: pavyzdžiui, dėl 2022 m. galiojusių lengvatų ir specialiųjų sąlygų, kurios nėra privalomos pagal ES teisę, į valstybės finansinį katilą, Finansų ministerijos duomenimis, neįkrito 3,018 mlrd. Eur pajamų.
Daug tai ar nelabai, galima suprasti lyginant su visomis metinėmis pajamomis – jos pernai siekė 16 mlrd. Eur. Tad, pridėję minėtus „lengvatinius“ milijardus, turėtume kone apvalią sumą.
„Sutvarkykime vieną kartą šitą makalynę, ir jau turėsime bent milijardą ar du kišenėje“, – VŽ sakė Kęstutis Lisauskas, ilgametis mokesčių ekspertas ir investuotojas, „Alpha Asset Management“ direktorius.
Su Gintare Skaiste, finansų ministre, prieš savaitę susitikę aktyviausi investuotojai šalyje išgirdo, kad Vyriausybė kelyje į didesnes išlaidas gynybai neatsisako tikslo išravėti neefektyvias mokesčių lengvatas.
Iš tiesų galbūt paprasčiausia ir efektyviausia būtų ne „nukapoti“ vieną ar kitą lengvatą, o perkrauti visą Lietuvos mokesčių sistemą. Šiai Vyriausybei to padaryti nepavyko, tikėkimės, kad reforma bus jau naujo ministrų kabineto, suformuoto po spalį vyksiančių Seimo rinkimų, darbotvarkėje, o ne tik partijų rinkimų pažaduose.
VŽ pasidomėjo, kokius racionaliausius kelius rinktis pataria mokesčių ekspertai bei ekonomistai? Tiesa, vargu ar valdžia į jų patarimus bent kiek įsiklauso.
Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė, pirmiausia visais visuomenės lygmenimis kviečia suvokti, kad krašto apsaugos ir atgrasymo prioritetai – tai mūsų nauja ilgalaikė realybė ir laikini sprendimai – ne išeitis.
Reikėtų ne tik išsikelti ambicingesnes krašto apsaugai skiriamų lėšų apimtis, privalome ir perdėlioti prioritetus, naudodami jau turimus išteklius. Populiariai kalbant, šiandienos geopolitiniame kontekste vietoj Nacionalinio stadiono sagos su dramos elementais verčiau jau spręstume, kaip įrengti pakankamai slėptuvių ir pasirūpinti ilgalaikiais finansavimosi šaltiniais.
K. Lisauskas ir kiti VŽ kalbinti ekonomistai sako, kad PVM tarifo padidinimas yra patogus būdas surinkti papildomų lėšų. Beveik kaip mostelėjus burtų lazdele, be papildomų administracinių sąnaudų biudžeto pajamos gali padidėti reikšminga suma.
„Mokesčio kilstelėjimas 1 ar 2 procentiniais punktais vargu ar privers daugiau žmonių važiuoti apsipirkti į Lenkiją ir vargu ar daug „meistrelių“ dėl to sulįs į šešėlį. Tačiau PVM padidėjimas neproporcingai gula ant skurdžiausiai gyvenančių asmenų pečių, nes jie suvartoja viską, ką uždirba, ne taip kaip labiau pasiturintys“, – sveria K. Lisauskas.
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, taip pat mano, kad, kalbant apie gynybos finansavimo didinimą, iš visų galimų mokesčių keitimo variantų PVM didinimas būtų mažiausiai skausmingas ir efektyviausias sprendimas, kuris duotų apčiuopiamą impulsą gynybos finansavimui.
Galbūt daliai gyventojų PVM tarifo didinimas ir nebūtų itin skausmingas, abejonių kelias kitkas – ar tikrai šio mokesčio pinigai papildytų biudžetą? Skylė žioji ir dabar – VMI nesurenka apie 800 mln. Eur PVM per metus. Tai problema gal ir ne tarifas, o inspektorių (ne)kvalifikacija? Be to, yra rizika, kad šešėlis dar plačiau išskleistų sparnus.
Ekonomistai nelinkę pritarti pelno mokesčio didinimui – negana to, kad jis generuoja gana mažą dalį biudžeto mokestinių pajamų (13%), yra didelė rizika, kad tai sumažins šalies konkurencingumą pritraukiant investicijas. Prastindami mokesčių sąlygas Vidurio ir Rytų Europos kontekste, nesulauksime papildomo kapitalo, vadinasi, – ir darbo vietų, didesnio vartojimo etc.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Ir, labai svarbu, investicijos galėtų būti garantas, kad agresijos atveju NATO šalys būtų suinteresuotos Lietuvą ginti.
Tarp siūlymų skamba ir galimybė plėsti mokesčių bazę NT ar taršos mokesčiais – tik jie turi būti visuotiniai, be išlygų. Kai kurie ekonomistai siūlo kombinuoti didesnius mokesčius ir skolinimąsi.
Vyriausybės skaičiavimu, nuo 2030 m. nuolatinės kariuomenės išlaidos didesnei infrastruktūrai, ginkluotei ir personalui išlaikyti padidės 0,4% BVP, arba maždaug 300 mln. Eur šiandienos kainomis. Ši suma nuolatiniam išlaikymui turėtų būti finansuojama didesniais mokesčiais, o vienkartinės išlaidos, t. y. investicijos į gynybos galimybių sukūrimą, reikalingą infrastruktūrą, ginkluotės įsigijimus, vidutiniu laikotarpiu galėtų būti finansuojamos skolinantis.
Galbūt galima kalbėti, pavyzdžiui, apie papildomą skolinimąsi Europos Komisijos vardu (tokiu pat principu kaip ir COVID-19 vakcinų pirkimo atveju) ir gautus pinigus paskirstyti gynybai ES mastu.
Pamažu ryškėja krašto saugumo didinimo variantų įvairovė. Galimybę nuveikti šaliai naudingų darbų turi dar šios kadencijos valdantieji. Jei turi valios. O naujai į valdžią atėję politikai, VŽ nuomone, turėtų nebedelsti ir skubiai pasiraitoti rankoves – gyvenant tokiais neramiais laikais, būtina visiems susitelkti vardan vieno, bene svarbiausio, tikslo – saugios Lietuvos.
