Ką sutepęs nebeatskalbsi
Reputacijos tyrimą atlieka konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų bendrovė „Civitta“ kartu su komunikacijos agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Lietuvos marketingo asociacija „LiMA“, Investuotojų forumu, Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ ir duomenų analizės kompanija „Repsense“.
Apklausa vyko 2024 m. vasario 14 d. – kovo 14 d. Apklausti buvo 1.253 plačiosios visuomenės respondentai, 331 nuomonės lyderis, 326 sprendimų priėmėjai.
Reputacijos lyderių pagal sektorius trejetukas išlieka nepakitęs – tai biotechnologijų bendrovės, vaistinės ir startuoliai. O bendrame reputacijos indekse ir toliau karaliauja UAB „Thermo Fisher Scientific“. Geriausiai jos reputacija vertinama ir nuomonės lyderių, ir sprendimų priėmėjų akyse.
„Jie tiesiog išlaiko savo aurą, o savybės, labiausiai keliančios „Thermo Fisher Scientific“ į viršų, yra tai, kad jie matomi kaip sąžiningas ir atsakingas verslas, kuriantis naudą valstybei, ir yra inovatyvi įmonė“, – vardina Rūta Gaudiešienė, konsultacijų bendrovės „Civitta“ partnerė, rinkodaros ir rinkos tyrimų ekspertė.
Antroje pozicijoje bendruose reputacijos reitinguose – verslo akceleratorius „Tesonet“, trečias – šiemetinio tyrimo naujokas „Surfshark“. Šiemet, visuomenės požiūriu, geriausią reputaciją turinčio vaistinių tinklo „Camelia“ arkliukas yra gera kaina ir prekių ženklo šiluma.
Labiausiai per metus reputaciją išsiauginusių „Lietuvos geležinkelių“ šuolį į viršų lėmė geresni respondentų vertinimai, kad tai perspektyvi auganti įmonė, puikiai tenkina vartotojų poreikius.
Reputacijos rodiklį per metus ryškiau pavyko paauginti ir „Kauno grūdams“, Šiaulių bankui, „Swedbank“.
Ne kokie popieriai įmonei „Kilo Health“ – ji šiemečiame tyrime smuko labiausiai tarp įmonių, turėjusių gerą reputaciją. Atrodo, kad tai pirmasis startuolis, kuris taip smarkiai prarado savo žavesį: jo reputacija smuktelėjo beveik 16-a balų. Prie kritiškesnių respondentų nuomonių, tikėtina, prisidėjo ir pernai nuskambėjusi informacija, kad šis sveikatos technologijų startuolis Registrų centrui neteikia privalomo ataskaitų audito, taip pat žinios apie jungiamų įmonių likvidavimą, struktūriniai pokyčiai, reklamos skandalus „TikTok“ .
Ryškiausio nuopolio žemyn ir žemiausio reputacijos indekso rodiklio per visą tyrimo istoriją, kurį fiksuoja į praloštų milijonų skandalą įsipančiojęs „BaltCap“ su –80 (minus 80) rodikliu, tyrėjai netraukia. Aiškinama, kad juos buvo įdomu vertinti, nes tyrimo banga ir įsiplieskęs skandalas bemaž sutapo, tačiau anksčiau jie tyrimuose nefigūravo dėl per menko žinomumo.
Užtat dabar tai driokstelėjo – nacionalinis stadionas ir pralošti milijonai, anot Aido Puklevičiaus, komunikacijos agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ kūrybos direktoriaus, tikras sprogstamas mišinys.
Tarp reputacijos autsaiderių kone stabiliai įsikūrė „MG grupė“ – ji sąrašo apačioje rikiuojasi nuo 2017 m. Šiemetiniame tyrime jos reputacijos rodiklis –38,3 balo.
Tačiau stabiliausią reputacinį minusą tebeturi į visuomenės nuomonę bei verslo etiką nusispjovę iš agresorės Rusijos nesitraukiantys „Vičiūnai“ (–50). Tokiame dugne jie – jau kelintus metus iš eilės, nuo pat Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Matijošaičių įmonė per visą tą laiką darbavosi Rusijoje – Kaliningrado srityje veikianti įmonė aprūpino darbu (ir krablazdėmis) rusus, mokėjo mokesčius kruvinam Kremliaus režimui. Po „STOP prekybai rusijoje“ paviešintos analizės apie Vičiūnų įmonių grupės septynias dukterines įmones Rusijoje visuomenė sužinojo apytikslę sumą, kuri keliavo į agresorės biudžetą 2023 m.: apie 55 mln. Eur. Nuo karo pradžios, tikėtina, daugiau negu 100 mln. Eur. Tai – šimtai dronų „kamikadzių“, tūkstančiai artilerijos sviedinių ar milijonai naujų kulkų.
Tik, atrodo, kad pagrindinį vičiūniškį – Visvaldą Matijošaitį mažiausiai jaudino, kad tie dronai, sviediniai ir kulkos krito ant ukrainiečių galvų, griovė jų miestus ir kaimus. Iki šiol.
Kol Kauno meras kelerius metus suko visiems galvas, aiškindamas, kad tuoj tuoj parduos savo rusišką fabriką, sužinojome (LRT Tyrimų skyriaus duomenys), kad „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ daugiau nei dešimt kartų į Rusiją vežė prekes, kurioms taikomos sankcijos. Jos buvo eksportuojamos į Kaliningrado srityje, Sovetske, esančią gamyklą. Iš Lietuvos vežtos ir prekės bei technologijos, priskiriamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms.
Iš viso nuo karo pradžios į Rusiją įmonė Plungėje išgabeno krovinių už daugiau nei 5 mln. Eur. Gabentos pasaulyje žinomų gamintojų, tokių kaip „Siemens“, „Multivac“, „Festo“, „Motovario“, „Schneider Electric“ ir kt. detalės.
Šiomis dienomis prabilta apie neva Rusijoje rastą pirkėją Matijošaičių fabrikui. Vargu ar ką nors tai dabar domina, vargu ar tai nuplaus bent vieną reputacinę dėmę nuo smarkiai sutepto verslininko munduro.
Atsakingi, moralę ir žmogiškąsias vertybes išpažįstantys žmonės Lietuvoje neperka „Vičiūnų“ produkcijos. Iškuopti ją iš savo parduotuvių lentynų buvo raginami ir šalies prekybos tinklai. Tačiau šiems, matyt, žodis „reputacija“ taip pat pernelyg sudėtinga sąvoka.
Galvojimas apie reputaciją – galvojimas apie ateitį: apie vartotojus, partnerius, investuotojus ir kt. Neretai reputacija kainuoja kur kas daugiau, nei prisirenkama pinigų ją pamynus. Tik, VŽ nuomone, už pinigus reputacijos nenusipirksi. Nuopolio pasekmės galbūt nematuojamos šiandienos matais, tačiau ateityje gali nebepavykti vėl apsivilkti švaraus rūbo. Neatsiskalbs.
