S. Lisauskas. Tvoros – išmanios, bet durys nerakintos?
O tokių įprastų ir dažniau patiriamų verslo veiklos trikdžių kaip gaisrai, vandens žalos, turto praradimas baiminasi mažesnė dalis verslininkų, nors Lietuvoje būtent jos sukelia didžiausius finansinius nuostolius. Kitaip sakant, aplink įmones norime statyti išmanias tvoras, kai galbūt kartais tiesiog pamirštame užrakinti jų duris. Iš dalies tokia situacija yra suprantama ir nestebina, kai viešojoje erdvėje itin daug dėmesio skiriama naujos kartos rizikų eskalavimui. Pavyzdžiui, dėl per silpnos programišių atakų prevencijos didžiosios pasaulinės korporacijos jau yra patyrusios įspūdingo dydžio nuostolių.
Peržiūrėję Pasaulio ekonomikos forumo, didžiųjų draudikų šių ir praėjusių metų pagrindinių rizikų dešimtukus, randame kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, geopolitinių pokyčių, klimato kaitos ir kitus globalius iššūkius. Pritariame, kad tai tikrai didelės rizikos, tačiau taip pat matome, kad jų poveikis milžiniškai tarptautinei korporacijai ir vietos įmonei yra tikrai skirtingas. Net smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje savo rizikų žemėlapį sieja su nebūtinai pavojingiausiais įmonei veiksniais. Pernai „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šių įmonių tyrimas atskleidė, kad jų atstovai akcentuoja su personalu susijusias rizikas ? darbuotojų klaidas, išlaidas darbo užmokesčiui ar darbuotojų sveikatos užtikrinimo klausimus.
Kita rizikų grupė, sulaukusi nemažo dėmesio, – auganti konkurencija, galimas prekių ir paslaugų paklausos mažėjimas. Visi šie veiksniai buvo vidutiniškai aktualūs apie 70% apklaustų smulkių ir vidutinių įmonių atstovų. Tame pačiame tyrime klausėme, ir kiek aktualios gaisro bei gamtos stichijų rizikos. Pirmąją rinkosi 57% respondentų, antrąją – 43%. Ir tai yra itin mažas skaičius, turint omeny, kad būtent šios rizikos mūsų klientams sukelia didžiausią žalą.
Ką rodo realios verslo įmonių patirtų žalų istorijos? Štai pernai, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, sveikatos sektoriuje potvynio metu buvo užlieti medicinos įrenginiai, kurių vertė siekė daugiau nei 1,4 mln. Eur, mažmeninės prekybos sektoriuje kilęs gaisras padarė mūsų klientui žalos už 210.000 Eur, dar vienas gaisras maitinimo sektoriuje sukėlė 110.000 Eur žalą, trūkusi vandens žarnelė švietimo įstaigoje užliejo patalpas ir „kainavo“ 25.000 Eur.
Kad ir kurią veiklos sritį analizuotume, jose šiandien tarp didžiausių žalų dominuoja gaisrai, užliejimas vandeniu ir gamtos stichijų sukelti nuostoliai. Nėra nė vieno sektoriaus, įmonės tipo ar regiono, kuriam šios rizikos būtų neaktualios. Žinoma, tai nereiškia, kad įmonei nereikia saugotis nuo kibernetinių rizikų ar įsivertinti galimų trikdžių savo tiekimo grandinėje. Tačiau, kaip ir bet kur kitur, modeliuojant verslo rizikas svarbu jas teisingai identifikuoti ir numatyti jų tikimybę, atsižvelgiant į savo verslo pobūdį.
Kitu žingsniu reikėtų įsivertinti galimą rizikos poveikį ir apimtį. Būtent šiame etape svarbu susidėlioti teisingus prioritetus ir tada nuspręsti, kokiu būdu išskirtas rizikas valdome. Rizikas, kurių tikimybė itin maža ar kelia ribotą poveikį verslui, galima prisiimti ir tai verslas daro. Nemažą dalį rizikų galima sumažinti ir kontroliuoti, pavyzdžiui, taikant dvigubą sprendimų priėmimo kontrolę, o kai kurias rizikas galima perleisti kitiems – šiuo atveju apsidrausti nuo minėtų gaisrų, vandens ir kitų panašių nuostolių.
Galiausiai dalies rizikų galima išvengti, tai yra nuspręsti vystyti verslą taip, kad šis neturėtų galimybių patekti į konkrečią rizikingą situaciją, pavyzdžiui, nekaupti jautrių klientų duomenų ir nerizikuoti, jog jie gali nutekėti į viešąją erdvę. Rizikų valdymas yra kompleksinis ir kiekvienai įmonei svarbus procesas, todėl į jį nereikėtų žiūrėti pro pirštus ar daryti tik dėl varnelės auditoriaus ataskaitoje, nes tai vieną dieną gali tapti paties verslo išlikimo klausimu.
Komentaro autorius – Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento vadovas
